Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
SacharaŠalis Marokas Tunisas Alžyras Libija Egiptas Vakarų Sachara Mauritanija Čadas Nigeris Malis SudanasSusideda iš Te
Sacharos dykuma
| Sachara | |
|---|---|
| Šalis: | Marokas, Tunisas, Alžyras, Libija, Egiptas, Vakarų Sachara, Mauritanija, Čadas, Nigeris, Malis, Sudanas |
| Susideda iš: | Tenerė, Didysis Vakarų Ergas, Didysis Rytų Ergas, Šešo ergas, Tasili n'Adžeras, Achagaras, Tibestis, Iforas, Ayras, Enedis, Libijos dykuma ir kt. |
| Tipas: | mišri: yra smėlingųjų, akmeningųjų, skaldingųjų, druskingujų dalių. |
| Temperatūra: | 9–12 °C / 33–38 °C |
| Plotas: | 6–9 mln. km² |
Sachara (arab. الصحراء الكبرى = aṣ-ṣaḥrā´ al-kubra) – dykuma Šiaurės Afrikoje. Sacharos pavadinimas kilo iš arabų kalbos žodžio „sahraa“, reiškiančio dykumą.
Geografija
Tai didžiausia Žemėje tropinė dykuma, šiaurinėje dalyje esanti tarp Šiaurinės Afrikos Viduržemio jūros siauro pakrantės ruožo, o iš pietų – Sahelio. 2015 m. buvo rašoma jog Sacharos plotas siekia 9,22 mln km². Didesnės yra tik šaltosios Arkties ir Antarkties dykumos. Didžiausias ilgis iš vakarų į rytus 4800 km, plotis iš šiaurės į pietus nuo ~ 1300 iki ~ 1550 km (įskaitant Sahelį ~ 1930 km).
Sacharos dykuma apima 11 valstybių (įskaitant Vakarų Sacharą) – visą Vakarų Sacharą, pietryčių Maroką, beveik visą Alžyrą, pietvakarių Tunisą, beveik visą Libiją, beveik visą Egiptą, išskyrus jo siaurus sausumos ruožus palei Viduržemio ir Raudonąją jūras, šiaurės Mauritaniją, šiaurinį Malį, šiaurinį Nigerį, šiaurinį Čadą, šiaurės Sudaną.
Sacharos dykumoje aukščiausias kalnas Emi Kusis, jo aukštis 3,415 metrai, žemiausia vieta yra Kataros įduba – 133 metrai žemiau jūros lygio. Aukščiausios smėlio kopos iki 183 metrų aukščio.
Geologija
Sachara yra šiaurės vakarinė dalis. Jos prekambrinis pamatas į paviršių iškyla Achagaro, Tibesčio, Enedžio masyvuose ir Nubijos skydo vakariniame pakraštyje. Prekambro pamate yra aukso, infruzijose – retųjų metalų. Per visą Sacharą giliai plyti požeminio rezervuarai.
Istorija
Didelė dabartinės Sacharos dykumos dalis prieš 40 milijonų metų buvo apsemta Tetijos vandenyno (randamos banginių fosilijos). Bet link Eurazijos plokštės judant Afrikos plokštei, pastarosios šiaurinė dalis ėmė kilti virš tuo metu tyvuliavusio vandenyno ir taip prieš 20 milijonų metų suformuodama apsemiamą atogrąžų pelkynę su didžiuliais ežerais – dabartinę Sacharą. Prieš 3 milijonus metų pirmą kartą tapo dykuma ir nuo to laiko Sacharoje klimato ciklai keitėsi kartodamiesi kas 20 tūkstančių metų – nuo drėgno, iki labai sauso klimato. Tokius radikalius Sacharos ir visos Žemės klimato pasikeitimus įtakoja Žemės orbitos aplink Saulę ekscentricitetas (Milankovičiaus ciklai), tai yra ašies polinkio kampo svyravimas.
Prieš 6 tūkstančius metų Sacharoje buvo pakankamai lietaus – buvo apaugusi augalija, daugiausia žoline bei teliūškavo ežerai. Anot mokslininkų tyrinėjusių Sacharos klimato raidos pasikeitimus, kintant klimatui, buvusi vešli ir derlinga Sacharos žemė virto smėlynais dar Senovės Egipto civilizacijos ankstyvoje stadijoje prieš 2 700 metų. Kas įdomų, tie radikalūs klimato pasikeitimai Sacharą pavertusią dykuma įvyko ganėtinai per labai trumpą laiką – tam prireikė tik 2 šimtmečių.
Kad Sachara buvo pilna gyvybės, per visą jos teritoriją įrodo pasitaikantys dramblių, hipopotamų, gazelių, krokodilų griaučiai, taip pat žmonių griaučiai ir jų civilizacijos likučiai, tarp jų buvo rasti urvų piešiniai, kuriuose žmonės maudosi vandenyje.
Klimatas
Sacharoje vyrauja kontinentinis tropinis klimatas. Sausio mėn. vidutinė temperatūra 9–12 °C, liepos mėn. vidutinė temperatūra 33–38 °C. Sacharos šiaurėje užregistruota 58 °C temperatūra (aukščiausia Žemėje). Žemės paviršius įkaista iki 80 °C. Dideli paros temperatūros svyravimai. Žiemą visoje Sacharoje naktimis būna šalnos, kalnuose temperatūra nukrinta iki –18 °C. Dažni stiprūs vėjai – samumas ir harmatanas.
Ateities klimato pasikeitimai
Anot mokslininkų tyrinėjusių Saharos dykumos klimato istoriją ir raidą, dėl Žemės orbitos aplink Saulę ir jos ašies polinkio kampo pasikartojančių svyravimų, kurie pasikartoja kas 20 tūkstančių metų ciklais, skaičiuojant nuo XXI a., iš Afrikos atogrąžų į Sacharos dykumą musonininiai lietūs ims slinkti po ateinančių 15 tūkstančių metų, kurie ją vėl pavers žaliuojančia, pilna gyvybės dalimi. Tokias tvirtas išvadas jie daro remdamiesi iš dirbtinių palydovų padarytomis nuotraukomis, gyvenusių žmonių ir jų buitinės veiklos rastomis liekanomis, įvairių gyvūnų griaučiais, Sacharos smėlio dulkių nuosėdomis jūros dugne bei kitais faktoriais.
Gamta
Sacharos gamta yra labai įvairi, ir šią dykumą galima padalinti į atskirus regionus, mažesnes dykumas. Vietiniai gyventojai tuaregai Sacharą vadina daugiskaitiniu žodžiu Tinariwen, kas reiškia tiesiog „dykumos“. Jie Sacharoje išskiria daug atskirų dykumų.
Sacharos dalis galima būtų klasifikuoti į šias rūšis:
- Ergai (ar: عِرْق `irq, tuaregų kalba: edeyen) – smėlingosios dykumos, užimančios apie 20 procentų Sacharos ploto. Svarbiausios tarp jų yra: Didysis Vakarų Ergas, Didysis Rytų Ergas, Šešo ergas, bei atšiauriausia Sacharos dykuma – Tenerė
- Hamados (حماد hammād) – akmeningosios dykumos. Žymiausia jų – Tasili n'Adžeras.
- Regai (seryrai) – skaldingosios dykumos.
- – druskingosios lygumos. Jose yra druskingųjų ežerų šotų.
- Baltoji dykuma – taip vadinama Libijos dykuma.
- – kalnų masyvai ir jose esančios skaldingosios dykumos. Sacharos centre yra Achagaro ir Tibesčio kalnynai, į pietus nuo jų – Iforo, Ayro, Enedžio plynaukštės.
Sacharoje yra ir kitų specifinių gamtinių objektų. Tai – sausos, nenuotakios daubos (pvz., Katara, ), vadės (išdžiuvusios upių vagos), oazės (vandens šaltinių maitinamos vietos, kur gali augti augalai), geltos (išdžiuvę ežerai). Sacharos pakraščiuose ir kalnuose yra mažų druskingų reliktinių ežerų, didžiausias – .
Augalija, gyvūnija
Dažniausias oazių augalas – datulė. Hamadose, reguose augalų beveik nėra. Daugiausia paplitę kupranugariai.
Kultūra ir istorija
Pagrindiniai straipsniai: Sacharos tautų mityba, Transsacharinė prekyba
Sacharoje gyvena berberai, tuaregai, arabai, (iš viso ~ 3 mln. žmonių). Jie užsiima klajokline gyvulininkyste, oazėse – žemdirbyste. Didžiausios oazės: Gadamesas, Gatas, al Charaga, Siva, , Džagbubas.
Šaltiniai
- Cook, Kerry H.; Vizy, Edward K. (2015). „Detection and Analysis of an Amplified Warming of the Sahara Desert“. Journal of Climate. 28 (16): 6560. Bibcode:2015JCli...28.6560C. doi:10.1175/JCLI-D-14-00230.1. ISSN 0894-8755.
- britannica.com / Sahara
- livescience.com / The Sahara: Earth’s Largest Hot Desert, By Rachel Ross / January 25, 2019
- geologyin.com / The Sahara Desert Expanded by 10% in the Last Century, 2018.04
- sciencedaily.com / 6,000 years ago the Sahara Desert was tropical, so what happened?, Date: November 30, 2016, Source: Texas A&M University
Nuorodos
- youtube.com / Swallows in Deadly Oasis In The Sahara Desert | Africa | BBC, BBC Earth. Published on 20 Apr 2016
- youtube.com / How The Sahara Desert Was Made – It Used To Be Green – Full Documentary
- sciencedaily.com / Green Sahara’s ancient rainfall regime revealed, Date: January 18, 2017. Source: University of Arizona
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sacharos dykuma, Kas yra Sacharos dykuma? Ką reiškia Sacharos dykuma?
SacharaSalis Marokas Tunisas Alzyras Libija Egiptas Vakaru Sachara Mauritanija Cadas Nigeris Malis SudanasSusideda is Tenere Didysis Vakaru Ergas Didysis Rytu Ergas Seso ergas Tasili n Adzeras Achagaras Tibestis Iforas Ayras Enedis Libijos dykuma ir kt Tipas misri yra smelinguju akmeninguju skaldinguju druskinguju daliu Temperatura 9 12 C 33 38 CPlotas 6 9 mln km Sachara arab الصحراء الكبرى aṣ ṣaḥra al kubra dykuma Siaures Afrikoje Sacharos pavadinimas kilo is arabu kalbos zodzio sahraa reiskiancio dykuma Topografinis Sacharos zemelapis Raudona tasku linija parodo jos ribas kuriai priskirtas ir SahelisDykuma LibijojeErgasRegas MarokeDzebelis AchagareUola Libijos dykumojeGeografijaTai didziausia Zemeje tropine dykuma siaurineje dalyje esanti tarp Siaurines Afrikos Vidurzemio juros siauro pakrantes ruozo o is pietu Sahelio 2015 m buvo rasoma jog Sacharos plotas siekia 9 22 mln km Didesnes yra tik saltosios Arkties ir Antarkties dykumos Didziausias ilgis is vakaru į rytus 4800 km plotis is siaures į pietus nuo 1300 iki 1550 km įskaitant Sahelį 1930 km Sacharos dykuma apima 11 valstybiu įskaitant Vakaru Sachara visa Vakaru Sachara pietryciu Maroka beveik visa Alzyra pietvakariu Tunisa beveik visa Libija beveik visa Egipta isskyrus jo siaurus sausumos ruozus palei Vidurzemio ir Raudonaja juras siaures Mauritanija siaurinį Malį siaurinį Nigerį siaurinį Cada siaures Sudana Sacharos dykumoje auksciausias kalnas Emi Kusis jo aukstis 3 415 metrai zemiausia vieta yra Kataros įduba 133 metrai zemiau juros lygio Auksciausios smelio kopos iki 183 metru aukscio GeologijaSachara yra siaures vakarine dalis Jos prekambrinis pamatas į pavirsiu iskyla Achagaro Tibescio Enedzio masyvuose ir Nubijos skydo vakariniame pakrastyje Prekambro pamate yra aukso infruzijose retuju metalu Per visa Sachara giliai plyti pozeminio rezervuarai IstorijaDidele dabartines Sacharos dykumos dalis pries 40 milijonu metu buvo apsemta Tetijos vandenyno randamos banginiu fosilijos Bet link Eurazijos plokstes judant Afrikos plokstei pastarosios siaurine dalis eme kilti virs tuo metu tyvuliavusio vandenyno ir taip pries 20 milijonu metu suformuodama apsemiama atograzu pelkyne su didziuliais ezerais dabartine Sachara Pries 3 milijonus metu pirma karta tapo dykuma ir nuo to laiko Sacharoje klimato ciklai keitesi kartodamiesi kas 20 tukstanciu metu nuo dregno iki labai sauso klimato Tokius radikalius Sacharos ir visos Zemes klimato pasikeitimus įtakoja Zemes orbitos aplink Saule ekscentricitetas Milankoviciaus ciklai tai yra asies polinkio kampo svyravimas Pries 6 tukstancius metu Sacharoje buvo pakankamai lietaus buvo apaugusi augalija daugiausia zoline bei teliuskavo ezerai Anot mokslininku tyrinejusiu Sacharos klimato raidos pasikeitimus kintant klimatui buvusi vesli ir derlinga Sacharos zeme virto smelynais dar Senoves Egipto civilizacijos ankstyvoje stadijoje pries 2 700 metu Kas įdomu tie radikalus klimato pasikeitimai Sachara pavertusia dykuma įvyko ganetinai per labai trumpa laika tam prireike tik 2 simtmeciu Kad Sachara buvo pilna gyvybes per visa jos teritorija įrodo pasitaikantys drambliu hipopotamu gazeliu krokodilu griauciai taip pat zmoniu griauciai ir ju civilizacijos likuciai tarp ju buvo rasti urvu piesiniai kuriuose zmones maudosi vandenyje KlimatasSacharoje vyrauja kontinentinis tropinis klimatas Sausio men vidutine temperatura 9 12 C liepos men vidutine temperatura 33 38 C Sacharos siaureje uzregistruota 58 C temperatura auksciausia Zemeje Zemes pavirsius įkaista iki 80 C Dideli paros temperaturos svyravimai Ziema visoje Sacharoje naktimis buna salnos kalnuose temperatura nukrinta iki 18 C Dazni stiprus vejai samumas ir harmatanas Ateities klimato pasikeitimaiAnot mokslininku tyrinejusiu Saharos dykumos klimato istorija ir raida del Zemes orbitos aplink Saule ir jos asies polinkio kampo pasikartojanciu svyravimu kurie pasikartoja kas 20 tukstanciu metu ciklais skaiciuojant nuo XXI a is Afrikos atograzu į Sacharos dykuma musonininiai lietus ims slinkti po ateinanciu 15 tukstanciu metu kurie ja vel pavers zaliuojancia pilna gyvybes dalimi Tokias tvirtas isvadas jie daro remdamiesi is dirbtiniu palydovu padarytomis nuotraukomis gyvenusiu zmoniu ir ju buitines veiklos rastomis liekanomis įvairiu gyvunu griauciais Sacharos smelio dulkiu nuosedomis juros dugne bei kitais faktoriais GamtaSacharos gamta yra labai įvairi ir sia dykuma galima padalinti į atskirus regionus mazesnes dykumas Vietiniai gyventojai tuaregai Sachara vadina daugiskaitiniu zodziu Tinariwen kas reiskia tiesiog dykumos Jie Sacharoje isskiria daug atskiru dykumu Sacharos dalis galima butu klasifikuoti į sias rusis Ergai ar ع ر ق irq tuaregu kalba edeyen smelingosios dykumos uzimancios apie 20 procentu Sacharos ploto Svarbiausios tarp ju yra Didysis Vakaru Ergas Didysis Rytu Ergas Seso ergas bei atsiauriausia Sacharos dykuma Tenere Hamados حماد hammad akmeningosios dykumos Zymiausia ju Tasili n Adzeras Regai seryrai skaldingosios dykumos druskingosios lygumos Jose yra druskinguju ezeru sotu Baltoji dykuma taip vadinama Libijos dykuma kalnu masyvai ir jose esancios skaldingosios dykumos Sacharos centre yra Achagaro ir Tibescio kalnynai į pietus nuo ju Iforo Ayro Enedzio plynaukstes Sacharoje yra ir kitu specifiniu gamtiniu objektu Tai sausos nenuotakios daubos pvz Katara vades isdziuvusios upiu vagos oazes vandens saltiniu maitinamos vietos kur gali augti augalai geltos isdziuve ezerai Sacharos pakrasciuose ir kalnuose yra mazu druskingu reliktiniu ezeru didziausias Augalija gyvunijaDazniausias oaziu augalas datule Hamadose reguose augalu beveik nera Daugiausia paplite kupranugariai Kultura ir istorijaPagrindiniai straipsniai Sacharos tautu mityba Transsacharine prekyba Sacharoje gyvena berberai tuaregai arabai is viso 3 mln zmoniu Jie uzsiima klajokline gyvulininkyste oazese zemdirbyste Didziausios oazes Gadamesas Gatas al Charaga Siva Dzagbubas SaltiniaiCook Kerry H Vizy Edward K 2015 Detection and Analysis of an Amplified Warming of the Sahara Desert Journal of Climate 28 16 6560 Bibcode 2015JCli 28 6560C doi 10 1175 JCLI D 14 00230 1 ISSN 0894 8755 britannica com Sahara livescience com The Sahara Earth s Largest Hot Desert By Rachel Ross January 25 2019 geologyin com The Sahara Desert Expanded by 10 in the Last Century 2018 04 sciencedaily com 6 000 years ago the Sahara Desert was tropical so what happened Date November 30 2016 Source Texas A amp M UniversityNuorodosyoutube com Swallows in Deadly Oasis In The Sahara Desert Africa BBC BBC Earth Published on 20 Apr 2016 youtube com How The Sahara Desert Was Made It Used To Be Green Full Documentary sciencedaily com Green Sahara s ancient rainfall regime revealed Date January 18 2017 Source University of Arizona