Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Herbertas SpenserisHerbertas Spenseris XIX a pab Gimė 1820 m balandžio 27 d Derbis AnglijaMirė 1903 m gruodžio 3 d 83 me
Herbert Spencer
| Herbertas Spenseris | |
|---|---|
| Herbertas Spenseris (XIX a. pab.) | |
| Gimė | 1820 m. balandžio 27 d. Derbis, Anglija |
| Mirė | 1903 m. gruodžio 3 d. (83 metai) Braitonas, Anglija |
| Palaidotas (-a) | Londono Haigeito kapinės |
| Tautybė | anglas |
| Veikla | filosofas, sociologas, biologas, algologas, politikos teoretikas |
| Sritis | evoliucionizmas, socialinis darvinizmas |
| Parašas | |
Herbertas Spenseris (Herbert Spencer; 1820 m. balandžio 27 d. – 1903 m. gruodžio 3 d.) – Anglijos filosofas, sociologas, biologas, alogologas, klasikinio liberalizmo teoretikas. Tai vienas ryškiausių pozityvizmo atstovų, evoliucionizmo ir socialinio darvinizmo pradininkas. Jis yra „stipriausiųjų išlikimo“ (survival of the fittest) teorijos kūrėjas.
Biografija
Herbertas Spenseris lavinosi savarankiškai, mokėsi iš mokytoju dirbusio tėvo, dėdės. 1837–1846 m. dirbo geležinkelių inžinieriumi, 1848–1853 m. buvo vienas iš žurnalo The Economist redaktorių. Atsisakė pasiūlymų dėstyti įvairiuose universitetuose, tapti Britų akademijos nariu.
Nuo XIX a. aštuntojo dešimtmečio gyveno vien iš rašymo, buvo aktyvus politinis veikėjas, gynęs liberalizmo ideologijos principus. Pasisakė prieš Britų imperializmą ir militarizmą, buvo didelis būrų karo priešininkas.
1902 m. buvo nominuotas Nobelio literatūros premijai.
Idėjos
Herbertas Spenseris buvo paveiktas tame laikmetyje plėtotų evoliucionizmo, individualizmo idėjų – O. Komto, Č. Darvino, Ž. B. Lamarko, T. R. Maltuso, Dž. S. Milio, A. Smito filosofijos. Pats Herbertas Spenceris kūrė sintetinės filosofijos sistemą, taikė biologinės evoliucijos principus socialiniams reiškiniams.
Pasak Spenserio, evoliucija yra visuotinis pasaulio dėsnis, būdingas tiek neorganiniam, tiek organiniam pasauliui, žmogui, jo psichikai, kultūrai ir visuomenei. Visata, jos daiktai ir reiškiniai kinta, juose vyksta nuolatinės ir laipsniškos permainos viena kryptimi, pagal tą patį dėsnį. Besirutuliojančios sistemos dalys skaidosi, skirstosi pagal tam tikrus požymius, sistema pereina nuo vienodumo prie įvairumo, nuo neapibrėžtos ir chaotiškos prie apibrėžtesnės ir tvarkingesnės būklės.
Etikoje kaip svarbiausią iškėlė žmogaus prigimties laisvės principą, jokių vertybių nelaikė amžinomis. Herberto Spencerio etinės pažiūros buvo artimos utilitarizmui – tikėjimui, kad žmonijos raida baigsis didžiausia laime didžiausiam žmonių skaičiui. Laikėsi agnosticizmo nuostatos – anapus reiškinių egzistuoja tikroji, nuo mūsų nepriklausoma ir nepažini tikrovė, erdvės, laiko, judėjimo, jėgos, materijos sąvokų esmė iki galo nesuvokiama, žmogaus sąmonės turinys tik iš dalies atitinka tikrovę.
Kaip liberalas, pasisakė prieš valstybės kišimąsi į ekonomiką, visuomenės gyvenimą – teisėtvarka ir asmens teisių gynimas esą vienintelė valdžios paskirtis. Herberto Spenserio požiūriu, socializmas ir komunizmas neįmanomi, nes žmogus iš prigimties yra savanaudis, trokšta valdžios. Jis pasisakė už tai, jog būtų nutrauktos visos pastangos teikti labdarą ir pagalbą bedarbėms ir nuskurdusioms klasėms, nes tokia parama trukdanti reikštis tinkamiausiųjų išlikimo dėsniui ir prailginanti netinkamųjų agoniją bei pagilinanti vargą.
Herbertas Spenseris lygino visuomenę su biologiniu organizmu, kurį sudaro ląstelės (individai). Visuomenėje jis išskyrė tris iš dalies savarankiškus organus: gamybos, mainų ir reguliavimo (valstybė). Socialinę evoliuciją apibūdino trimis principais: natūraliąja atranka, kova dėl būvio, stipriausio išlikimu. Skyrė du pagrindinius visuomenių tipus: karinį ir industrinį. Karinė visuomenė yra paprasta, hierarchiška, centralizuota, jai būdinga kariniai konfliktai, paklusnumas ir pasyvumas. Industrinė visuomenė remiasi savanoriškais įsipareigojimais, yra sudėtingesnė, jai būdinga gamybos konkurencija, dėl jos laimi gabiausieji, tobulėja visuomenė, daugėja politinių laisvių.
Herberto Spenserio idėjos darė didelę įtaką kitiems XIX a. pab. – XX a. pr. antropologams, sociologams, filosofams, politikos teoretikams, rašytojams ir kt. (pvz., , , , E. Diurkheimui, H. Bergsonui, Dž. Londonui, Č. S. Pirsui ir kt.). Herbertas Spenseris daugiausia kritikuotas dėl kultūros dėsnių prilyginimo gamtos dėsniams.
Bibliografija
- Socialinė statika (Social Statics, 1851 m.)
- Ugdymas (Education, 1861 m.)
- Pamatiniai principai (First Principles, 1862 m.)
- Biologijos pamatai (The Principles of Biology, 2 t. 1864–1867 m.)
- Psichologijos pamatai (The Principles of Psychology, 2 t. 1870–1872 m.)
- Sociologijos tyrinėjimai (The Study of Sociology, 1873 m.)
- Sociologijos pamatai (The Principles of Sociology, 3 t. 1876–1896 m.)
- Žmogus prieš valstybę (The Man Versus the State, 1884 m.)
- Etikos pamatai (The Principles of Ethics, 2 t. 1879–1892 m.)
- Autobiografija (An Autobiography, 2 t. 1904 m.)
Šaltiniai
- Duncan, David. The Life and Letters of Herbert Spencer (1908)
- Harris M. 1998. Kultūrinė antropologija. Vilnius: Tvermė
- Herbert Spencer. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Herbert Spencer, Kas yra Herbert Spencer? Ką reiškia Herbert Spencer?
Herbertas SpenserisHerbertas Spenseris XIX a pab Gime 1820 m balandzio 27 d Derbis AnglijaMire 1903 m gruodzio 3 d 83 metai Braitonas AnglijaPalaidotas a Londono Haigeito kapinesTautybe anglasVeikla filosofas sociologas biologas algologas politikos teoretikasSritis evoliucionizmas socialinis darvinizmasParasas Herbertas Spenseris Herbert Spencer 1820 m balandzio 27 d 1903 m gruodzio 3 d Anglijos filosofas sociologas biologas alogologas klasikinio liberalizmo teoretikas Tai vienas ryskiausiu pozityvizmo atstovu evoliucionizmo ir socialinio darvinizmo pradininkas Jis yra stipriausiuju islikimo survival of the fittest teorijos kurejas BiografijaHerbertas Spenseris lavinosi savarankiskai mokesi is mokytoju dirbusio tevo dedes 1837 1846 m dirbo gelezinkeliu inzinieriumi 1848 1853 m buvo vienas is zurnalo The Economist redaktoriu Atsisake pasiulymu destyti įvairiuose universitetuose tapti Britu akademijos nariu Nuo XIX a astuntojo desimtmecio gyveno vien is rasymo buvo aktyvus politinis veikejas gynes liberalizmo ideologijos principus Pasisake pries Britu imperializma ir militarizma buvo didelis buru karo priesininkas 1902 m buvo nominuotas Nobelio literaturos premijai IdejosHerbertas Spenseris buvo paveiktas tame laikmetyje pletotu evoliucionizmo individualizmo ideju O Komto C Darvino Z B Lamarko T R Maltuso Dz S Milio A Smito filosofijos Pats Herbertas Spenceris kure sintetines filosofijos sistema taike biologines evoliucijos principus socialiniams reiskiniams Pasak Spenserio evoliucija yra visuotinis pasaulio desnis budingas tiek neorganiniam tiek organiniam pasauliui zmogui jo psichikai kulturai ir visuomenei Visata jos daiktai ir reiskiniai kinta juose vyksta nuolatines ir laipsniskos permainos viena kryptimi pagal ta patį desnį Besirutuliojancios sistemos dalys skaidosi skirstosi pagal tam tikrus pozymius sistema pereina nuo vienodumo prie įvairumo nuo neapibreztos ir chaotiskos prie apibreztesnes ir tvarkingesnes bukles Etikoje kaip svarbiausia iskele zmogaus prigimties laisves principa jokiu vertybiu nelaike amzinomis Herberto Spencerio etines paziuros buvo artimos utilitarizmui tikejimui kad zmonijos raida baigsis didziausia laime didziausiam zmoniu skaiciui Laikesi agnosticizmo nuostatos anapus reiskiniu egzistuoja tikroji nuo musu nepriklausoma ir nepazini tikrove erdves laiko judejimo jegos materijos savoku esme iki galo nesuvokiama zmogaus samones turinys tik is dalies atitinka tikrove Kaip liberalas pasisake pries valstybes kisimasi į ekonomika visuomenes gyvenima teisetvarka ir asmens teisiu gynimas esa vienintele valdzios paskirtis Herberto Spenserio poziuriu socializmas ir komunizmas neįmanomi nes zmogus is prigimties yra savanaudis troksta valdzios Jis pasisake uz tai jog butu nutrauktos visos pastangos teikti labdara ir pagalba bedarbems ir nuskurdusioms klasems nes tokia parama trukdanti reikstis tinkamiausiuju islikimo desniui ir prailginanti netinkamuju agonija bei pagilinanti varga Herbertas Spenseris lygino visuomene su biologiniu organizmu kurį sudaro lasteles individai Visuomeneje jis isskyre tris is dalies savarankiskus organus gamybos mainu ir reguliavimo valstybe Socialine evoliucija apibudino trimis principais naturaliaja atranka kova del buvio stipriausio islikimu Skyre du pagrindinius visuomeniu tipus karinį ir industrinį Karine visuomene yra paprasta hierarchiska centralizuota jai budinga kariniai konfliktai paklusnumas ir pasyvumas Industrine visuomene remiasi savanoriskais įsipareigojimais yra sudetingesne jai budinga gamybos konkurencija del jos laimi gabiausieji tobuleja visuomene daugeja politiniu laisviu Herberto Spenserio idejos dare didele įtaka kitiems XIX a pab XX a pr antropologams sociologams filosofams politikos teoretikams rasytojams ir kt pvz E Diurkheimui H Bergsonui Dz Londonui C S Pirsui ir kt Herbertas Spenseris daugiausia kritikuotas del kulturos desniu prilyginimo gamtos desniams BibliografijaSocialine statika Social Statics 1851 m Ugdymas Education 1861 m Pamatiniai principai First Principles 1862 m Biologijos pamatai The Principles of Biology 2 t 1864 1867 m Psichologijos pamatai The Principles of Psychology 2 t 1870 1872 m Sociologijos tyrinejimai The Study of Sociology 1873 m Sociologijos pamatai The Principles of Sociology 3 t 1876 1896 m Zmogus pries valstybe The Man Versus the State 1884 m Etikos pamatai The Principles of Ethics 2 t 1879 1892 m Autobiografija An Autobiography 2 t 1904 m SaltiniaiDuncan David The Life and Letters of Herbert Spencer 1908 Harris M 1998 Kulturine antropologija Vilnius Tverme Herbert Spencer Visuotine lietuviu enciklopedija T XXI Sam Skl Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2012