Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

VištytisBažnyčios gatvė VištytyjeVištytis54 27 18 š pl 22 42 43 r ilg 54 455 š pl 22 712 r ilg 54 455 22 712 Vištytis Ap

Vištytis (miestelis)

  • Pagrindinis puslapis
  • Vištytis (miestelis)
Vištytis (miestelis)
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Vištytis

Bažnyčios gatvė Vištytyje
Vištytis
54°27′18″š. pl. 22°42′43″r. ilg. / 54.455°š. pl. 22.712°r. ilg. / 54.455; 22.712 (Vištytis)
Apskritis  Marijampolės apskritis
Savivaldybė  Vilkaviškio rajono savivaldybė
Seniūnija Vištyčio seniūnija
Gyventojų (2021) 304
Vikiteka Vištytis (miestelis)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Vištýtis
Kilmininkas: Vištýčio
Naudininkas: Vištýčiui
Galininkas: Vištýtį
Įnagininkas: Vištýčiu
Vietininkas: Vištýtyje
Istoriniai pavadinimai lenk. Wisztyniec,rus. Виштынецъ,vok. Wystiten, Wyschtyten

Vištytis – miestelis Vilkaviškio rajono savivaldybės vakaruose, Vištyčio ežero šiaurės rytinėje pakrantėje, į pietus nuo Kybartų. Seniūnijos centras, Vištyčio seniūnaitija. Stovi Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčia (nuo 1829 m.), Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčia, Vytauto paminklas, veikia P. Kriaučiūno vidurinė mokykla (su kraštotyros muziejumi), biblioteka, Vištyčio RP direkcija. Miestelyje išlikęs XVIII a. gatvių tinklas, keturkampė aikštė, yra .

Etimologija

Vištytis – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Vištyčio ežero vardo, nors paties vandenvardžio kilmė ir nėra aiški. Pastarojo pavadinimą liaudies etimologija savo legendomis kildina nuo to, kad galbūt vanduo cypsėjęs, galbūt pro ežerą skrendantis paukštis.

Geografija

Miestelis įsikūręs Sūduvos aukštumoje (jos dalyje Vištyčio–Gražiškių aukštumoje), šiaurinėje Vištyčio ežero pakrantėje, Vištyčio regioniniame parke, prie pat Lietuvos–Rusijos valstybinės sienos, ribojasi su Karaliaučiaus sritimi. Į pietryčius nuo miestelio stūkso . Nebūtkiemio kaime stūkso Vištyčio akmuo (vadinamas Stebuklingu akmenimi; 6 m ilgio, 4 m pločio ir aukščio).

Iš Rusijos pusės prie Vištyčio glaudžiasi kaimas Maloje Beloziornojė.

Vištyčio pagrindiniai keliai:

  • Krašto keliai:
    •  200  Kalvarija–Gražiškiai–Vištytis 
    •  186  Kybartai–Vištytis 
  • Rajoniniai keliai:
    •    Virbalis–Vištytis 
    •    Vištytis–Varteliai 

Istorija

Vištytis įkurtas XVI a. 1-ojoje pusėje Prūsijos pasienyje prie Vištyčio ežero. 1538 m. minimas . 1570 m. rugsėjo 8 d. (miesto globėjos Švč. Mergelės Marijos gimimo šventės – Šilinės dieną) Ldk Žygimantas Augustas patvirtino herbą (seniausias Sūduvos krašte) ir suteikė miesto teises.

1776 m. Vištytis neteko savivaldos, nors dalis administracijos pareigūnų išliko ir jie minimi 1785 bei 1790 m. miesto ginčuose su seniūnu, 1789 m. dalyvavo Ketverių metų seimo darbe. Pasinaudoję Seimo nutarimai, miestelėnai vėliau savivaldą atkūrė, bet be specialios valdovo privilegijos. Dėl to kilo kivirčai su vietos seniūnu Kristupu Puzina iš Kozelsko. Miestiečiai kreipėsi į Asesorių teismą, kad jis apgintų nuo seniūno savivalės ir patvirtintų senąsias privilegijas. 1792 m. rašytame skunde Vištytis vadinamas laisvuoju miestu, o jam atstovauja miesto vaitas , burmistras ir kiti magistrato pareigūnai. Neaišku, kaip baigėsi šie ginčai, bet XIX a. Vištytis šiokį tokį savarankiškumą turėjo.

Iki 1815 m. priklausė Prūsijai, vėliau – Rusijai kaip Užnemunės dalis. 1870 m. Vištytis neteko miesto teisių. XIX a. pabaigoje buvo Vilkaviškio apskrities Vištyčio valsčiaus centras.

1901, 1915 m. miestelis degė. XX a. tarpukariu Vištytyje veikė malūnas, pieninė, šerių fabrikas, kredito draugija, šaulių būrys, choras, biblioteka, orkestras.

II pasaulinio karo metu neteko didelės dalies gyventojų dėl holokausto. 1941 m. liepos 14 d. naciai sušaudė apie 200 žmonių (poetas Petras Keidošius apie tai parašė poemą „Sunkus kelias į kalną“, 1978 m.). LTSR laikais Vištytis buvo apylinkės centras, tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. Veikė buitinio aptarnavimo paviljonas, 25 lovų ligoninė (nuo 1955 m.), ryšių skyrius, vaistinė, vidurinė mokykla (nuo 1955 m.), zoniniai kultūros namai (nuo 1948 m.), biblioteka (nuo 1940 m.).

1999 m. patvirtintas dabartinis Vištyčio herbas. Po 2004 m. valstybių sienos sutarties pasirašymo nedidelė teritorija miestelio vakarinėje dalyje (anksčiau buvusi Rusijos pusėje) iškeista į lygiavertę pagal plotą teritoriją.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVIII a. pabaiga Vištyčio valsčiaus centras Kalvarijos apskritis
1867–1950 m. Vilkaviškio apskritis
1950–1959 m. Vištyčio apylinkės centras Kybartų rajonas
1959–1962 m. Kalvarijos rajonas
1962–1995 m. Vilkaviškio rajonas
1995– Vištyčio seniūnijos centras Vilkaviškio rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1808 m. ir 2021 m.
1808 m. 1827 m. 1888 m. 1892 m.* 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur.
1 600 2 449 4 219 4 017 1 295 601 731 751
1983 m. 1986 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. 2021 m.sur. - -
645 602 591 566 436 304 - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus.
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

  • Juozas Kalvaitis (1842–1895), vargonininkas, choro ir orkestro dirigentas, kompozitorius.
  • Liudvikas Butkevičius (1881–1963), karininkas, pasipriešinimo okupaciniams režimams veikėjas, pulkininkas.
  • Julian Gruner (1898–1940), lenkų lengvaatletis, Lenkijos čempionatų aukso medalių laimėtojas.
  • Irena Ylienė, dainininkė.
  • Algimantas Kezys, fotografas, JAV lietuvių kultūros veikėjas.
  • Bronius Leonavičius, dailininkas, visuomenės veikėjas.
  • Pranas Bilėnas-Bilevičius (1898.11.11 – 1942.10.13 Norilsko lageryje) Lietuvos kariuomenės pulkininkas-leitenantas.

Galerija

  • P. Kriaučiūno mokykla
  • Liuteronų bažnyčia
  • Vištyčio malūnas
  • Dariaus ir Girėno gatvės pabaiga ties valstybine siena

Šaltiniai

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1931 m.
  3. Виштынецъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 6А (12) : Винословие — Волан. С.-Петербургъ, 1892., 606 psl. (rus.)
  4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 265–267
  5. Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 57
  6. Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr. 241, str. 93.
  7. Wisztyniec. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 626 psl. (lenk.)
  8. Vištytis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014
  9. Vištytis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 583
  10. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи, как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
  11. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  13. Vištytis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 810 psl.
  14. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  15. Vištytis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 316 psl.
  16. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  17. Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  18. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  19. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  • Vištytis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 396 psl.
  • Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953, t.2. psl.179

Nuorodos

  • Vištyčio nuotraukos
  • Istorija Archyvuota kopija 2013-08-25 iš Wayback Machine projekto.
  • Vištyčio kronika
  • Vokietijos kaizerio Wilhelmo II pagalba miesteliui

Aplinkinės gyvenvietės

KYBARTAI – 21 km
Totorkiemis – 5 km
PAJEVONYS – 12 km
Ančlaukys – 8 km
Gražiškiai – 13 km
Pavištytis – 6 km

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 25 Bir, 2025 / 06:08

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vištytis (miestelis), Kas yra Vištytis (miestelis)? Ką reiškia Vištytis (miestelis)?

VistytisBaznycios gatve VistytyjeVistytis54 27 18 s pl 22 42 43 r ilg 54 455 s pl 22 712 r ilg 54 455 22 712 Vistytis Apskritis Marijampoles apskritisSavivaldybe Vilkaviskio rajono savivaldybeSeniunija Vistycio seniunijaGyventoju 2021 304Vikiteka Vistytis miestelis Vietovardzio kirciavimas 1 kirciuote Vardininkas VistytisKilmininkas VistycioNaudininkas VistyciuiGalininkas VistytįĮnagininkas VistyciuVietininkas VistytyjeIstoriniai pavadinimai lenk Wisztyniec rus Vishtynec vok Wystiten Wyschtyten Vistytis miestelis Vilkaviskio rajono savivaldybes vakaruose Vistycio ezero siaures rytineje pakranteje į pietus nuo Kybartu Seniunijos centras Vistycio seniunaitija Stovi Vistycio Svc Trejybes baznycia nuo 1829 m Vistycio evangeliku liuteronu baznycia Vytauto paminklas veikia P Kriauciuno vidurine mokykla su krastotyros muziejumi biblioteka Vistycio RP direkcija Miestelyje islikes XVIII a gatviu tinklas keturkampe aikste yra Mokyklos gatve VistytyjeEzero gatveEtimologijaVistytis vandenvardinis vietovardis kiles nuo Vistycio ezero vardo nors paties vandenvardzio kilme ir nera aiski Pastarojo pavadinima liaudies etimologija savo legendomis kildina nuo to kad galbut vanduo cypsejes galbut pro ezera skrendantis paukstis GeografijaMiestelis įsikures Suduvos aukstumoje jos dalyje Vistycio Graziskiu aukstumoje siaurineje Vistycio ezero pakranteje Vistycio regioniniame parke prie pat Lietuvos Rusijos valstybines sienos ribojasi su Karaliauciaus sritimi Į pietrycius nuo miestelio stukso Nebutkiemio kaime stukso Vistycio akmuo vadinamas Stebuklingu akmenimi 6 m ilgio 4 m plocio ir aukscio Is Rusijos puses prie Vistycio glaudziasi kaimas Maloje Beloziornoje Vistycio pagrindiniai keliai Krasto keliai 200 Kalvarija Graziskiai Vistytis 186 Kybartai Vistytis Rajoniniai keliai Virbalis Vistytis Vistytis Varteliai Panorama is siaures pusesIstorijaVistytis įkurtas XVI a 1 ojoje puseje Prusijos pasienyje prie Vistycio ezero 1538 m minimas 1570 m rugsejo 8 d miesto globejos Svc Mergeles Marijos gimimo sventes Silines diena Ldk Zygimantas Augustas patvirtino herba seniausias Suduvos kraste ir suteike miesto teises 1776 m Vistytis neteko savivaldos nors dalis administracijos pareigunu isliko ir jie minimi 1785 bei 1790 m miesto gincuose su seniunu 1789 m dalyvavo Ketveriu metu seimo darbe Pasinaudoje Seimo nutarimai miestelenai veliau savivalda atkure bet be specialios valdovo privilegijos Del to kilo kivircai su vietos seniunu Kristupu Puzina is Kozelsko Miestieciai kreipesi į Asesoriu teisma kad jis apgintu nuo seniuno savivales ir patvirtintu senasias privilegijas 1792 m rasytame skunde Vistytis vadinamas laisvuoju miestu o jam atstovauja miesto vaitas burmistras ir kiti magistrato pareigunai Neaisku kaip baigesi sie gincai bet XIX a Vistytis siokį tokį savarankiskuma turejo Iki 1815 m priklause Prusijai veliau Rusijai kaip Uznemunes dalis 1870 m Vistytis neteko miesto teisiu XIX a pabaigoje buvo Vilkaviskio apskrities Vistycio valsciaus centras 1901 1915 m miestelis dege XX a tarpukariu Vistytyje veike malunas pienine seriu fabrikas kredito draugija sauliu burys choras biblioteka orkestras II pasaulinio karo metu neteko dideles dalies gyventoju del holokausto 1941 m liepos 14 d naciai susaude apie 200 zmoniu poetas Petras Keidosius apie tai parase poema Sunkus kelias į kalna 1978 m LTSR laikais Vistytis buvo apylinkes centras tarybinio ukio centrine gyvenviete Veike buitinio aptarnavimo paviljonas 25 lovu ligonine nuo 1955 m rysiu skyrius vaistine vidurine mokykla nuo 1955 m zoniniai kulturos namai nuo 1948 m biblioteka nuo 1940 m 1999 m patvirtintas dabartinis Vistycio herbas Po 2004 m valstybiu sienos sutarties pasirasymo nedidele teritorija miestelio vakarineje dalyje anksciau buvusi Rusijos puseje iskeista į lygiaverte pagal plota teritorija Administracinis teritorinis pavaldumasXVIII a pabaiga Vistycio valsciaus centras Kalvarijos apskritis1867 1950 m Vilkaviskio apskritis1950 1959 m Vistycio apylinkes centras Kybartu rajonas1959 1962 m Kalvarijos rajonas1962 1995 m Vilkaviskio rajonas1995 Vistycio seniunijos centras Vilkaviskio rajono savivaldybeGyventojaiDemografine raida tarp 1808 m ir 2021 m 1808 m 1827 m 1888 m 1892 m 1923 m sur 1959 m sur 1970 m sur 1979 m sur 1 600 2 449 4 219 4 017 1 295 601 731 7511983 m 1986 m 1989 m sur 2001 m sur 2011 m sur 2021 m sur 645 602 591 566 436 304 pagal enciklopedijos isleidimo metus Demografines raidos histogramaZymus zmones Juozas Kalvaitis 1842 1895 vargonininkas choro ir orkestro dirigentas kompozitorius Liudvikas Butkevicius 1881 1963 karininkas pasipriesinimo okupaciniams rezimams veikejas pulkininkas Julian Gruner 1898 1940 lenku lengvaatletis Lenkijos cempionatu aukso medaliu laimetojas Irena Yliene dainininke Algimantas Kezys fotografas JAV lietuviu kulturos veikejas Bronius Leonavicius dailininkas visuomenes veikejas Pranas Bilenas Bilevicius 1898 11 11 1942 10 13 Norilsko lageryje Lietuvos kariuomenes pulkininkas leitenantas GalerijaP Kriauciuno mokykla Liuteronu baznycia Vistycio malunas Dariaus ir Gireno gatves pabaiga ties valstybine sienaSaltiniaiAldonas Pupkis Marija Razmukaite Rita Miliunaite Vietovardziu zodynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 ISBN 5 420 01497 1 internetinis leidimas sudarytojai Marija Razmukaite Aldonas Pupkis ISBN 978 9955 704 23 2 Lenku okupuoto Seinu krasto zemelapis tarpukaryje 1931 m Vishtynec Enciklopedicheskij slovar Brokgauza i Efrona T 6A 12 Vinoslovie Volan S Peterburg 1892 606 psl rus Aleksandras Vanagas Lietuvos miestu vardai antrasis leidimas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 psl 265 267 Gitana Kazimieraitiene Legendos pasakoja Lietuvos geografiniai objektai Kaunas Sviesa 2008 psl 57 Dziennik Praw rok 1870 tom 70 nr 241 str 93 Wisztyniec Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich T XIII Warmbrun Worowo Warszawa 1893 626 psl lenk Vistytis Visuotine lietuviu enciklopedija T XV Venk Zvo Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2014 Vistytis Tarybu Lietuvos enciklopedija T 4 Simno Zvorune Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1988 psl 583 Spiski naselennyh mѣst Suvalkskoj gubernii kak material dlya istoriko etnograficheskoj geografii kraya Sobral E A Volter Sanktpeterburg 1901 Archive org nuoroda Lietuvos apgyventos vietos pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventoju 1923 m surasymo duomenys Kaunas Finansu ministerija Centralinis statistikos biuras 1925 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1959 ir 1970 metais Visasajunginiu gyventoju surasymu duomenys Vilnius Centrine statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministru tarybos 1974 Vistytis Mazoji lietuviskoji tarybine enciklopedija T 3 R Z Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1971 810 psl Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1979 metu Visasajunginio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos TSR Centrine statistikos valdyba 1982 Vistytis Lietuviskoji tarybine enciklopedija XII t Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1984 T XII Vaislapelis Zvorune 316 psl Kaimo gyvenamosios vietoves 1989 metu Visuotinio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas 1993 Marijampoles apskrities gyvenamosios vietoves ir ju gyventojai Vilnius Statistikos departamentas 2003 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2011 metu gyventoju ir bustu surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2013 Suarchyvuota 2022 04 08 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2021 metu gyventoju surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2022 Vistytis Musu Lietuva T 3 Bostonas Lietuviu enciklopedijos leidykla 1966 396 psl Lietuvos kariuomenes karininkai 1918 1953 t 2 psl 179NuorodosVistycio nuotraukos Istorija Archyvuota kopija 2013 08 25 is Wayback Machine projekto Vistycio kronika Vokietijos kaizerio Wilhelmo II pagalba miesteliuiAplinkines gyvenvietesKYBARTAI 21 km Totorkiemis 5 km PAJEVONYS 12 km Anclaukys 8 kmGraziskiai 13 kmPavistytis 6 km

Naujausi straipsniai
  • Birželis 17, 2025

    Rugpjūčio 21

  • Birželis 18, 2025

    Rugpjūčio 20

  • Birželis 15, 2025

    Rugpjūčio 2

  • Birželis 18, 2025

    Rugpjūčio 19

  • Birželis 18, 2025

    Rugpjūčio 18

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje