Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vaskas Nunjesas de Balboa Vasco Núñez de Balboa 1475 m sausio 15 d Cheres de los Kabaljerose 1519 m Akloje dab Panamoje
Vasco Núñez de Balboa
Vaskas Nunjesas de Balboa (Vasco Núñez de Balboa, 1475 m. sausio 15 d. Cheres de los Kabaljerose – 1519 m. Akloje, dab. Panamoje) – ispanų keliautojas, konkistadoras. Pirmosios kolonijos Amerikos žemyne įkūrėjas bei Ramiojo vandenyno „atradėjas“.
Jaunystė
Balboa kilęs iš ispanų didikų šeimos. Jaunystėje dirbo pažu, vėliau Pedro de Portokarero ginklanešiu, bet netrukus susidomėjo galimybe keliauti į Naująjį Pasaulį. Žinoma, kad 1500 m. jis dalyvavo ekspedicijoje Kolumbijos pakrantėse. Vėliau 10 metų gyveno Espanjoloje, kur nesėkmingai vertėsi žemės ūkiu, prasiskolino ir bandydamas išvengti kreditorių susirengė į kelionę.
Ensiso ekspedicija
1510 m. jis paslapčiomis (kadangi skolininkus buvo draudžiama imti į laivą) pateko į Martino Fernandeso de Ensiso ekspedicijos į Darjeno įlanką laivą. Nors vėliau aptikęs nelegalą Ensisas buvo nusprendęs jį išlaipinti pirmoje pasitaikiusioje negyvenamoje saloje, Balboa įtikino įgulą, kad būsiąs naudingas, ir tęsė kelionę. Pakeliui jie sutiko Fransisko Pisaro ekspediciją, pabėgusią iš indėnų apgultos ir Alonso de Ochedos apleistos San Sebastiano kolonijos. Atvykėliai pasiekė nusiaubtą San Sebastianą, tuomet Balboa pasiūlė koloniją perkelti į Darjeno regioną, kuriame jis buvo lankęsis ir kur indėnai nenaudojo nuodingų strėlių. Tačiau tos žemės priklausė Diegui de Nikuesai, todėl Enkisas buvo nelinkęs taip elgtis. Tačiau Balboa populiarumas jūrininkų tarpe buvo labai išaugęs, todėl vengdamas konfrontacijos Ensisas sutiko kurti koloniją Darjene.
Balboa iškilimas
Kolonizatoriai pakrantėse prisiplėšė aukso, maisto, nugalėjo kasiko Semako vadovaujamą ~500 indėnų būrį ir netoli Atrato upės žiočių įkūrė Santa Marija la Antigva del Darjeno koloniją. Tai buvo pirmoji pastovi gyvenvietė Amerikos žemyne. Balboa buvo išrinktas miesto teisėju ir buvo kur kas palankiau vertinamas negu despotiškas Ensisas. Pasinaudojęs situacija Balboa įvykdė perversmą, suėmė Ensisą ir pasiskelbė miesto alkaldu. Netrukus apie įvykius sužinojo formalus žemių savininkas Nikuesa ir atvyko į Santa Mariją pašalinti Balboa, tačiau miestiečiai pasipriešino, ir neleido Nikuesos laivui prisišvartuoti uoste. Atvykėliai buvo išsodinti į valtį ir išsiųsti į jūrą, kurioje ir žuvo. Tuo pasinaudojęs Balboa pasiskelbė Veragvos gubernatoriumi.
Konkistadoras nuteisė Ensisą ir išsiuntė jį į Espanjolą. Toliau jis tyrinėjo Panamos pakrantes, vienas indėnų gentis nukariaudavo, su kitomis sudarinėdavo taikos sutartis, plėtė savo valdas ir ieškojo aukso. 1512–1513 m. sudarė taiką su kasiku Kareta, taip užsitikrindamas maisto tiekimą ispanų atvykėliams. Kito kasiko Komagrės žemėse Balboa pirmą kartą išgirdo apie „kitą jūrą“. Indėnai pamatę konkistadorų susižavėjimą auksu papasakojo apie gentis iš pietų, atkeliaujančias kita jūra. Ta šalis pasak indėnų vadinasi Biru ir turinti begales aukso. Tokios žinios Balboa paskatino ieškoti kitos jūros.
Pietų jūros atradimas
1513 m. Balboa grįžo į Santa Mariją ir paprašė daugiau vyrų iš Espanjolos, tačiau ten po Ensiso pasakojimų jis buvo užsitraukęs nemalonę, todėl išsiuntė Enrikę de Olmenaresą tiesiai į Ispaniją. Tačiau Ispanija dėl tos pačios priežasties atsisakė paremti ekspediciją, todėl Balboa turėjo verstis esamais resursais. 1513 m. rugsėjo 1 d. su 190 ispanų ir keletu vietinių gidų keliautojas patraukė per Panamos sąsmauką į Pietų jūros paiešką. Nuo kasiko Karetos teritorijų, kur gavo 6000 indėnų pastiprinimą, konkistadorai keliavo sausuma. Pakeliui jie nugalėjo kelias priešiškas indėnų gentis, o jų narius pajungė prie ekspedicijos. Rugsėjo 25 d. nuo kalno viršūnės Balboa išvydo jūrą. Pakrantėje jie nugalėjo kasiko Čiapeso gentį ir pasiekė jūrą. Balboa įbridęs į vandenį su kalaviju ir kryžiumi rankoje paskelbė vandenyną Ispanijos karūnos valda.
Toliau keliautojai nukeliavo 110 km iki įlankos, kuria pavadino San Migelio vardu, pabaigos ir pasiekė paties Ramiojo vandenyno platybes. Pasiekę kasiko Tumako žemes ir nugalėję indėnus jie pamatė, kad čia gausu perlų. Balboa nuplaukė iki salyno, kurį pavadino Perlų salomis, tačiau dėl nepalankių oro sąlygų pasuko atgal. Į Santa Mariją Balboa nusprendė grįžti kitu maršrutu ir nugalėjęs kasiko Tubanamos gentį pasiekė Karibų jūros San Blaso įlanką. 1514 m. sausio 19 d. konkistadoras grįžo į Santa Mariją. Jis išsiuntė Pedrą de Arbalančą į Ispaniją pranešti apie atradimą bei penktadalį prigrobto aukso.
Davilos valdžia
Dėl Fernandeso de Ensiso skundo apie Balboa įvykdytą valdžios užgrobimą, karalius paskyrė naują gubernatorių Pedrariasą Davilą naujai sukurtai Auksinės Kastilijos provincijai. Konkistadoras atvyko net su 17 laivų ir 1500 vyrų ekspedicija, tarp jų karališkuoju kronikininku ir vyskupu . 1514 m. liepą Balboa priėmė atvykėlius į Santa Mariją ir sutiko su Davilos valdžia, nors miestiečiai nenorėjo paklusti atvykėliams.
Davila pradėjo rengti grobiamuosius žygius, o Balboa pasuko link Atrato upės ieškoti auksinės piramidės, bet buvo sužeistas indėnų ir turėjo grįžti į Santa Mariją. Tačiau konkistadoras neatsisakė ketinimų vėl pasiekti pietų jūrą ir paslapčiomis užsakė laivą vyrų iš Kubos. Tą sužinojęs Davila suėmė Balboą ir norėjo jį įkalinti, tačiau nuo to sulaikė vyskupas Kevedas.
Tuo metu Ispanijoje buvo įvertinti Balboa nuopelnai, jis paskirtas Panamos ir Koibos gubernatoriumi bei Pietų jūrų adelantadu, o Davilai prisakyta rodyti jam pagarbą bei tartis visais Auksinės Kastilijos klausimais. Konfliktas tarp konkistadorų nurimo ir Davila galiausiai leido surengti ekspediciją į Pietų jūrą. 1517–1518 m. Balboa su 300 vyrų iškeliavo į Aklą. Naudodamasis indėnų ir Afrikos vergų darbo jėga pradėjo laivų statybą Balsos upėje. Jis nukeliavo iki Perlų salų, palei Darjeno krantus, tuomet grįžo į Aklą tęsti laivų statybą.
Konkistadoro mirtis
Akloje Balboa gavo skubų kvietimą iš Davilos atvykti į Santa Mariją, tačiau jau pakeliui jį sulaikė Fransiskas Pisaras ir apkaltino siekiu sukurti nepriklausomą Pietų jūrų guberniją. Balboa neigė kaltinimus ir reikalavo Ispanijos karališkojo teismo, tačiau Davila su Ensisu nedelsdami surengė vietinį teismą. 1519 m. sausio 15 d. konkistadoras ir 5 jo bendražygiai buvo nuteisti mirties bausme nukirsdinant. Egzekucija buvo įvykdyta Akloje. Konkistadoro palaikų likimas nežinomas.
Konkistadoro garbei Panamoje pavadintas miestas, šalies nacionalinė valiuta, Kolumbijoje, krateris Mėnulyje, gatvės ir parkai Panamoje, JAV, Ispanijoje.
Šaltiniai
- Vasco Núñez de Balboa: El descubrimiento del Mar del Sur, Asenjo García Frutos, 1991 m. Madridas
- Balboa el conquistador: La odisea de Vasco Núñez, descubridor del Pacífico, Omar V. Garrison, 1977 m. Barselona
- Bendroji Indijų istorija. LVII-LXVI paragrafai. Francisco López de Gómara. Medina del Campo, 1553; Zaragoza, 1555
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vasco Núñez de Balboa, Kas yra Vasco Núñez de Balboa? Ką reiškia Vasco Núñez de Balboa?
Vaskas Nunjesas de Balboa Vasco Nunez de Balboa 1475 m sausio 15 d Cheres de los Kabaljerose 1519 m Akloje dab Panamoje ispanu keliautojas konkistadoras Pirmosios kolonijos Amerikos zemyne įkurejas bei Ramiojo vandenyno atradejas Vaskas Nunjesas de BalboaPietu juros atradimasJaunysteBalboa kiles is ispanu didiku seimos Jaunysteje dirbo pazu veliau Pedro de Portokarero ginklanesiu bet netrukus susidomejo galimybe keliauti į Naujajį Pasaulį Zinoma kad 1500 m jis dalyvavo ekspedicijoje Kolumbijos pakrantese Veliau 10 metu gyveno Espanjoloje kur nesekmingai vertesi zemes ukiu prasiskolino ir bandydamas isvengti kreditoriu susirenge į kelione Ensiso ekspedicija1510 m jis paslapciomis kadangi skolininkus buvo draudziama imti į laiva pateko į Martino Fernandeso de Ensiso ekspedicijos į Darjeno įlanka laiva Nors veliau aptikes nelegala Ensisas buvo nusprendes jį islaipinti pirmoje pasitaikiusioje negyvenamoje saloje Balboa įtikino įgula kad busias naudingas ir tese kelione Pakeliui jie sutiko Fransisko Pisaro ekspedicija pabegusia is indenu apgultos ir Alonso de Ochedos apleistos San Sebastiano kolonijos Atvykeliai pasieke nusiaubta San Sebastiana tuomet Balboa pasiule kolonija perkelti į Darjeno regiona kuriame jis buvo lankesis ir kur indenai nenaudojo nuodingu streliu Taciau tos zemes priklause Diegui de Nikuesai todel Enkisas buvo nelinkes taip elgtis Taciau Balboa populiarumas jurininku tarpe buvo labai isauges todel vengdamas konfrontacijos Ensisas sutiko kurti kolonija Darjene Balboa iskilimasKolonizatoriai pakrantese prisiplese aukso maisto nugalejo kasiko Semako vadovaujama 500 indenu burį ir netoli Atrato upes ziociu įkure Santa Marija la Antigva del Darjeno kolonija Tai buvo pirmoji pastovi gyvenviete Amerikos zemyne Balboa buvo isrinktas miesto teiseju ir buvo kur kas palankiau vertinamas negu despotiskas Ensisas Pasinaudojes situacija Balboa įvykde perversma sueme Ensisa ir pasiskelbe miesto alkaldu Netrukus apie įvykius suzinojo formalus zemiu savininkas Nikuesa ir atvyko į Santa Marija pasalinti Balboa taciau miestieciai pasipriesino ir neleido Nikuesos laivui prisisvartuoti uoste Atvykeliai buvo issodinti į valtį ir issiusti į jura kurioje ir zuvo Tuo pasinaudojes Balboa pasiskelbe Veragvos gubernatoriumi Konkistadoras nuteise Ensisa ir issiunte jį į Espanjola Toliau jis tyrinejo Panamos pakrantes vienas indenu gentis nukariaudavo su kitomis sudarinedavo taikos sutartis plete savo valdas ir ieskojo aukso 1512 1513 m sudare taika su kasiku Kareta taip uzsitikrindamas maisto tiekima ispanu atvykeliams Kito kasiko Komagres zemese Balboa pirma karta isgirdo apie kita jura Indenai pamate konkistadoru susizavejima auksu papasakojo apie gentis is pietu atkeliaujancias kita jura Ta salis pasak indenu vadinasi Biru ir turinti begales aukso Tokios zinios Balboa paskatino ieskoti kitos juros Pietu juros atradimasBalboa keliones PanamojeVasco Nunez de Balboa Panama Ramiojo vandenyno atradimas 1513 m rugsejo 25 d 11 val tape 2009 10 1513 m Balboa grįzo į Santa Marija ir paprase daugiau vyru is Espanjolos taciau ten po Ensiso pasakojimu jis buvo uzsitraukes nemalone todel issiunte Enrike de Olmenaresa tiesiai į Ispanija Taciau Ispanija del tos pacios priezasties atsisake paremti ekspedicija todel Balboa turejo verstis esamais resursais 1513 m rugsejo 1 d su 190 ispanu ir keletu vietiniu gidu keliautojas patrauke per Panamos sasmauka į Pietu juros paieska Nuo kasiko Karetos teritoriju kur gavo 6000 indenu pastiprinima konkistadorai keliavo sausuma Pakeliui jie nugalejo kelias priesiskas indenu gentis o ju narius pajunge prie ekspedicijos Rugsejo 25 d nuo kalno virsunes Balboa isvydo jura Pakranteje jie nugalejo kasiko Ciapeso gentį ir pasieke jura Balboa įbrides į vandenį su kalaviju ir kryziumi rankoje paskelbe vandenyna Ispanijos karunos valda Toliau keliautojai nukeliavo 110 km iki įlankos kuria pavadino San Migelio vardu pabaigos ir pasieke paties Ramiojo vandenyno platybes Pasieke kasiko Tumako zemes ir nugaleje indenus jie pamate kad cia gausu perlu Balboa nuplauke iki salyno kurį pavadino Perlu salomis taciau del nepalankiu oro salygu pasuko atgal Į Santa Marija Balboa nusprende grįzti kitu marsrutu ir nugalejes kasiko Tubanamos gentį pasieke Karibu juros San Blaso įlanka 1514 m sausio 19 d konkistadoras grįzo į Santa Marija Jis issiunte Pedra de Arbalanca į Ispanija pranesti apie atradima bei penktadalį prigrobto aukso Davilos valdziaPaminklas konkistadorui Panamos mieste Del Fernandeso de Ensiso skundo apie Balboa įvykdyta valdzios uzgrobima karalius paskyre nauja gubernatoriu Pedrariasa Davila naujai sukurtai Auksines Kastilijos provincijai Konkistadoras atvyko net su 17 laivu ir 1500 vyru ekspedicija tarp ju karaliskuoju kronikininku ir vyskupu 1514 m liepa Balboa prieme atvykelius į Santa Marija ir sutiko su Davilos valdzia nors miestieciai nenorejo paklusti atvykeliams Davila pradejo rengti grobiamuosius zygius o Balboa pasuko link Atrato upes ieskoti auksines piramides bet buvo suzeistas indenu ir turejo grįzti į Santa Marija Taciau konkistadoras neatsisake ketinimu vel pasiekti pietu jura ir paslapciomis uzsake laiva vyru is Kubos Ta suzinojes Davila sueme Balboa ir norejo jį įkalinti taciau nuo to sulaike vyskupas Kevedas Tuo metu Ispanijoje buvo įvertinti Balboa nuopelnai jis paskirtas Panamos ir Koibos gubernatoriumi bei Pietu juru adelantadu o Davilai prisakyta rodyti jam pagarba bei tartis visais Auksines Kastilijos klausimais Konfliktas tarp konkistadoru nurimo ir Davila galiausiai leido surengti ekspedicija į Pietu jura 1517 1518 m Balboa su 300 vyru iskeliavo į Akla Naudodamasis indenu ir Afrikos vergu darbo jega pradejo laivu statyba Balsos upeje Jis nukeliavo iki Perlu salu palei Darjeno krantus tuomet grįzo į Akla testi laivu statyba Konkistadoro mirtisAkloje Balboa gavo skubu kvietima is Davilos atvykti į Santa Marija taciau jau pakeliui jį sulaike Fransiskas Pisaras ir apkaltino siekiu sukurti nepriklausoma Pietu juru gubernija Balboa neige kaltinimus ir reikalavo Ispanijos karaliskojo teismo taciau Davila su Ensisu nedelsdami surenge vietinį teisma 1519 m sausio 15 d konkistadoras ir 5 jo bendrazygiai buvo nuteisti mirties bausme nukirsdinant Egzekucija buvo įvykdyta Akloje Konkistadoro palaiku likimas nezinomas Konkistadoro garbei Panamoje pavadintas miestas salies nacionaline valiuta Kolumbijoje krateris Menulyje gatves ir parkai Panamoje JAV Ispanijoje SaltiniaiVasco Nunez de Balboa El descubrimiento del Mar del Sur Asenjo Garcia Frutos 1991 m Madridas Balboa el conquistador La odisea de Vasco Nunez descubridor del Pacifico Omar V Garrison 1977 m Barselona Bendroji Indiju istorija LVII LXVI paragrafai Francisco Lopez de Gomara Medina del Campo 1553 Zaragoza 1555 Vikiteka Vasco Nunez de Balboa vaizdine ir garsine medziaga