Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Mauritanijos Islamo Respublika arab الجمهورية الإسلامية الموريتانية al Jumhūrīyah al Islāmīyah al MūrītānīyahVėliava Her
Mauritanija
| Mauritanijos Islamo Respublika | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Mauritanijos nacionalinis himnas“ | |||||
Mauritanija žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | arabų, prancūzų | ||||
| Sostinė ir didžiausias miestas | Nuakšotas | ||||
| Valstybės vadovai • Prezidentas • Ministras pirmininkas • - | - | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens | 1 030 700 km2 (28) 0,03 % | ||||
| Gyventojų • 2018 • Tankis | 4 403 313 (128) 3,4 žm./km2 (185) | ||||
| BVP • Iš viso • Vienam gyventojui | 2021 9,239 mlrd. $ (152) 2 179 $ (163) | ||||
| Valiuta | Ugija (MRU) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC (GMT) nenaudojamas | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta | nuo Prancūzijos 1960 m. lapkričio 28 d. | ||||
| Interneto kodas | . | ||||
| Telefono kodas | +222 | ||||
Mauritanija (arab. الموريتانية = al-Mūrītānīyah, pranc. Mauritanie), oficialiai Mauritanijos Islamo Respublika (arab. الجمهورية الإسلامية الموريتانية = al-Jumhūrīyah al-Islāmīyah al-Mūrītānīyah, pranc. République islamique de Mauritanie) – valstybė šiaurės vakarų Afrikoje, prie Atlanto vandenyno. Šiaurėje ir šiaurės vakaruose ribojasi su Vakarų Sachara, šiaurės rytuose – su Alžyru, rytuose ir pietryčiuose – su Maliu, pietvakariuose – su Senegalu. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Nuakšotas.
Istorija
Manoma, kad pirmieji sėslūs krašto gyventojai buvo (šiuolaikinių irmagenų protėviai), tačiau čia daugiausia klajojo klajokliai. Pietrytinės žemės buvo Ganos imperijos įtakoje, su ja siejami Tegdausto miesto griuvėsiai. 1076 m. į kraštą įsiveržė arabų Almoravidų kariai. Jie nugalėjo Ganos imperiją ir palaipsniui arabizavo vietinius, daugiausia berberų kilmės, gyventojus. Šis procesas truko ilgai – berberai traukėsi į pietus, tolyn išstumdami juodaodžius. Dar XVII a. vid. berberai sukilo į Čar Bubos karą, bet jį pralaimėjo, ir arabų Beni Hasano gentis galutinai įsigalėjo dabartinės Mauritanijos žemėse. Pietinėje dalyje susikūrė . Europiečiai (portugalai, ispanai) Mauritanijos pakrantėse pradėjo lankytis nuo XV a. vid. (Nuadibu kyšulį pasiekė 1441 m.). Po kelerių metų portugalai įkūrė fortą, kur vykdė . Vėliau pakrantėse dominavo ispanai, juos pakeitė olandai, prancūzai, britai. Buvo prekiaujama ne tik vergais, bet ir auksu, gumiarabiku, dramblio kaulu.
Dėl krašto skurdumo ir nuožmių gyventojų, aktyvesnė europiečių kolonizacija ilgai nebuvo vykdoma. Prancūzai labiau domėjosi Senegalo žemėmis ir ten dar XVII a. įsteigė Sen Lui koloniją. 1815 m. Vienos kongresas patvirtino prancūzų teises į pakrantę piečiau Nuadibu kyšulio. Kadangi Trarzos emyrai kėlė grėsmę prancūzams bei prekiavo su jų konkurentais britais, jie XIX a. vid. pradėjo kovas su maurais kitapus Senegalo upės. Situacija mažai kito iki pat XX a. pr., maurai realiai buvo Mauritanijos valdovais (nors teritorija ir priskirta Prancūzų Vakarų Afrikai). Vėliau prancūzai, pasinaudodami vidiniais Mauritanijos genčių karais, bandė kraštą užimti, 1903 m. sudarė Mauritanijos protektoriatą, bet susilaukė nuožmaus pasipriešinimo (ypač iš Adraro, kuris paskelbė prieš prancūzus džihadą). Apie 1920 m. kolonizatoriai jau sugebėjo įtvirtinti savo valdžią, nors klajoklių antpuoliai tebebuvo dažni iki pat 1935-40 m. Siekdami palaikyti valdžią, prancūzai buvo priversti remtis maurų genčių vadais, bendradarbiavo su Trarzos, Braknos, Adraro emyrais. Socialinė sankloda per kolonijinį laikotarpį mažai tepakito, tebepraktikuota oficialiai Prancūzijoje uždrausta vergovė. Teritorija tebebuvo administruojama iš Port Lui.
1946 m. Mauritanijai suteiktas užjūrio teritorijos statusas, 1957 m. įkurta sostinė Nuakšotas (vieta parinkta tarp maurų ir juodaodžių žemių), 1958 m. suteiktas autonominės respublikos statusas. Dėl etninių skirtumų šalies ateitis buvo miglota – maurai siekė jungtis prie Maroko, juodaodžiai – prie Malio ar Senegalo. Marokas priešinosi Mauritanijos valstybės įkūrimui. Visgi, Prancūzijoje išsilavinusio dėka sudaryta Mauritanijos persigrupavimo partija, kuri siekė nepriklausomos Mauritanijos valstybės.
1960 m. lapkričio 28 d. Mauritanija paskelbė nepriklausomybę. Dada tapo šalies prezidentu, o netrukus įvedė autokratinį valdymą. 1963 m. pradėta geležies rūdos gavyba tapo pagrindiniu šalies pelno šaltiniu. 1975 m. Mauritanija okupavo pietinę Vakarų Sacharos dalį, tačiau išlaidos karui ir partizanų vykdyti kasyklų ir geležinkelio antpuoliai visiškai nuskurdino šalį. 1978 m., po perversmo nušalinus Dadą, karas nutrauktas, o Mauritanijos teritorijas Vakarų Sacharoje užėmė Marokas. 1984 m. šalies vadovu tapo , kuris valdė autokratiškai iki pat 2005 m. Jis buvo arabizacijos šalininkas, todėl pietinėje šalies dalyje kilo etniniai neramumai, 1989 m. peraugę į . Dėl to ~250 tūkst. juodaodžių persikėlė į Senegalą. Taja laikėsi gan liberalios politikos, palaikė santykius su Izraeliu, todėl įvairios islamistų grupuotės rengė perversmus. 2005 m., Tajai viešint Saudo Arabijoje, įvykdytas sėkmingas perversmas. Šalyje prasidėjo politinio nestabilumo laikotarpis, įvykdyti keli perversmai, rytinėse šalies pusėse suaktyvėjo Al-Kaeda veikla.
2006 m. birželio 26 d. vykusiame referendume 97 % persvara priimti konstitucijos pakeitimai, kurie apribojo vieno asmens prezidentavimo laikotarpį. 2007 m. kovo 11 d. įvyko pirmieji šalies demokratiški rinkimai, kuriuose prezidento kadenciją laimėjo . 2008 m. rugpjūčio 6 d. šalyje įvyko karinis perversmas, kurio metu kariuomenė suėmė šalies prezidentą, premjerą ir užsienio reikalų ministrą. Perversmo koordinatorius - generolas Mohamed Ould Abdel Aziz, kuris tapo laikinuoju šalies vadovu, o po metų išrinktas ir šalies prezidentu. 2019 m. prezidentu išrinktas kitas perversmo veikėjas .
Politinė sistema
Administracinis suskirstymas
Mauritanija administraciškai suskirstyta į 12 vilajų, šios toliau skirstomos į departamentus, kurių šalyje iš viso yra 44. Šalies vilajos:
- Adraras
- Asaba
- Brakna
- Dachlet Nuadibu
- Gidimaka
- Gorgolas
- Hod el Garbis
- Hod eš Šargis
- Inširis
- Nuakšotas
- Tagantas
- Tiris Zemuras
- Trarza
Geografija
Valstybė įsikūrusi šiaurės vakarų Afrikoje, kraštą kerta Šiaurės atogrąža. Mauritanija apima žemes Sacharos dykumos vakarinėje dalyje. Būdingi platūs, neaukšti, smarkiai erozijos paveikti kalnų masyvai, iš kurių svarbiausias yra Adraro plynaukštė (aukštis iki 732 m). Aukščiausia šalies vieta Kediet Idžilio masyvas, sudarytas iš magnetito (aukštis – 915 m). Kitas žymus geologinis šalies objektas yra Rišato struktūra („Sacharos akis“), sudaranti taisyklingą apskritiminį darinį. Mauritanijai priklauso 754 km Atlanto vandenyno pakrantė, kurios šiaurinę ribą žymi Nuadibu kyšulys, pietinę – Senegalo upės žiotys. Ties Nuadibu susidariusi Argino lagūna yra svarbi vandens paukščių buveinė.
Pastovių upių šalyje nėra, išskyrus pietine šalies siena tekančią Senegalo upę. Link jos teka keletas sezoniškai vandeningų upių (Gorgolas, Karakoras, Garfa). Kitur vandentakiai (vadžiai) susidaro tik po retų liūčių. Yra druskos lygumų.
Didžiąją Mauritanijos dalį užima Sacharos dykumos smėlynai () ir akmenynai (regai). Ten augalijos yra tik oazėse. Einant į pietus Sacharos gamtinę sritį keičia Sahelis, todėl dykumos pereina į pusdykumes ir sausringas savanas, kur auga kserofitai ir akacijos.
Klimatas
Mauritanijoje būdingas sausringas atogrąžų klimatas. Vidutinės mėnesio temperatūros svyruoja nuo 16–20 °C (nuo gruodžio iki kovo ar balandžio) iki 30–32 °C likusiu metų laiku. Žiemą temperatūra kartais naktimis nukrenta iki kelių laipsnių virš 0 °C, o vasaros dienomis gali įkaisti virš 45 °C. Kritulių iškrenta labai mažai: šiaurės rytuose metų vidurkis nesiekia 50 mm, didžiojoje šalies dalyje tarp 50–100 mm, o pietuose 200–400 mm. Kovą ir balandį pučia stiprus, sausringas vėjas sirokas.
Ekonomika
Mauritanijos ekonomika yra padalinta į dvi dalis: į žemės ūkį ir kalnakasybą, kuri atsirado 6-ajame dešimtmetyje. Apie pusę šalies gyventojų verčiasi žemės ūkiu arba galvijų auginimu ir yra nepriklausomi nuo kalnakasybos. Arti Senegalo upės ir oazėse auginamos datulės, soros, sorgai, ryžiai, kukurūzai. Auginami galvijai, avys, ožkos. Žvejybos pramonė įsikūrusi Atlanto vandenyne ir Senegalo upėje.
5-ajame dešimtmetyje šiaurinėje Mauritanijos dalyje buvo rasta aukštos kokybės geležies rūdos, ir nuo 1963 m. ji yra eksportuojama, tai sudaro apie 40 % šalies eksporto pelno. Taip pat kasamas gipsas, auksas, druska. 2006 m. šalis pradėjo eksploatuoti naftos telkinius vandenyne.
Šalis daugiau importuoja nei eksportuoja. Pagrindiniai šalies eksporto produktai yra geležies rūda, žuvis ir jos produktai, auksas, galvijai. Importuojami įvairūs mechanizmai, naftos, maisto produktai, plataus vartojimo prekės. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Prancūzija, Ispanija, Belgija, Japonija.
Du trečdalius Mauritanijos užima Sacharos dykuma. Vos vieną procentą šalies užima teritorija, kuria teka Senegalo upė ir jos pakrantėse gali būti auginamos žemės ūkio kultūros. Tačiau Mauritanijos žuvų ištekliai didžiausi pasaulyje. Čia žvejoja daugelio valstybių laivai. Pagauta žuvis parduodama per šalies žvejybos kompanijas, ir žvejyba sudaro daugiau kaip pusę Mauritanijos eksporto pajamų.
Valiuta yra Mauritanijos ugija. Ji žymi tuo, kad skaidoma ne šimtaine, bet penketaine sistema, t. y., vieną ugiją sudaro ne 100, o 5 chumai. Tiesa, dėl savo menkos vertės jie naudojami retai.
Demografija
Pagal 2011 m. statistiką, Mauritanijoje gyveno 3 281 634 žmonių. Šalies tautinė sudėtis yra itin mišri. Apie trečdalį gyventojų sudaro arabizuotos vietinės gentys, daugiausia priklausančios berberų grupei (vadinamieji maurai) bei šviesesnės odos spalvos arabai. Kitą trečdalį sudaro juodaodžiai gyventojai, gyvenantys daugiausia šalies pietuose: soninkai, fulbiai, , volofai, sererai. Likę gyventojai yra mišrios rasinės, etninės kilmės, daugiausia taip vadinami (vergų palikuonys).
Visa Mauritanija gyvenama labai retai, patenka į rečiausiai gyvenamų pasaulio šalių dešimtuką. Tankiausiai gyvenama yra pietinė dalis šalia Senegalo upės slėnio, Fderiko geležies rūdos gavybos sritis bei vandenyno pakrantė. Ypač retai gyvenami šalies rytai ir šiaurė. Mauritanijoje didelė dalis gyventojų tebegyvena klajokliškai (beduinai).
Mauritanijos valstybinė religija yra islamas. Jį išpažįsta absoliuti dauguma šalies gyventojų, nors Nuakšote veikia katalikų bažnyčia, aptarnaujanti ~4500 žmonių. Galioja šariato teisė.
Mauritanijos valstybinė kalba yra arabų, taip pat tebevartojama prancūzų kalba. Kaip šnekamoji kalba plačiausiai vartojama arabų kalbos , kitos dažniau vartojamos kalbos yra afrikietiškos fulbių, , volofų, kalbos, mišrios kilmės žvejų imragenų kalba. Apie pora šimtų Mauritanijos gyventojų dar moka berberų zenagų kalbą.
Kultūra
Mauritanijoje persipynusi mauriška–arabiška ir afrikietiška kultūra. Mauritanijos visuomenė pasižymi griežta socialine hierarchija, todėl šalyje praktiškai tebeegzistuoja vergovė (ji oficialiai uždrausta tik 1971 m., o nusikalstama paskelbta 2007 m.). Žemiausią socialinį statusą turi juodaodžiai gyventojai. Raštingi yra apie pusė Mauritanijos gyventojų.
Populiari tradicinė maurų muzika, atliekama klajojančių dainių igavinų. Iš Mauritanijos kilo atlikėjos , Malouma.
Mauritanija sporto pasiekimais nėra žymi, olimpinėse žaidynėse paprastai dalyvauja tik po 1-2 atstovus iš šalies. Populiariausia sporto šaka yra futbolas, tačiau Mauritanijos rinktinė yra tarp žemyno autsaiderių. Seniau šalies teritorijoje vykdavo Dakaro ralio varžybos, tačiau dėl teroristinės veiklos jos perkeltos į Pietų Ameriką, vėliau į Saudo Arabiją.
Žymesni Mauritanijos rašytojai yra Musa Uldas Ebnu, Ahmadas ibn al-Aminas al-Šingitis, Ibn Razga, Jusufas Gejė. Iš šios šalies kilęs aktorius, režisierius Medas Hondo.
Mauritanija žymi mauriškos architektūros paveldu – išlikę keli senoviniai maurų oazių miestai, dabar įtraukti į pasaulio paveldo sąrašą, – Tidžikdža, Šingetis, Uadanas ir Ualata.
Kita informacija
Šaltiniai
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 262
Nuorodos
Žemėlapiai:
- Mauritanijos fizinis žemėlapis
- Mauritanijos administracinis-politinis žemėlapis
- Mauritanijos pagrindinių kelių žemėlapis
- Mauritanijos žemėlapis per google.maps.co.uk
Laikas ir orai:
- Mauritanijos laikas
- Mauritanijos orai esamuoju laiku
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mauritanija, Kas yra Mauritanija? Ką reiškia Mauritanija?
Mauritanijos Islamo Respublika arab الجمهورية الإسلامية الموريتانية al Jumhuriyah al Islamiyah al MuritaniyahVeliava HerbasHimnas Mauritanijos nacionalinis himnas Mauritanija zemelapyjeValstybine kalba arabu prancuzuSostine ir didziausias miestas NuaksotasValstybes vadovai Prezidentas Ministras pirmininkas Plotas Is viso vandens 1 030 700 km2 28 0 03 Gyventoju 2018 Tankis 4 403 313 128 3 4 zm km2 185 BVP Is viso Vienam gyventojui 2021 9 239 mlrd 152 2 179 163 Valiuta Ugija MRU Laiko juosta Vasaros laikas UTC GMT nenaudojamasNepriklausomybe Paskelbta nuo Prancuzijos 1960 m lapkricio 28 d Interneto kodas Telefono kodas 222 Mauritanija arab الموريتانية al Muritaniyah pranc Mauritanie oficialiai Mauritanijos Islamo Respublika arab الجمهورية الإسلامية الموريتانية al Jumhuriyah al Islamiyah al Muritaniyah pranc Republique islamique de Mauritanie valstybe siaures vakaru Afrikoje prie Atlanto vandenyno Siaureje ir siaures vakaruose ribojasi su Vakaru Sachara siaures rytuose su Alzyru rytuose ir pietryciuose su Maliu pietvakariuose su Senegalu Salies sostine ir didziausias miestas Nuaksotas IstorijaPagrindinis straipsnis Mauritanijos istorija Manoma kad pirmieji seslus krasto gyventojai buvo siuolaikiniu irmagenu proteviai taciau cia daugiausia klajojo klajokliai Pietrytines zemes buvo Ganos imperijos įtakoje su ja siejami Tegdausto miesto griuvesiai 1076 m į krasta įsiverze arabu Almoravidu kariai Jie nugalejo Ganos imperija ir palaipsniui arabizavo vietinius daugiausia berberu kilmes gyventojus Sis procesas truko ilgai berberai traukesi į pietus tolyn isstumdami juodaodzius Dar XVII a vid berberai sukilo į Car Bubos kara bet jį pralaimejo ir arabu Beni Hasano gentis galutinai įsigalejo dabartines Mauritanijos zemese Pietineje dalyje susikure Europieciai portugalai ispanai Mauritanijos pakrantese pradejo lankytis nuo XV a vid Nuadibu kysulį pasieke 1441 m Po keleriu metu portugalai įkure forta kur vykde Veliau pakrantese dominavo ispanai juos pakeite olandai prancuzai britai Buvo prekiaujama ne tik vergais bet ir auksu gumiarabiku dramblio kaulu Del krasto skurdumo ir nuozmiu gyventoju aktyvesne europieciu kolonizacija ilgai nebuvo vykdoma Prancuzai labiau domejosi Senegalo zememis ir ten dar XVII a įsteige Sen Lui kolonija 1815 m Vienos kongresas patvirtino prancuzu teises į pakrante pieciau Nuadibu kysulio Kadangi Trarzos emyrai kele gresme prancuzams bei prekiavo su ju konkurentais britais jie XIX a vid pradejo kovas su maurais kitapus Senegalo upes Situacija mazai kito iki pat XX a pr maurai realiai buvo Mauritanijos valdovais nors teritorija ir priskirta Prancuzu Vakaru Afrikai Veliau prancuzai pasinaudodami vidiniais Mauritanijos genciu karais bande krasta uzimti 1903 m sudare Mauritanijos protektoriata bet susilauke nuozmaus pasipriesinimo ypac is Adraro kuris paskelbe pries prancuzus dzihada Apie 1920 m kolonizatoriai jau sugebejo įtvirtinti savo valdzia nors klajokliu antpuoliai tebebuvo dazni iki pat 1935 40 m Siekdami palaikyti valdzia prancuzai buvo priversti remtis mauru genciu vadais bendradarbiavo su Trarzos Braknos Adraro emyrais Socialine sankloda per kolonijinį laikotarpį mazai tepakito tebepraktikuota oficialiai Prancuzijoje uzdrausta vergove Teritorija tebebuvo administruojama is Port Lui 1946 m Mauritanijai suteiktas uzjurio teritorijos statusas 1957 m įkurta sostine Nuaksotas vieta parinkta tarp mauru ir juodaodziu zemiu 1958 m suteiktas autonomines respublikos statusas Del etniniu skirtumu salies ateitis buvo miglota maurai sieke jungtis prie Maroko juodaodziai prie Malio ar Senegalo Marokas priesinosi Mauritanijos valstybes įkurimui Visgi Prancuzijoje issilavinusio deka sudaryta Mauritanijos persigrupavimo partija kuri sieke nepriklausomos Mauritanijos valstybes 1960 m lapkricio 28 d Mauritanija paskelbe nepriklausomybe Dada tapo salies prezidentu o netrukus įvede autokratinį valdyma 1963 m pradeta gelezies rudos gavyba tapo pagrindiniu salies pelno saltiniu 1975 m Mauritanija okupavo pietine Vakaru Sacharos dalį taciau islaidos karui ir partizanu vykdyti kasyklu ir gelezinkelio antpuoliai visiskai nuskurdino salį 1978 m po perversmo nusalinus Dada karas nutrauktas o Mauritanijos teritorijas Vakaru Sacharoje uzeme Marokas 1984 m salies vadovu tapo kuris valde autokratiskai iki pat 2005 m Jis buvo arabizacijos salininkas todel pietineje salies dalyje kilo etniniai neramumai 1989 m perauge į Del to 250 tukst juodaodziu persikele į Senegala Taja laikesi gan liberalios politikos palaike santykius su Izraeliu todel įvairios islamistu grupuotes renge perversmus 2005 m Tajai viesint Saudo Arabijoje įvykdytas sekmingas perversmas Salyje prasidejo politinio nestabilumo laikotarpis įvykdyti keli perversmai rytinese salies pusese suaktyvejo Al Kaeda veikla 2006 m birzelio 26 d vykusiame referendume 97 persvara priimti konstitucijos pakeitimai kurie apribojo vieno asmens prezidentavimo laikotarpį 2007 m kovo 11 d įvyko pirmieji salies demokratiski rinkimai kuriuose prezidento kadencija laimejo 2008 m rugpjucio 6 d salyje įvyko karinis perversmas kurio metu kariuomene sueme salies prezidenta premjera ir uzsienio reikalu ministra Perversmo koordinatorius generolas Mohamed Ould Abdel Aziz kuris tapo laikinuoju salies vadovu o po metu isrinktas ir salies prezidentu 2019 m prezidentu isrinktas kitas perversmo veikejas Politine sistemaPagrindinis straipsnis Administracinis suskirstymasMauritanijos politinis zemelapisPagrindinis straipsnis Mauritanijos administracinis suskirstymas Mauritanija administraciskai suskirstyta į 12 vilaju sios toliau skirstomos į departamentus kuriu salyje is viso yra 44 Salies vilajos Adraras Asaba Brakna Dachlet Nuadibu Gidimaka Gorgolas Hod el Garbis Hod es Sargis Insiris Nuaksotas Tagantas Tiris Zemuras TrarzaGeografijaPagrindinis straipsnis Adraro plynaukste Valstybe įsikurusi siaures vakaru Afrikoje krasta kerta Siaures atograza Mauritanija apima zemes Sacharos dykumos vakarineje dalyje Budingi platus neauksti smarkiai erozijos paveikti kalnu masyvai is kuriu svarbiausias yra Adraro plynaukste aukstis iki 732 m Auksciausia salies vieta Kediet Idzilio masyvas sudarytas is magnetito aukstis 915 m Kitas zymus geologinis salies objektas yra Risato struktura Sacharos akis sudaranti taisyklinga apskritiminį darinį Mauritanijai priklauso 754 km Atlanto vandenyno pakrante kurios siaurine riba zymi Nuadibu kysulys pietine Senegalo upes ziotys Ties Nuadibu susidariusi Argino laguna yra svarbi vandens pauksciu buveine Pastoviu upiu salyje nera isskyrus pietine salies siena tekancia Senegalo upe Link jos teka keletas sezoniskai vandeningu upiu Gorgolas Karakoras Garfa Kitur vandentakiai vadziai susidaro tik po retu liuciu Yra druskos lygumu Didziaja Mauritanijos dalį uzima Sacharos dykumos smelynai ir akmenynai regai Ten augalijos yra tik oazese Einant į pietus Sacharos gamtine sritį keicia Sahelis todel dykumos pereina į pusdykumes ir sausringas savanas kur auga kserofitai ir akacijos Klimatas Mauritanijoje budingas sausringas atograzu klimatas Vidutines menesio temperaturos svyruoja nuo 16 20 C nuo gruodzio iki kovo ar balandzio iki 30 32 C likusiu metu laiku Ziema temperatura kartais naktimis nukrenta iki keliu laipsniu virs 0 C o vasaros dienomis gali įkaisti virs 45 C Krituliu iskrenta labai mazai siaures rytuose metu vidurkis nesiekia 50 mm didziojoje salies dalyje tarp 50 100 mm o pietuose 200 400 mm Kova ir balandį pucia stiprus sausringas vejas sirokas EkonomikaMauritanijos eksporto sandaiPagrindinis straipsnis Mauritanijos ekonomika yra padalinta į dvi dalis į zemes ukį ir kalnakasyba kuri atsirado 6 ajame desimtmetyje Apie puse salies gyventoju verciasi zemes ukiu arba galviju auginimu ir yra nepriklausomi nuo kalnakasybos Arti Senegalo upes ir oazese auginamos datules soros sorgai ryziai kukuruzai Auginami galvijai avys ozkos Zvejybos pramone įsikurusi Atlanto vandenyne ir Senegalo upeje 5 ajame desimtmetyje siaurineje Mauritanijos dalyje buvo rasta aukstos kokybes gelezies rudos ir nuo 1963 m ji yra eksportuojama tai sudaro apie 40 salies eksporto pelno Taip pat kasamas gipsas auksas druska 2006 m salis pradejo eksploatuoti naftos telkinius vandenyne Salis daugiau importuoja nei eksportuoja Pagrindiniai salies eksporto produktai yra gelezies ruda zuvis ir jos produktai auksas galvijai Importuojami įvairus mechanizmai naftos maisto produktai plataus vartojimo prekes Pagrindiniai salies mainu partneriai yra Prancuzija Ispanija Belgija Japonija Du trecdalius Mauritanijos uzima Sacharos dykuma Vos viena procenta salies uzima teritorija kuria teka Senegalo upe ir jos pakrantese gali buti auginamos zemes ukio kulturos Taciau Mauritanijos zuvu istekliai didziausi pasaulyje Cia zvejoja daugelio valstybiu laivai Pagauta zuvis parduodama per salies zvejybos kompanijas ir zvejyba sudaro daugiau kaip puse Mauritanijos eksporto pajamu Valiuta yra Mauritanijos ugija Ji zymi tuo kad skaidoma ne simtaine bet penketaine sistema t y viena ugija sudaro ne 100 o 5 chumai Tiesa del savo menkos vertes jie naudojami retai Motina ir dukra is Adraro vilajosDemografijaPagrindinis straipsnis Mauritanijos demografija Pagal 2011 m statistika Mauritanijoje gyveno 3 281 634 zmoniu Salies tautine sudetis yra itin misri Apie trecdalį gyventoju sudaro arabizuotos vietines gentys daugiausia priklausancios berberu grupei vadinamieji maurai bei sviesesnes odos spalvos arabai Kita trecdalį sudaro juodaodziai gyventojai gyvenantys daugiausia salies pietuose soninkai fulbiai volofai sererai Like gyventojai yra misrios rasines etnines kilmes daugiausia taip vadinami vergu palikuonys Visa Mauritanija gyvenama labai retai patenka į reciausiai gyvenamu pasaulio saliu desimtuka Tankiausiai gyvenama yra pietine dalis salia Senegalo upes slenio Fderiko gelezies rudos gavybos sritis bei vandenyno pakrante Ypac retai gyvenami salies rytai ir siaure Mauritanijoje didele dalis gyventoju tebegyvena klajokliskai beduinai Mauritanijos valstybine religija yra islamas Jį ispazįsta absoliuti dauguma salies gyventoju nors Nuaksote veikia kataliku baznycia aptarnaujanti 4500 zmoniu Galioja sariato teise Mauritanijos valstybine kalba yra arabu taip pat tebevartojama prancuzu kalba Kaip snekamoji kalba placiausiai vartojama arabu kalbos kitos dazniau vartojamos kalbos yra afrikietiskos fulbiu volofu kalbos misrios kilmes zveju imragenu kalba Apie pora simtu Mauritanijos gyventoju dar moka berberu zenagu kalba KulturaPagrindinis straipsnis Singecio mecete Mauritanijoje persipynusi mauriska arabiska ir afrikietiska kultura Mauritanijos visuomene pasizymi griezta socialine hierarchija todel salyje praktiskai tebeegzistuoja vergove ji oficialiai uzdrausta tik 1971 m o nusikalstama paskelbta 2007 m Zemiausia socialinį statusa turi juodaodziai gyventojai Rastingi yra apie puse Mauritanijos gyventoju Populiari tradicine mauru muzika atliekama klajojanciu dainiu igavinu Is Mauritanijos kilo atlikejos Malouma Mauritanija sporto pasiekimais nera zymi olimpinese zaidynese paprastai dalyvauja tik po 1 2 atstovus is salies Populiariausia sporto saka yra futbolas taciau Mauritanijos rinktine yra tarp zemyno autsaideriu Seniau salies teritorijoje vykdavo Dakaro ralio varzybos taciau del teroristines veiklos jos perkeltos į Pietu Amerika veliau į Saudo Arabija Zymesni Mauritanijos rasytojai yra Musa Uldas Ebnu Ahmadas ibn al Aminas al Singitis Ibn Razga Jusufas Geje Is sios salies kiles aktorius rezisierius Medas Hondo Mauritanija zymi mauriskos architekturos paveldu islike keli senoviniai mauru oaziu miestai dabar įtraukti į pasaulio paveldo sarasa Tidzikdza Singetis Uadanas ir Ualata Kita informacijaVikiteka Mauritanija vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas MauritanijaSaltiniaiGeograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 262NuorodosZemelapiai Mauritanijos fizinis zemelapis Mauritanijos administracinis politinis zemelapis Mauritanijos pagrindiniu keliu zemelapis Mauritanijos zemelapis per google maps co uk Laikas ir orai Mauritanijos laikas Mauritanijos orai esamuoju laiku