Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Savivaldybių reforma 1994 1999 m buvo įgyvendinta siekiant performuoti Lietuvos administracinio suskirstymo sistemą Pirm
Savivaldybių reforma
Savivaldybių reforma 1994–1999 m. buvo įgyvendinta siekiant performuoti Lietuvos administracinio suskirstymo sistemą.
Pirmasis etapas
1994 m. buvo priimtas LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas, kuriuo buvo nustatyti teritorijos administraciniai vienetai – apskritys ir savivaldybės. Vadovaujantis LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu (Žin., 1994, Nr.60-1183; 1995, Nr.79-1819; 1997, Nr.65-1544; 1999, Nr.43-1362, Nr.109-3176) pirmajame teritorijos administracinių vienetų reformos etape buvo įsteigtos 56 savivaldybės ir 10 apskričių: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus.
Antrasis etapas
Įstatymas dėl reformos priimtas 1999 m. gruodžio 21 d. Didelės plotu ir (arba) gyventojų skaičiumi rajonų savivaldybės, kuriose buvo keli aiškūs centrai, buvo suskirstytos į dalis, nuo jų atskiriant naujas savivaldybes. Mažų miestų savivaldybės, kurios iki tol apėmė tik tuos miestus, buvo išplėstos, kad apimtų dar ir apylinkes, o jų pavadinimas pakeistas iš „miesto savivaldybės“ į tiesiog „savivaldybę“. Kai kurios sienos tarp savivaldybių pakeistos, taip kad teritorijos įeitų į tą savivaldybę, kurios sostinė yra arčiau jų.
Per savivaldybių reformą buvo:
- Įkurta Elektrėnų savivaldybė (iš Trakų rajono teritorijų, kurios arčiau Elektrėnų nei Trakų, taip pat iš rytinės Kaišiadorių rajono dalies).
- Įkurta Rietavo savivaldybė (iš Plungės rajono pietinės dalies)
- Įkurta Pagėgių savivaldybė (iš Šilutės rajono pietryčių); ji buvo atjungta nuo Klaipėdos apskrities ir priskirta Tauragės apskričiai, nes nuo visų jos teritorijų Tauragė arčiau nei Klaipėda.
- Išplėstos Druskininkų ir Birštono savivaldybės, iš miesto savivaldybių pervadintos į tiesiog savivaldybes. Pirmoji prijungė dalį Lazdijų rajono ir Varėnos rajono teritorijų, o antroji – Prienų rajono.
- Neringos miesto savivaldybė pervadinta į Neringos savivaldybę, kad atitiktų padėtį, nes miesto ten nėra.
- Viekšniai perduoti iš Akmenės rajono Mažeikių rajonui, taip padarant Akmenės rajoną mažiausia rajono savivaldybe.
- Išplėsta Marijampolės miesto savivaldybė ir tapo Marijampolės savivaldybe, apimančia trečdalį buvusio Marijampolės rajono, visą jo vidurį. Pastarasis panaikintas, jo pietūs tapo Kalvarijos savivaldybe, o šiaurė – Kazlų Rūdos savivaldybe. Kalvarijos savivaldybė taip pat prijungė dalį Vilkaviškio rajono, o Kazlų Rūdos savivaldybė – Šakių rajono.
- Grigiškės atskirtos nuo Trakų rajono ir prijungtos prie Vilniaus miesto.
- Suformuotos seniūnijos.
Nuorodos
- Įstatymas, tiksliai apibrėžiantis savivaldybių pokyčius
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Savivaldybių reforma, Kas yra Savivaldybių reforma? Ką reiškia Savivaldybių reforma?
Savivaldybiu reforma 1994 1999 m buvo įgyvendinta siekiant performuoti Lietuvos administracinio suskirstymo sistema Pirmasis etapas1994 m buvo priimtas LR teritorijos administraciniu vienetu ir ju ribu įstatymas kuriuo buvo nustatyti teritorijos administraciniai vienetai apskritys ir savivaldybes Vadovaujantis LR teritorijos administraciniu vienetu ir ju ribu įstatymu Zin 1994 Nr 60 1183 1995 Nr 79 1819 1997 Nr 65 1544 1999 Nr 43 1362 Nr 109 3176 pirmajame teritorijos administraciniu vienetu reformos etape buvo įsteigtos 56 savivaldybes ir 10 apskriciu Alytaus Kauno Klaipedos Marijampoles Panevezio Siauliu Taurages Telsiu Utenos ir Vilniaus Antrasis etapasĮstatymas del reformos priimtas 1999 m gruodzio 21 d Dideles plotu ir arba gyventoju skaiciumi rajonu savivaldybes kuriose buvo keli aiskus centrai buvo suskirstytos į dalis nuo ju atskiriant naujas savivaldybes Mazu miestu savivaldybes kurios iki tol apeme tik tuos miestus buvo isplestos kad apimtu dar ir apylinkes o ju pavadinimas pakeistas is miesto savivaldybes į tiesiog savivaldybe Kai kurios sienos tarp savivaldybiu pakeistos taip kad teritorijos įeitu į ta savivaldybe kurios sostine yra arciau ju Per savivaldybiu reforma buvo Įkurta Elektrenu savivaldybe is Traku rajono teritoriju kurios arciau Elektrenu nei Traku taip pat is rytines Kaisiadoriu rajono dalies Įkurta Rietavo savivaldybe is Plunges rajono pietines dalies Įkurta Pagegiu savivaldybe is Silutes rajono pietryciu ji buvo atjungta nuo Klaipedos apskrities ir priskirta Taurages apskriciai nes nuo visu jos teritoriju Taurage arciau nei Klaipeda Isplestos Druskininku ir Birstono savivaldybes is miesto savivaldybiu pervadintos į tiesiog savivaldybes Pirmoji prijunge dalį Lazdiju rajono ir Varenos rajono teritoriju o antroji Prienu rajono Neringos miesto savivaldybe pervadinta į Neringos savivaldybe kad atitiktu padetį nes miesto ten nera Vieksniai perduoti is Akmenes rajono Mazeikiu rajonui taip padarant Akmenes rajona maziausia rajono savivaldybe Isplesta Marijampoles miesto savivaldybe ir tapo Marijampoles savivaldybe apimancia trecdalį buvusio Marijampoles rajono visa jo vidurį Pastarasis panaikintas jo pietus tapo Kalvarijos savivaldybe o siaure Kazlu Rudos savivaldybe Kalvarijos savivaldybe taip pat prijunge dalį Vilkaviskio rajono o Kazlu Rudos savivaldybe Sakiu rajono Grigiskes atskirtos nuo Traku rajono ir prijungtos prie Vilniaus miesto Suformuotos seniunijos NuorodosĮstatymas tiksliai apibreziantis savivaldybiu pokycius