Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Karmelitai reikšmės Karmelitai bendras dviejų katalikiškų vienuolių ordinų ir vienos kongregacijos pavadi
Karmelitai
- Kitos reikšmės – Karmelitai (reikšmės).
Karmelitai – bendras dviejų katalikiškų vienuolių ordinų ir vienos kongregacijos pavadinimas. Karmelitai gyvena atsiskyrėliškai ir laikosi didelio dvasingumo. Šio ordino moterys vienuolės vadinamos karmelitėmis. Pavadinimas kilęs nuo Karmelio kalno.
| Karmelitai | |
|---|---|
| Įsteigta | 1150 |
| Lietuvoje nuo | 1687 |
Organizacijos
- Karmelio kalno Švenčiausios Mergelės Marijos brolių ordinas (lot. Ordo Fratrum Beatissimae Virginis Mariae de Monte Carmelo, OCarm) – pagrindinė karmelitų šaka. 2002 m. buvo 2015 vienuolių (iš jų 1366 kunigai) 332 vienuolynuose 29 valstybėse.
- Basųjų šventosios Mergelės Marijos iš Karmelio kalno ordinas (lot. Ordo Fratrum Discalceatorum Beatissimae Virginis Mariae de Monte Carmelo, OCD) – vienuolija, atsiskyrusi nuo pagrindinės šakos XVI a. Jos atsiradimą sąlygojo didžiųjų karmelitų šventųjų Teresės Avilietės ir Šv. Kryžiaus Jono veikla, taip pat dalies brolių noras gyventi pagal griežtas pradinio ordino taisykles. 2002 m. ordinas jungė 4056 vienuolių (iš jų 2599 kunigai) 564 vienuolynuose;
- Nekaltosios Mergelės Marijos brolių karmelitų (lot. Congregatio Fratrum Carmelitarum Beatae Mariae Immaculatae, CMI) – sirų – malabarų krypties karmelitų dvasingumo vienuolija, veikianti Indijoje. 2002 m. ji jungė 2199 narius (iš jų 1354 kunigus) 317 būstinių.
Karmelitų apranga – juodai – rudas diržu sujuostas , ir pelerina su bei baltos spalvos apsiaustas su pelerina. Basųjų karmelitų pelerina yra beveik dvigubai trumpesnė už senosios regulos karmelitų dėvimą peleriną.
Istorija
Ordiną kryžiaus žygio į Šventąją žemę metu 1150 m. ant Karmelio kalno įkūrė šv. Bertoldas iš Kalabrijos. Vienuoliai apsigyveno prie šaltinio ant Karmelio kalno. Bertoldo prašymu Jeruzalės patriarchas 1214 m. sudarė vienuoliškus nuostatus, pasižymėjusius ypatingu griežtumu – karmelitai turėjo gyventi atskirose celėse, nuolat melstis, laikytis griežtų pasninkų, pavyzdžiui, visiškai atsisakyti mėsos, taip pat ilgą laiką laikytis tylos. Pirmas ordino generalinis prižiūrėtojas šv. Simonas Stokas pavedė ordiną Švenčiausiosios Mergelės Marijos globai. 1226 m. popiežius patvirtino ordino teises. Palestiną užkariavus musulmonams, ordinas persikėlė į Europą. 1247 m. popiežius Inocentas IV karmelitams suteikė švelnesnę regulą ir jie prisijungė prie elgetaujančių vienuolių ordinų grupės. Vienuolynai buvo įkurti Kipre, Sicilijoje, taip pat Italijoje, Anglijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje. Ordino suklestėjimas prasidėjo XIII a. pabaigoje – XIV a. pradžioje. Vėliau ordino laukė problemos, susijusios su istorinėmis aplinkybėmis – šimtamečiu karu, maro epidemija, bažnyčios didžiąja schizma. Prasidėjo diskusijos dėl grįžimo prie griežto pirminio gyvenimo būdo. Buvo bandymai reformuoti Manto (XV a. pradžioje), Albos (XVI a. pradžioje) ir kt. vienuolynus, bet reformos nepasisekė ir nepavyko išvengti didžiosios reformacijos krizės.
1291 m. veikė 10, XVI a. viduryje – 30 provincijų. Ordino broliai vadovaujasi Alberto Jeruzaliečio regula. 1433 m. ordinas buvo reformuotas, nuo jo atskiriant Mantujos kongregaciją. Tik antroje XVI a. pusėje ordine įsivyravo didelių pokyčių tendencijos. Šv. Teresės Avilietės ir šv. Kryžiaus Jono veikla sukėlė karmelitų ordino skilimą. 1593 m. nuo karmelitų ordino atsiskyrė basieji karmelitai, paskelbę, kad jie grįžta prie pradinio asketiško gyvenimo principų.
XVIII a. pabaigoje karmelitų, kaip ir daugumos kitų vienuolijų, laukė dideli išbandymai – pirma juos persekiojo absoliučiosios monarchijos atstovai, o per Didžiąją Prancūzų revoliuciją ordinas Prancūzijoje buvo visai išvaikytas.
XIX–XX a. abu ordinai pradėjo palaipsniui atsikurti. Dabar karmelitų vienuolynų yra daugumoje Europos ir Amerikos valstybių.
Karmelitai Lietuvoje
Pirmieji karmelitai į Lietuvą atvyko iš Lenkijos. Iš viso LDK veikė 45 vienuolynai, kurie nuo 1687 m. sudarė atskirą nuo Rusijos karmelitų provinciją. Ji 1756 m. buvo padalinta į dvi – šv. Jurgio Lietuvos ir Voluinės. Dabartinėje Lietuvos teritorijoje karmelitų vienuolynai veikė Vilniuje, Linkuvoje, Pumpėnuose, Kėdainiuose, Raseiniuose, Tabariškėse, Kražiuose, Antalieptėje. Karmelitai dirbo mokyklose, vadovavo parapijoms, įsteigė prieglaudų. Visi karmelitų vienuolynai Lietuvoje buvo uždaryti po 1831 m. ir 1863 m. sukilimų.
Dvasingumas
Ordino vienuoliai gyvena atskirose celėse, laikosi tylos, pasninkų, kasdien renkasi bendrai maldai. Centras – Romoje. Dirba daugelyje sielovados, mokslo ir švietimo sričių. Karmelitų vienuolių gyvenimo tikslas – jungtis su Dievu nuolat meldžiantis. Karmelitų nuostatai labai griežti: praktikuojamas asketizmas, ribojamas žodinis bendravimas. Ordine daug dėmesio skiriama Švenčiausiosios Mergelės Marijos garbinimui.
Karmelitės
Karmelitai, pradėję vadovauti moterų beginių sąjungoms, lėmė Karmeličių vienuolynų atsiradimą. Vadovaudamasis popiežiaus Mikalojaus V 1452 m. bule karmelitų generolas Jonas Sorethas įkūrė 5 seserų vienuolynus.
Šv. Kryžiaus Jonui ir Šv. Teresei Avilietei XVI a. reformuojant karmeličių ordiną atsirado basosios karmelitės. Per trumpą laiką šv. Teresė Ispanijoje įkūrė 17 vienuolynų. Reforma išplito už Ispanijos ribų ir pasiekė: Italiją – 1590 m., Prancūziją – 1604 m., Belgiją – 1607 m. Dabar ordinas yra 81 pasaulio valstybėje, jį sudaro apie 13 tūkstančių basųjų karmeličių.
Karmeličių apranga – juodai – rudas abitas su škaplieriumi, juodos spalvos veliumas (novicijų – baltos spalvos veliumas) bei baltos spalvos apsiaustas.
Karmelitės Lietuvoje
Pirmos basosios karmelitės Lietuvoje pasirodė 1637 m. Vilniuje. Jos atvyko iš Liublino (Lenkijos). Vykstant karui su švedais seserys 1655 m. pasitraukė į Moraviją ir Vengriją. Į savo vienuolyną Vilniuje grįžo 1667 metais. Po 1865 m. sukilimo basųjų karmeličių vienuolynas Rusijos buvo likviduotas. Visa bendruomenė, kurią sudarė 17 seserų, buvo perkelta į Vilniaus vienuolyną, kuris caro įsakymu vėliau buvo nugriautas. Iš Lenkijos 1938 m. vėl atvykusios seserys įsikūrė Vilniuje, kur 10 seserų bendruomenė gyveno iki 1945 metų, kol baigėsi karas. Sovietams uždarinėjant vienuolynus, karmelitės pasitraukė į Lenkiją. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1992 m. trys moterys kreipėsi į kardinolą Vincentą Sladkevičių, prašydamos padėti atkurti karmeličių vienuolyną Lietuvoje. Kardinolas pasiuntė laišką ordino generolui su prašymu pritarti ir padėti. Atvykus keturioms karmelitėms iš užsienio, 1994 m. Paštuvoje buvo atkurtas Šv. Juozapo ir šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės basųjų karmeličių vienuolynas.
1998 m. vienuolynas jungė 6 amžinųjų ir 6 laikinųjų įžadų seseris.
Šaltiniai
- Karmelitai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 456 psl.
Nuorodos
- Oficiali karmelitų svetainė (Anglų, ispanų bei italų kalbomis)
- Oficiali basųjų karmelitų svetainė (Penkiomis kalbomis) Archyvuota kopija 2021-01-26 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Karmelitai, Kas yra Karmelitai? Ką reiškia Karmelitai?
Kitos reiksmes Karmelitai reiksmes Karmelitai bendras dvieju katalikisku vienuoliu ordinu ir vienos kongregacijos pavadinimas Karmelitai gyvena atsiskyreliskai ir laikosi didelio dvasingumo Sio ordino moterys vienuoles vadinamos karmelitemis Pavadinimas kiles nuo Karmelio kalno KarmelitaiĮsteigta 1150Lietuvoje nuo 1687KarmelitaiOrganizacijosKarmelio kalno Svenciausios Mergeles Marijos broliu ordinas lot Ordo Fratrum Beatissimae Virginis Mariae de Monte Carmelo OCarm pagrindine karmelitu saka 2002 m buvo 2015 vienuoliu is ju 1366 kunigai 332 vienuolynuose 29 valstybese Basuju sventosios Mergeles Marijos is Karmelio kalno ordinas lot Ordo Fratrum Discalceatorum Beatissimae Virginis Mariae de Monte Carmelo OCD vienuolija atsiskyrusi nuo pagrindines sakos XVI a Jos atsiradima salygojo didziuju karmelitu sventuju Tereses Avilietes ir Sv Kryziaus Jono veikla taip pat dalies broliu noras gyventi pagal grieztas pradinio ordino taisykles 2002 m ordinas junge 4056 vienuoliu is ju 2599 kunigai 564 vienuolynuose Nekaltosios Mergeles Marijos broliu karmelitu lot Congregatio Fratrum Carmelitarum Beatae Mariae Immaculatae CMI siru malabaru krypties karmelitu dvasingumo vienuolija veikianti Indijoje 2002 m ji junge 2199 narius is ju 1354 kunigus 317 bustiniu Karmelitu apranga juodai rudas dirzu sujuostas ir pelerina su bei baltos spalvos apsiaustas su pelerina Basuju karmelitu pelerina yra beveik dvigubai trumpesne uz senosios regulos karmelitu devima pelerina IstorijaOrdina kryziaus zygio į Sventaja zeme metu 1150 m ant Karmelio kalno įkure sv Bertoldas is Kalabrijos Vienuoliai apsigyveno prie saltinio ant Karmelio kalno Bertoldo prasymu Jeruzales patriarchas 1214 m sudare vienuoliskus nuostatus pasizymejusius ypatingu grieztumu karmelitai turejo gyventi atskirose celese nuolat melstis laikytis grieztu pasninku pavyzdziui visiskai atsisakyti mesos taip pat ilga laika laikytis tylos Pirmas ordino generalinis priziuretojas sv Simonas Stokas pavede ordina Svenciausiosios Mergeles Marijos globai 1226 m popiezius patvirtino ordino teises Palestina uzkariavus musulmonams ordinas persikele į Europa 1247 m popiezius Inocentas IV karmelitams suteike svelnesne regula ir jie prisijunge prie elgetaujanciu vienuoliu ordinu grupes Vienuolynai buvo įkurti Kipre Sicilijoje taip pat Italijoje Anglijoje Prancuzijoje ir Ispanijoje Ordino suklestejimas prasidejo XIII a pabaigoje XIV a pradzioje Veliau ordino lauke problemos susijusios su istorinemis aplinkybemis simtameciu karu maro epidemija baznycios didziaja schizma Prasidejo diskusijos del grįzimo prie griezto pirminio gyvenimo budo Buvo bandymai reformuoti Manto XV a pradzioje Albos XVI a pradzioje ir kt vienuolynus bet reformos nepasiseke ir nepavyko isvengti didziosios reformacijos krizes Buves Karmelitu vienuolyno pastatas PumpenuoseBuvusio Karmelitu vienuolyno pastato Pumpenuose informacine lenta 1291 m veike 10 XVI a viduryje 30 provinciju Ordino broliai vadovaujasi Alberto Jeruzaliecio regula 1433 m ordinas buvo reformuotas nuo jo atskiriant Mantujos kongregacija Tik antroje XVI a puseje ordine įsivyravo dideliu pokyciu tendencijos Sv Tereses Avilietes ir sv Kryziaus Jono veikla sukele karmelitu ordino skilima 1593 m nuo karmelitu ordino atsiskyre basieji karmelitai paskelbe kad jie grįzta prie pradinio asketisko gyvenimo principu XVIII a pabaigoje karmelitu kaip ir daugumos kitu vienuoliju lauke dideli isbandymai pirma juos persekiojo absoliuciosios monarchijos atstovai o per Didziaja Prancuzu revoliucija ordinas Prancuzijoje buvo visai isvaikytas XIX XX a abu ordinai pradejo palaipsniui atsikurti Dabar karmelitu vienuolynu yra daugumoje Europos ir Amerikos valstybiu Karmelitai LietuvojePirmieji karmelitai į Lietuva atvyko is Lenkijos Is viso LDK veike 45 vienuolynai kurie nuo 1687 m sudare atskira nuo Rusijos karmelitu provincija Ji 1756 m buvo padalinta į dvi sv Jurgio Lietuvos ir Voluines Dabartineje Lietuvos teritorijoje karmelitu vienuolynai veike Vilniuje Linkuvoje Pumpenuose Kedainiuose Raseiniuose Tabariskese Kraziuose Antaliepteje Karmelitai dirbo mokyklose vadovavo parapijoms įsteige prieglaudu Visi karmelitu vienuolynai Lietuvoje buvo uzdaryti po 1831 m ir 1863 m sukilimu DvasingumasOrdino vienuoliai gyvena atskirose celese laikosi tylos pasninku kasdien renkasi bendrai maldai Centras Romoje Dirba daugelyje sielovados mokslo ir svietimo sriciu Karmelitu vienuoliu gyvenimo tikslas jungtis su Dievu nuolat meldziantis Karmelitu nuostatai labai griezti praktikuojamas asketizmas ribojamas zodinis bendravimas Ordine daug demesio skiriama Svenciausiosios Mergeles Marijos garbinimui Karmelites Karmelitai pradeje vadovauti moteru beginiu sajungoms leme Karmeliciu vienuolynu atsiradima Vadovaudamasis popieziaus Mikalojaus V 1452 m bule karmelitu generolas Jonas Sorethas įkure 5 seseru vienuolynus Sv Kryziaus Jonui ir Sv Teresei Avilietei XVI a reformuojant karmeliciu ordina atsirado basosios karmelites Per trumpa laika sv Terese Ispanijoje įkure 17 vienuolynu Reforma isplito uz Ispanijos ribu ir pasieke Italija 1590 m Prancuzija 1604 m Belgija 1607 m Dabar ordinas yra 81 pasaulio valstybeje jį sudaro apie 13 tukstanciu basuju karmeliciu Karmeliciu apranga juodai rudas abitas su skaplieriumi juodos spalvos veliumas noviciju baltos spalvos veliumas bei baltos spalvos apsiaustas Karmelites LietuvojePirmos basosios karmelites Lietuvoje pasirode 1637 m Vilniuje Jos atvyko is Liublino Lenkijos Vykstant karui su svedais seserys 1655 m pasitrauke į Moravija ir Vengrija Į savo vienuolyna Vilniuje grįzo 1667 metais Po 1865 m sukilimo basuju karmeliciu vienuolynas Rusijos buvo likviduotas Visa bendruomene kuria sudare 17 seseru buvo perkelta į Vilniaus vienuolyna kuris caro įsakymu veliau buvo nugriautas Is Lenkijos 1938 m vel atvykusios seserys įsikure Vilniuje kur 10 seseru bendruomene gyveno iki 1945 metu kol baigesi karas Sovietams uzdarinejant vienuolynus karmelites pasitrauke į Lenkija Lietuvai atgavus nepriklausomybe 1992 m trys moterys kreipesi į kardinola Vincenta Sladkeviciu prasydamos padeti atkurti karmeliciu vienuolyna Lietuvoje Kardinolas pasiunte laiska ordino generolui su prasymu pritarti ir padeti Atvykus keturioms karmelitems is uzsienio 1994 m Pastuvoje buvo atkurtas Sv Juozapo ir sv Kudikelio Jezaus Tereses basuju karmeliciu vienuolynas 1998 m vienuolynas junge 6 amzinuju ir 6 laikinuju įzadu seseris SaltiniaiKarmelitai Visuotine lietuviu enciklopedija T IX Juocevicius Khiva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 456 psl NuorodosVikiteka Karmelitai vaizdine ir garsine medziagaOficiali karmelitu svetaine Anglu ispanu bei italu kalbomis Oficiali basuju karmelitu svetaine Penkiomis kalbomis Archyvuota kopija 2021 01 26 is Wayback Machine projekto