Pasekmizmas arba konsekvencializmas angl Consequentialism moralinė teorija teigianti kad kiekvieno poelgio arba veiksmo
Pasekmizmas

Pasekmizmas arba konsekvencializmas (angl. Consequentialism) – moralinė teorija, teigianti, kad kiekvieno poelgio arba veiksmo moralinė vertė slypi tik jo pasekmėse, todėl morališkai teisingi yra tie poelgiai, kurių pasekmės yra geros.
Pasekmizmas paprastai yra supriešinamas su dviem kitom moralinėmis teorijomis: deontologija, kuri teigia, kad veiksmai yra savaime geri arba blogi, nepriklausomai nuo jų pasekmių, ir su dorybių etika, pasak kurios, svarbiausia yra žmogaus savybės, o ne jo poelgiai. Dažniausiai šios trys teorijos skiriasi tiktai būdu, kuriuo pasiekiamos paprastai tokios pačios išvados. Pavyzdžiui, konsekventialistas tikriausiai sakytų, kad melavimas yra blogai dėl jo blogų pasekmių. Tiesa, daliai šią teoriją palaikančių žmonių tam tikros numatomos teigiamos melo pasekmės galėtų jį paversti moraliai teisingu poelgiu. Deontologas turbūt sakytų, kad melavimas visada yra blogai, net jei jo pasekmės ir yra „geros“. Palaikančiam dorybių etiką labiau rūpėtų ne melavimas konkrečiu atveju, o ką sprendimas meluoti ar sakyti tiesą pasako apie to žmogaus charakterį.
Nuorodos
- Aidai: Dvi pagrindinės šiuolaikinės moralinės teorijos
Taip pat skaitykite
- Utilitarizmas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pasekmizmas, Kas yra Pasekmizmas? Ką reiškia Pasekmizmas?
Pasekmizmas arba konsekvencializmas angl Consequentialism moraline teorija teigianti kad kiekvieno poelgio arba veiksmo moraline verte slypi tik jo pasekmese todel moraliskai teisingi yra tie poelgiai kuriu pasekmes yra geros Pasekmizmas paprastai yra supriesinamas su dviem kitom moralinemis teorijomis deontologija kuri teigia kad veiksmai yra savaime geri arba blogi nepriklausomai nuo ju pasekmiu ir su dorybiu etika pasak kurios svarbiausia yra zmogaus savybes o ne jo poelgiai Dazniausiai sios trys teorijos skiriasi tiktai budu kuriuo pasiekiamos paprastai tokios pacios isvados Pavyzdziui konsekventialistas tikriausiai sakytu kad melavimas yra blogai del jo blogu pasekmiu Tiesa daliai sia teorija palaikanciu zmoniu tam tikros numatomos teigiamos melo pasekmes galetu jį paversti moraliai teisingu poelgiu Deontologas turbut sakytu kad melavimas visada yra blogai net jei jo pasekmes ir yra geros Palaikanciam dorybiu etika labiau rupetu ne melavimas konkreciu atveju o ka sprendimas meluoti ar sakyti tiesa pasako apie to zmogaus charakterį NuorodosAidai Dvi pagrindines siuolaikines moralines teorijosTaip pat skaitykiteUtilitarizmas