Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Izaokas Niutonas angl Isaac NewtonIzaokas Niutonas 1689 aisiaisGimė 1643 m sausio 4 d Vulstorpas prie Kolsterverto Linko
Isaac Newton
| Izaokas Niutonas angl. Isaac Newton | |
|---|---|
| Izaokas Niutonas 1689-aisiais | |
| Gimė | 1643 m. sausio 4 d. Vulstorpas prie Kolsterverto, Linkolnšyras, Anglija |
| Mirė | 1727 m. kovo 31 d. (84 metai) , , Anglija, Jungtinė Karalystė |
| Palaidotas (-a) | Vestminsterio abatijoje Londone |
| Tėvas | Izaokas Niutonas |
| Motina | Hana Eiskou-Niuton |
| Veikla | fizikas, matematikas, filosofas, astronomas, alchemikas |
| Doktorant. vadovas | , |
| Žymūs studentai | , |
| Žymūs apdovanojimai | |
| (1672 m.), (1705 m.) | |
| Vikiteka | Isaac Newton |
| Parašas | |
Izaokas Niutonas (angl. Isaac Newton; 1643 m. sausio 4 d. [pagal J.K.: 1642 m. gruodžio 25 d.] – 1727 m. kovo 31 d. [pagal J.K.: kovo 20 d.]) – anglų fizikas, matematikas, astronomas, alchemikas, filosofas.
Savo veikale „Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai“ (Philosophiae Naturalis Principia Mathematica) aprašė visuotinę trauką ir, per savo aprašytus judėjimo dėsnius, padėjo pagrindus klasikinei mechanikai. Be mechanikos ir optikos, Niutonas atliko tyrinėjimus , chemijos, geografijos, istorijos srityje.
Pasak Niutono, kūnas, kaip konkretus daiktas, yra kupinas savo materialumo galios – inercijos. Tas inercijos savitaigos santykis su kitu kūnu gimdo trauką – poveikį tam kūnui. Bet ir anas kūnas turi tokią pat galią ir veikia savo linkme. Kiekvienas kūnas traukia kitą kūną jėga, tiesiai proporcinga jų masėms ir atvirkščiai proporcinga atstumo tarp jų kvadratui. Dėl šios priežasties vienas kitą traukiantys kūnai gali niekada nepritraukti kito, jeigu atstumas tarp jų leidžia jiems rasti pusiausvyrą. Tokią pusiausvyrą yra vienas kito atžvilgiu radę Mėnulis ir Žemė, tokią pusiausvyrą vienas kito atžvilgiu yra radę ir Saulė bei jos planetos.
Populiariojoje kultūroje labai išplito pasakojimas apie traukos dėsnio atradimą ir krentantį obuolį. Pats Niutonas ne kartą yra sakęs, kad suformuluoti traukos dėsnį jį įkvėpė krentantis nuo medžio obuolys. Manoma, kad šį pasakojimą išplatino Niutono dukterėčia , tai papasakojusi Volterui. Savo 1727 m. veikale Epinės poezijos esė Volteras rašė: „Seras Izaokas Niutonas pirmąkart apie gravitacijos sistemą susimąstė vaikščiodamas po sodą ir regėdamas nuo medžio krentantį obuolį.“ Vis dėlto Voltero raštai nepatvirtina vėliau išpopuliarėjusios apokrifinės versijos, kad obuolys nukritęs Niutonui ant pakaušio.
Biografija
Gimė mažame miestelyje, Linkolnšyro grafystėje, neturtingų ūkininkų Izaoko ir Hanos šeimoje. Gimė Kalėdų dieną, buvo neišnešiotas ir smulkutis. Jo tėvas mirė trys mėnesiai iki sūnaus gimimo. Izaokui būnant trejų jo motina susituokė antrąjį kartą, o vaiku rūpintis paliko savo motinai. Izaokas nemėgo patėvio ir jautė priešiškumą savo motinai dėl jos antrosios santuokos.
12 metų Niutonas buvo nusiųstas į miesto mokyklą. Motinai 1659 m. antrąkart tapus našle Izaokas buvo priverstas nutraukti mokslus ir grįžti į Vulstorpą prie Kolsterverto. Motina norėjo, kad jos sūnus imtųsi ūkininkavimo, o šios veiklos Niutonas negalėjo pakęsti. Henris Stouksas, mokyklos vadovas įtikino Izaoko motiną sugrąžinti berniuką į mokyklą. Grįžęs į mokyklą Izaokas pagarsėjo kaip pirmūnas. 1661 m. Izaokas buvo priimtas į Trejybės koledžą, kurį baigė 1665 m., įgydamas bakalauro laipsnį. 1664–1667 m. Anglijoje siaučiant maro epidemijai, Niutonas iš Kembridžo grįžo į gimtinę – Vulstorpą prie Kolsterverto, kur pragyveno beveik dvejus metus ir padarė didžiausius savo atradimus.
1669 m. Niutono mokytojas I. Barou (1630–1677 m.) perdavė jam Kembridžo universiteto fizikos ir matematikos katedrą. Čia Niutonas sėkmingai sprendė įvairias traukos, optikos ir matematikos problemas. Jis atrado šviesos dispersiją, tyrinėjo šviesos interferenciją ir kitas optikos problemas, o tyrimų rezultatus išdėstė dviejuose memuaruose.
1672 m. Niutonas buvo išrinktas Londono karališkosios draugijos nariu, o 1703 m. tapo jos prezidentu. Apibendrinęs pirmtakų darbus ir savo tyrinėjimus mechanikos srityje, Niutonas parašė įžymųjį veikalą „Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai“, kuris išleistas 1687 m. liepos 5 d.
1695 m. Niutonas persikėlė gyventi į Londoną, kur buvo paskirtas monetų rūmų prižiūrėtoju, vėliau – direktoriumi. 1705 m. jam buvo suteiktas riterio titulas.
Niutonas mirė miegodamas 1727 m. kovo 20 d. ([pagal J.K.: 1726 m. kovo 20 d.], [pagal G.K.: 1727 m. kovo 31 d.] Organizuotos iškilmingos laidotuvės, į kurias susirinko didikai, mokslininkai ir filosofai. Niutono kūnas palaidotas Vestminsterio abatijoje šalia karalių ir karalienių. Tai buvo pirmasis šioje abatijoje palaidotas mokslininkas. Niutonui mirus tyrimams buvo paimta plaukų nuo jo galvos. Juose aptikta gyvsidabrio, greičiausiai čia užsilikusio dėl Niutono aktyvaus domėjimusi alchemija. Spėliojama, kad galėjęs paskatinti Niutono ekscentriškumą paskutiniaisiais gyvenimo metais.
Religinės ir politinės pažiūros
Nors auklėtas kaip anglikonas, įkopęs į ketvirtąją dešimtį Niutonas turėjo labai heterodoksines pažiūras, kurių niekuomet viešai neišsakė. Nuo 1672 m. Niutonas ėmė užsirašinėti savo teologinius pastebėjimus. Užrašuose yra daug pasirašęs apie ankstyvąją krikščionybę, įskatant ginčą tarp Atanasijaus ir Arijaus, padėjusį pamatus . Niutonas palaikė Arijaus požiūrį, t. y., neigė Dievą trijuose asmenyse. Vietoje to Niutonas Kristų laikė dieviškuoju tarpininku tarp Dievo ir žmogaus, t. y., „pavaldų Dievui Tėvui.“ Jis taipogi domėjosi pranašystėmis, okultizmu. jis laikė „didžiąja apostaze“, o Kristaus sudievinimą – ir pagrindine nuodėme.
Buvo liberalių politinės partijos, kovojusios už konstitucinę monarchiją ir prieš absoliutinę monarchiją, narys.
Šaltiniai
- Feingold, Mordechai (1993). „Newton, Leibniz, and Barrow Too: An Attempt at a Reinterpretation“. Isis. 84 (2): 310–338. Bibcode:1993Isis...84..310F. doi:10.1086/356464. ISSN 0021-1753. JSTOR 236236. S2CID 144019197.
- „Dictionary of Scientific Biography“. Notes, No. 4. Suarchyvuotas originalas 2005-02-25.
- Romualdas Karazija. Newton Isaac (Izaokas Niutonas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 361 psl.
- White 1997, p. 86.
- Numbers 2015, pp. 48–56.
- Malament, David B. (2002). Reading Natural Philosophy: Essays in the History and Philosophy of Science and Mathematics. Open Court Publishing. ISBN 978-0-8126-9507-6.
- Voltaire (1727). An Essay upon the Civil Wars of France, extracted from curious Manuscripts and also upon the Epick Poetry of the European Nations, from Homer down to Milton. Londonas, Anglija: Samuel Jallasson. p. 104.
- Keynes, Milo (2008 m. rugsėjo 20 d). „Balancing Newton's Mind: His Singular Behaviour and His Madness of 1692–93“. Notes and Records of the Royal Society of London. 62 (3): 289–300. doi:10.1098/rsnr.2007.0025. JSTOR 20462679. PMID 19244857.
- Westfall 1994, pp. 16–19.
- White 1997, p. 22.
- KARAZIJA, Romualdas. Įžymūs fizikai ir jų atradimai. Kaunas: Šviesa, 2002, 51 p. ISBN 5-430-03260-3.
- The London Gazette, nr. 6569., 1727 m. balandžio 1 d. p. 7.
- „Newton, Isaac (1642–1727)“. Eric Weisstein's World of Biography. Eric W. Weisstein. Nuoroda tikrinta 2006 m. rugpjūčio 30 d.
- The Galileo Project. (Raiso universitetas). Nuoroda tikrinta 2008 m. liepos 5 d.
- Westfall 1980, p. 321.
- Westfall 1994, p. 124.
Literatūra
- Numbers, R. L. (2015). Newton's Apple and Other Myths about Science. Harvard University Press. ISBN 978-0-674-91547-3.
- Westfall, Richard S. (1980). Never at Rest. Cambridge University Press. ISBN 978-0-521-27435-7.
- Westfall, Richard S. (1994). The Life of Isaac Newton. Kembdridžo universiteto leidykla. ISBN 978-0-521-47737-6.
- White, Michael (1997). Isaac Newton: The Last Sorcerer. Fourth Estate Limited. ISBN 978-1-85702-416-6.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Isaac Newton, Kas yra Isaac Newton? Ką reiškia Isaac Newton?
Izaokas Niutonas angl Isaac NewtonIzaokas Niutonas 1689 aisiaisGime 1643 m sausio 4 d Vulstorpas prie Kolsterverto Linkolnsyras AnglijaMire 1727 m kovo 31 d 84 metai Anglija Jungtine KaralystePalaidotas a Vestminsterio abatijoje LondoneTevas Izaokas NiutonasMotina Hana Eiskou NiutonVeikla fizikas matematikas filosofas astronomas alchemikasDoktorant vadovas Zymus studentai Zymus apdovanojimai 1672 m 1705 m Vikiteka Isaac NewtonParasas Izaokas Niutonas angl Isaac Newton 1643 m sausio 4 d pagal J K 1642 m gruodzio 25 d 1727 m kovo 31 d pagal J K kovo 20 d anglu fizikas matematikas astronomas alchemikas filosofas Savo veikale Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai Philosophiae Naturalis Principia Mathematica aprase visuotine trauka ir per savo aprasytus judejimo desnius padejo pagrindus klasikinei mechanikai Be mechanikos ir optikos Niutonas atliko tyrinejimus chemijos geografijos istorijos srityje Pasak Niutono kunas kaip konkretus daiktas yra kupinas savo materialumo galios inercijos Tas inercijos savitaigos santykis su kitu kunu gimdo trauka poveikį tam kunui Bet ir anas kunas turi tokia pat galia ir veikia savo linkme Kiekvienas kunas traukia kita kuna jega tiesiai proporcinga ju masems ir atvirksciai proporcinga atstumo tarp ju kvadratui Del sios priezasties vienas kita traukiantys kunai gali niekada nepritraukti kito jeigu atstumas tarp ju leidzia jiems rasti pusiausvyra Tokia pusiausvyra yra vienas kito atzvilgiu rade Menulis ir Zeme tokia pusiausvyra vienas kito atzvilgiu yra rade ir Saule bei jos planetos Populiariojoje kulturoje labai isplito pasakojimas apie traukos desnio atradima ir krentantį obuolį Pats Niutonas ne karta yra sakes kad suformuluoti traukos desnį jį įkvepe krentantis nuo medzio obuolys Manoma kad sį pasakojima isplatino Niutono dukterecia tai papasakojusi Volterui Savo 1727 m veikale Epines poezijos ese Volteras rase Seras Izaokas Niutonas pirmakart apie gravitacijos sistema susimaste vaiksciodamas po soda ir regedamas nuo medzio krentantį obuolį Vis delto Voltero rastai nepatvirtina veliau ispopuliarejusios apokrifines versijos kad obuolys nukrites Niutonui ant pakausio BiografijaNamas kuriame gime Izaokas Niutonas Gime mazame miestelyje Linkolnsyro grafysteje neturtingu ukininku Izaoko ir Hanos seimoje Gime Kaledu diena buvo neisnesiotas ir smulkutis Jo tevas mire trys menesiai iki sunaus gimimo Izaokui bunant treju jo motina susituoke antrajį karta o vaiku rupintis paliko savo motinai Izaokas nemego patevio ir jaute priesiskuma savo motinai del jos antrosios santuokos 12 metu Niutonas buvo nusiustas į miesto mokykla Motinai 1659 m antrakart tapus nasle Izaokas buvo priverstas nutraukti mokslus ir grįzti į Vulstorpa prie Kolsterverto Motina norejo kad jos sunus imtusi ukininkavimo o sios veiklos Niutonas negalejo pakesti Henris Stouksas mokyklos vadovas įtikino Izaoko motina sugrazinti berniuka į mokykla Grįzes į mokykla Izaokas pagarsejo kaip pirmunas 1661 m Izaokas buvo priimtas į Trejybes koledza kurį baige 1665 m įgydamas bakalauro laipsnį 1664 1667 m Anglijoje siauciant maro epidemijai Niutonas is Kembridzo grįzo į gimtine Vulstorpa prie Kolsterverto kur pragyveno beveik dvejus metus ir padare didziausius savo atradimus 1669 m Niutono mokytojas I Barou 1630 1677 m perdave jam Kembridzo universiteto fizikos ir matematikos katedra Cia Niutonas sekmingai sprende įvairias traukos optikos ir matematikos problemas Jis atrado sviesos dispersija tyrinejo sviesos interferencija ir kitas optikos problemas o tyrimu rezultatus isdeste dviejuose memuaruose 1672 m Niutonas buvo isrinktas Londono karaliskosios draugijos nariu o 1703 m tapo jos prezidentu Apibendrines pirmtaku darbus ir savo tyrinejimus mechanikos srityje Niutonas parase įzymujį veikala Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai kuris isleistas 1687 m liepos 5 d 1695 m Niutonas persikele gyventi į Londona kur buvo paskirtas monetu rumu priziuretoju veliau direktoriumi 1705 m jam buvo suteiktas riterio titulas Niutonas mire miegodamas 1727 m kovo 20 d pagal J K 1726 m kovo 20 d pagal G K 1727 m kovo 31 d Organizuotos iskilmingos laidotuves į kurias susirinko didikai mokslininkai ir filosofai Niutono kunas palaidotas Vestminsterio abatijoje salia karaliu ir karalieniu Tai buvo pirmasis sioje abatijoje palaidotas mokslininkas Niutonui mirus tyrimams buvo paimta plauku nuo jo galvos Juose aptikta gyvsidabrio greiciausiai cia uzsilikusio del Niutono aktyvaus domejimusi alchemija Speliojama kad galejes paskatinti Niutono ekscentriskuma paskutiniaisiais gyvenimo metais Religines ir politines paziurosNors aukletas kaip anglikonas įkopes į ketvirtaja desimtį Niutonas turejo labai heterodoksines paziuras kuriu niekuomet viesai neissake Nuo 1672 m Niutonas eme uzsirasineti savo teologinius pastebejimus Uzrasuose yra daug pasirases apie ankstyvaja krikscionybe įskatant ginca tarp Atanasijaus ir Arijaus padejusį pamatus Niutonas palaike Arijaus poziurį t y neige Dieva trijuose asmenyse Vietoje to Niutonas Kristu laike dieviskuoju tarpininku tarp Dievo ir zmogaus t y pavaldu Dievui Tevui Jis taipogi domejosi pranasystemis okultizmu jis laike didziaja apostaze o Kristaus sudievinima ir pagrindine nuodeme Buvo liberaliu politines partijos kovojusios uz konstitucine monarchija ir pries absoliutine monarchija narys SaltiniaiFeingold Mordechai 1993 Newton Leibniz and Barrow Too An Attempt at a Reinterpretation Isis 84 2 310 338 Bibcode 1993Isis 84 310F doi 10 1086 356464 ISSN 0021 1753 JSTOR 236236 S2CID 144019197 Dictionary of Scientific Biography Notes No 4 Suarchyvuotas originalas 2005 02 25 Romualdas Karazija Newton Isaac Izaokas Niutonas Visuotine lietuviu enciklopedija T XVI Naha Omuta Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2009 361 psl White 1997 p 86 Numbers 2015 pp 48 56 Malament David B 2002 Reading Natural Philosophy Essays in the History and Philosophy of Science and Mathematics Open Court Publishing ISBN 978 0 8126 9507 6 Voltaire 1727 An Essay upon the Civil Wars of France extracted from curious Manuscripts and also upon the Epick Poetry of the European Nations from Homer down to Milton Londonas Anglija Samuel Jallasson p 104 Keynes Milo 2008 m rugsejo 20 d Balancing Newton s Mind His Singular Behaviour and His Madness of 1692 93 Notes and Records of the Royal Society of London 62 3 289 300 doi 10 1098 rsnr 2007 0025 JSTOR 20462679 PMID 19244857 Westfall 1994 pp 16 19 White 1997 p 22 KARAZIJA Romualdas Įzymus fizikai ir ju atradimai Kaunas Sviesa 2002 51 p ISBN 5 430 03260 3 The London Gazette nr 6569 1727 m balandzio 1 d p 7 Newton Isaac 1642 1727 Eric Weisstein s World of Biography Eric W Weisstein Nuoroda tikrinta 2006 m rugpjucio 30 d The Galileo Project Raiso universitetas Nuoroda tikrinta 2008 m liepos 5 d Westfall 1980 p 321 Westfall 1994 p 124 LiteraturaNumbers R L 2015 Newton s Apple and Other Myths about Science Harvard University Press ISBN 978 0 674 91547 3 Westfall Richard S 1980 Never at Rest Cambridge University Press ISBN 978 0 521 27435 7 Westfall Richard S 1994 The Life of Isaac Newton Kembdridzo universiteto leidykla ISBN 978 0 521 47737 6 White Michael 1997 Isaac Newton The Last Sorcerer Fourth Estate Limited ISBN 978 1 85702 416 6