Lenkų kalba Język polskiKalbamaLenkijoje taip pat didelės lenkiškai kalbančių grupės yra JAV Vokietijoje Ukrainoje Balta
Lenkų kalba

Lenkų kalba Język polski | |
Kalbama | Lenkijoje, taip pat didelės lenkiškai kalbančių grupės yra JAV, Vokietijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Lietuvoje, Kanadoje, Izraelyje, Rusijoje, Kazachstane, Latvijoje, Austrijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Australijoje, Rumunijoje, Azerbaidžane |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | 50 mln. |
Kilmė | Indoeuropiečių prokalbė
|
Oficialus statusas | |
Oficiali kalba | Lenkija Europos Sąjunga |
Prižiūrinčios institucijos | Rada Języka Polskiego |
Kalbos kodai | |
ISO 639-1 | pl |
ISO 639-2 | pol |
ISO 639-3 | pol |
pol | |
Geografinis paplitimas | |
Vikipedija Lenkų kalba Vikižodynas Lenkų kalba |
Lenkų kalba (język polski, polszczyzna) – viena iš vakarų slavų kalbų, priklauso lechitų pogrupiui, kurią vartoja lenkai. Lenkų kalbai artimiausios yra kašubų ir polabų kalbos.
Ypatybės
Tai trečia pagal kalbančiųjų skaičių slavų kalba (po rusų ir ukrainiečių).
Raštas lotyniškos abėcėlės pagrindu. Kalba turi nosinius garsus ą, ę. Dažniausiai kirčiuojamas priešpaskutinis skiemuo.
Tarmės
- Didžiosios Lenkijos (wielkopolski) – Vakarų Lenkija
- (mazowiecki) – Centrinė Lenkija
- Mažosios Lenkijos (małopolski) – Pietų Lenkija
- Silezijos (śląski, Ślůnsko godka) – Pietvakarių Lenkija, neretai laikoma atskira kalba.
- Kresų dialektai (polszczyzna kresowa) – Lietuva, Latvija, Baltarusija, Ukraina
Abėcėlė
Lenkų kalboje naudojamos 32 raidės. Trys papildomos raidės q v x gali pasitaikyti iš kitų kalbų paimtuose žodžiuose, jei paliekama originali rašyba. Ą, Ę, Ń ir Y niekada nebūna žodžio pradžioje, todėl didžiosiomis raidėmis užrašomos tik tada, kai visas žodis rašomas didžiosiomis raidėmis.
Didžiosios raidės | HTML kodas | Mažosios raidės | HTML kodas | Lenkų pavadinimas | Garsai | Kitai garsai |
---|---|---|---|---|---|---|
A | a | a | [a] | |||
Ą | Ą | ą | ą | ą | [ɔ̃] | [ɔ], [ɔm], [ɔn], [ɔŋ], [ɔɲ], [ɔȷ̃] |
B | b | be | [b] | [p] | ||
C | c | ce | [t͡s] | [d͡z], [t͡] | ||
Ć | Ć | ć | ć | cie | [t͡ɕ] | [d͡] |
D | d | de | [d] | [t] | ||
E | e | e | [ɛ] | [e] | ||
Ę | Ę | ę | ę | ę | [ɛɰ̃] | [ɛ], [ɛm], [ɛn], [ɛ], [ɛ], [ɛȷ̃] |
F | f | ef | [f] | [v] | ||
G | g | gie | [ɡ] | [k] | ||
H | h | ha | [] | [], [] | ||
I | i | i | [i] | [i̯] | ||
J | j | jot | [j] | [i] | ||
K | k | ka | [k] | [ɡ] | ||
L | l | el | [l] | [lʲ] | ||
Ł | ł | ł | eł | [w] | [] | |
M | m | em | [m] | |||
N | n | en | [n] | [ŋ], [ɲ] | ||
Ń | ń | ń | eń | [ɲ] | [ȷ̃] | |
O | o | o | [] | |||
Ó | Ó | ó | & oacute; | „o kreskowane“, „o z kreską“, „u zamknięte“ | [u] | |
P | p | pe | [p] | [b] | ||
R | r | er | [r] | |||
S | s | es | [s] | [z], [ɕ] | ||
Ś | ś | ś | eś | [ɕ] | [ʑ] | |
T | t | te | [t] | [d] | ||
U | u | „u“, „u zwykłe,u otwarte“ | [u] | [u̯] | ||
W | w | wu | [v] | [f] | ||
Y | y | igrek | [] | |||
Z | z | zet | [z] | [s], [ʑ] | ||
Ź | Ź | ź | ź | ziet | [ʑ] | [ɕ] |
Ż | ż | ż | żet | [] | [] |
Fonologija
Lenkų kalboje yra 8 balsiai (6 vadinami grynaisiais ir 2 – nosiniais), 22 priebalsiai (iš jų vienas nosinis) ir 2 pusbalsiai, užrašomi kaip j ir ł.
Gramatika
Lenkų kalba gausiai kaitoma gramatiškai, žodžių tvarka sakinyje laisva. Įvardžiai sakinyje dažnai numanomi.
Daiktavardžiai turi 3 gimines (vyrišką, moterišką ir niekatrąją), turi 7 linksnius, kaip ir lietuvių kalboje.
Taip pat skaitykite
Nuorodos
Bendros nuorodos:
- Lietuvių-lenkų ir lenkų-lietuvių kalbų žodynas su gramatika, tartimi, pašnekesiais.
- Lietuvos ir Lenkijos žodynas, glosbe
Žemėlapiai:
- Lenkais save laikančių asmenų paplitimas 1912 metais pagal apygardas, buvusiose Abiejų Tautų Respublikos (Žečpospolitos) žemėse, priskaičiuojant kašubus prie lenkų (lenkų etnografų sudarytas žemėlapis)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lenkų kalba, Kas yra Lenkų kalba? Ką reiškia Lenkų kalba?
Lenku kalba Jezyk polskiKalbamaLenkijoje taip pat dideles lenkiskai kalbanciu grupes yra JAV Vokietijoje Ukrainoje Baltarusijoje Lietuvoje Kanadoje Izraelyje Rusijoje Kazachstane Latvijoje Austrijoje Slovakijoje Cekijoje Vengrijoje Australijoje Rumunijoje AzerbaidzaneKalbanciuju skaicius50 mln KilmeIndoeuropieciu prokalbe Slavu kalbos Vakaru slavu kalbos Lechitu kalbos Lenku kalbaOficialus statusasOficiali kalba Lenkija Europos SajungaPriziurincios institucijosRada Jezyka PolskiegoKalbos kodaiISO 639 1plISO 639 2polISO 639 3polpolGeografinis paplitimasVikipedija Lenku kalbaVikizodynas Lenku kalba Lenku kalba jezyk polski polszczyzna viena is vakaru slavu kalbu priklauso lechitu pogrupiui kuria vartoja lenkai Lenku kalbai artimiausios yra kasubu ir polabu kalbos Lenku ir kasubu siaureje kalbu isplitimas 1880 metais sviesiai zalia spalva YpatybesTai trecia pagal kalbanciuju skaiciu slavu kalba po rusu ir ukrainieciu Rastas lotyniskos abeceles pagrindu Kalba turi nosinius garsus a e Dazniausiai kirciuojamas priespaskutinis skiemuo TarmesDidziosios Lenkijos wielkopolski Vakaru Lenkija mazowiecki Centrine Lenkija Mazosios Lenkijos malopolski Pietu Lenkija Silezijos slaski Slunsko godka Pietvakariu Lenkija neretai laikoma atskira kalba Kresu dialektai polszczyzna kresowa Lietuva Latvija Baltarusija UkrainaAbeceleLenku kalboje naudojamos 32 raides Trys papildomos raides q v x gali pasitaikyti is kitu kalbu paimtuose zodziuose jei paliekama originali rasyba A e N ir Y niekada nebuna zodzio pradzioje todel didziosiomis raidemis uzrasomos tik tada kai visas zodis rasomas didziosiomis raidemis Didziosios raides HTML kodas Mazosios raides HTML kodas Lenku pavadinimas Garsai Kitai garsaiA a a a A amp 260 a amp 261 a ɔ ɔ ɔm ɔn ɔŋ ɔɲ ɔȷ B b be b p C c ce t s d z t C amp 262 c amp 263 cie t ɕ d D d de d t E e e ɛ e e amp 280 e amp 281 e ɛɰ ɛ ɛm ɛn ɛ ɛ ɛȷ F f ef f v G g gie ɡ k H h ha I i i i i J j jot j i K k ka k ɡ L l el l lʲ amp 321 l amp 322 el w M m em m N n en n ŋ ɲ amp 323 n amp 324 en ɲ ȷ O o o o amp Oacute o amp oacute o kreskowane o z kreska u zamkniete u P p pe p b R r er r S s es s z ɕ amp 346 s amp 347 es ɕ ʑ T t te t d U u u u zwykle u otwarte u u W w wu v f Y y igrek Z z zet z s ʑ Z amp 377 z amp 378 ziet ʑ ɕ amp 379 z amp 380 zet FonologijaPagrindinis straipsnis Lenku kalbos fonologija Lenku kalboje yra 8 balsiai 6 vadinami grynaisiais ir 2 nosiniais 22 priebalsiai is ju vienas nosinis ir 2 pusbalsiai uzrasomi kaip j ir l GramatikaPagrindinis straipsnis Lenku kalbos gramatika Lenku kalba gausiai kaitoma gramatiskai zodziu tvarka sakinyje laisva Įvardziai sakinyje daznai numanomi Daiktavardziai turi 3 gimines vyriska moteriska ir niekatraja turi 7 linksnius kaip ir lietuviu kalboje Taip pat skaitykiteNuorodosBendros nuorodos Vikizodynas Duomenys apie kodu pol zymima kalba svetaineje ethnologue com Lietuviu lenku ir lenku lietuviu kalbu zodynas su gramatika tartimi pasnekesiais Lietuvos ir Lenkijos zodynas glosbe Zemelapiai Lenkais save laikanciu asmenu paplitimas 1912 metais pagal apygardas buvusiose Abieju Tautu Respublikos Zecpospolitos zemese priskaiciuojant kasubus prie lenku lenku etnografu sudarytas zemelapis Wikipedia Vikipedija Lenku kalba Sis straipsnis apie kalbas yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį