Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lotynų kalba lingua LatīnaKalbamaVatikaneKalbančiųjų skaičiuskalbančiųjų kaip gimtąja kalba nėraKilmėIndoeuropiečių ital
Lotynų kalba
| Lotynų kalba lingua Latīna | |
| Kalbama | Vatikane |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | kalbančiųjų kaip gimtąja kalba nėra |
| Kilmė | Indoeuropiečių; italikų; ; Lotynų kalba |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba | Vatikanas |
| Prižiūrinčios institucijos | |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | la |
| ISO 639-2 | lat |
| ISO 639-3 | lat |
| LTN | |
Lotynų kalba (lot. lingua Latīna, tariama [laˈtiːna]) – indoeuropiečių šeimos kalba, priklausanti italikų kalbų grupei, visų romanų kalbų prokalbė. Kilusi iš istorinio Lacijaus regiono, kurio šiaurėje yra Roma. Lotynų kalba buvo visos Romos imperijos oficialioji kalba.
Lotynų kalba – oficiali Romos Katalikų Bažnyčios, Vatikano kalba. Bažnyčia iki 1960 m. vartojo ją kaip savo pirminę liturginę kalbą. Lotynų kalba tebevartojama medicinoje ir biologijoje (pvz., mokslinėje organizmų klasifikacijoje taksonams pavadinti).
Istorija
Lotynų kalba iš pradžių kalbėjo Lacijaus tautos Romos apylinkėse. IV a. pr. m. e. prasidėjo romėnų ekspansija Apeninų pusiasalyje. Visą Apeninų pusiasalį Roma nukariavo III a. pr. m. e. pirmojoje pusėje. Lotynų kalba, asimiliuodama kitas kalbas bei tarmes, pasidarė romėnų valstybine kalba. Nukariautuose kraštuose lotynų kalba buvo įvedama kaip administracijos ir teismo kalba.
Mūsų eros pradžioje lotynų kalba, nustelbdama vietines Romos imperijos provincijų kalbas, įsigalėjo Galijoje (dabartinės Prancūzija, Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas, dalis Vokietijos ir Austrijos, Šveicarija), Pirėnų pusiasalyje (dabartinės Ispanija ir Portugalija), Dunojaus baseine (dabartinės Rumunija ir Moldavija) ir Šiaurės Afrikoje (dabartiniai Alžyras, Marokas, Tunisas). Šių šalių tautų kalboje atsirado lotynų kalbos elementų. Vakariniuose Romos imperijos pakraščiuose susidarė vadinamoji romaniškoji kalba (lingua Romana). Žlugus Romos imperijai, romaniškoji kalba kiekviename krašte pradėjo savaimingai plėtotis. Nuo VII a. ėmė formuotis naujos kalbos, vadinamos romanų kalbomis: (italų, ispanų, portugalų, prancūzų, rumunų ir kt.). Paplitus lotynų kilmės kalboms (ispanų, portugalų, prancūzų) Amerikos žemyne, Pietų ir Centrinė Amerika imta vadinti Lotynų Amerika.
Ankstyvoji literatūra
Seniausi lotynų raštijos paminklai yra įrašai (inscriptiones): Prenesto sagties (Fibula Praenestina) įrašas (VI a. pr. m. e.), rastas mieste; sakralinio įrašo (V a. pr. m. e.) liekanos ant „Juodojo akmens“ (Lapis niger), rasto kasinėjant Romos forumą, ir Dveno molinio indo įrašas (IV a. pr. m. e.), rastas Romoje.
III a. pr. m. e. pradeda kurtis tautinė romėnų literatūra ir literatūrinė lotynų kalba, kurios istorijoje skiriami trys laikotarpiai: ikiklasikinis, klasikinis ir poklasikinis.
Žymiausias ikiklasikinio lotynų literatūrinės kalbos laikotarpio atstovas yra komedijų rašytojas (254-184 m. pr. m. e.), kurio palikimą sudaro 21 komedija.
I a. pr. m. e. – II m. e. a. yra klasikinės lotynų kalbos laikai. Tuo metu sukuriami geriausi romėnų literatūros kūriniai, pasaulinės reikšmės šedevrai: Cicerono (106-43 m. pr. m. e.) ir Cezario (100-44 m. pr. m. e.) proza, Vergilijaus (70-19 m. pr. m. e.), Horacijaus (65-8 m. pr. m. e.) ir Ovidijaus (43 m. pr. m. e. – 18 m. e. m.) poezija. I a. pr. m. e. Terencijus Varonas parašo mokslinį traktatą apie lotynų kalbą „De lingua Latina“. Klasikinės lotynų kalbos laikais prasideda ryškesnis literatūrinės lotynų kalbos atotrūkis nuo liaudies šnekamosios kalbos, vadinamos vulgarine lotynų kalba (sermo vulgaris).
III-VI amžiai lotynų kalbos istorijoje vadinami vėlyvosios lotynų kalbos laikais. IV a. Elijus Donatas parašo garsiąją lotynų kalbos gramatiką „Ars grammatica“, turėjusią didžiulį poveikį visai paskesnei gramatinės minties raidai Europoje.
Viduramžiai
Po Romos imperijos žlugimo, susikūrus romanų kalboms, lotynų kalba nustojo būti gyva liaudies bendravimo priemone, bet ji liko rašomoji, nes jos literatūrinė forma buvo ir toliau vartojama kaip administracijos, tarptautinių santykių, oficialių dokumentų, mokyklų ir katalikų bažnyčios kalba. Lotynų literatūrinė kalba tampa valstybės ir mokyklos kalba Frankų karalystėje, kuri susikūrė V a. pabaigoje ir prisijungė nemažą buvusios Vakarų Romos imperijos dalį. 843 m. Frankų imperijai suskilus į tris savarankiškas valstybes – Italiją, Prancūziją ir Vokietiją, tų kraštų literatūra kuriama taip pat daugiausia lotynų kalba. Jos vartojimo plotai viduramžiais dar labiau išsiplėtė, apimdami visą Vakarų ir Vidurio Europą. Tuomet ji ėmė plisti ir Pabaltijo kraštuose. Nuo XIII a. lotynų kalba pradėta plačiai vartoti ir Lietuvos valdovų diplomatiniams susirašinėjimams su Vakarų Europa.
Renesanso laikais (XIV-XVI a.) kilo didžiulis susidomėjimas antikine kultūra bei literatūra. Rašytojai humanistai, ėmę rašyti gražia literatūrine lotynų kalba, apvalė ją nuo viduramžių stilistikos ir sintaksės iškraipymų, grąžino ciceronišką stilių, toliau turtino gausų jos žodyną. Žymiausi iš tokių rašytojų buvo anglas Tomas Moras (1478–1535), olandas Erazmas Roterdamietis (1469–1536), italas Tomazas Kampanela (1568–1639).
Vakarų pasaulyje lotynų kalba buvo laikoma lingua franca, vartota politikoje ir moksle, ją XVIII a. pakeitė prancūzų kalba ir XIX a. anglų kalba.
Fonologija
Gramatika
Lotynų kalba yra fleksinė, kaitoma kalba: afiksai (dažnai galūnės, paprastai koduojančios daugiau nei vieną gramatinę kategoriją) yra prijungiami prie pastovių kamienų ir taip būdvardžiai, daiktavardžiai ir įvardžiai kaitomi gimine, skaičiumi ir linksniu. Veiksmažodžiai taip pat kaitomi prie pastovių veiksmažodžių kamienų pridėjus afiksus, nurodančius asmenį, skaičių, laiką, rūšį, nuosaką ir veikslą.
Ortografija
Romėnai rašė savu raidynu, kilusiu iš senovės italikų raidyno, kuris buvo kilęs iš graikiškojo. Šiandien lotynų alfabetas pasaulyje gerai žinomas ir išplitęs.
Senovės romėnai nenaudojo skyrybos, brūkšnelio virš raidės (tačiau atskirti ilgus ir trumpus balsius naudojo į akūtą panašų ženklą, lo. vns. vard. apex), raidžių j, u, mažųjų raidžių (tačiau turėjo greitraštį (kursyvą)) ar tarpų tarp žodžių (nors tais atvejais, kai žodžius galėjo būti sunku atskirti, tarp jų buvo dedami taškai). Sakinys atrodė šitaip:
- lvgeteovenerescvpidinesqve
Dabar rašoma:
- Lugete, o veneres cupidinesque
arba
- Lūgēte, ō venerēs cupīdinēsque
Reikšmė:
- Apraudokite, o veneros ir kupidonai
Romėnų greitraštis paprastai randamas ant daugelio vaško lentelių iškasamų vietose, tokiose kaip buvusios romėnų tvirtovės, iš kurių ypač gausiai tokių lentelių rasta Vindolandoje, ties Adriano siena, Britanijoje. Gana netikėta tai, kad daugumoje Vindolandos lentelių raštų žodžiai skiriami tarpais, kai to laikmečio paminkliniuose įrašuose tarpai nenaudoti.
Lotynų ir lietuvių kalba
Abiejų šių kalbų gramatinė sandara panaši. Lotynų ir lietuvių kalbose randama nemažai ne tik giminingų, bet ir visai panašiai skambančių žodžių; jie paveldėti iš indoeuropiečių prokalbės, pvz., rota – ratas, senex – senis, vir – vyras, anguis – angis, linum – linas, aro – ariu, iungo – jungiu, duo – du, tres – trys, septem – septyni, gentes – gentys, mensis – mėnesis (mėnuo), dentes – dantys, noctes – naktys, sedi – atsisėdau ir t. t. Kai kurie giminingi lotynų kalbos žodžiai skamba panašiai kaip lietuviški, bet jų reikšmė pasikeitusi, pvz., lot. semen reiškia sėklą apskritai, o lietuvių sėmenys – tik linų sėklas, lot. rete reiškia tinklą, o lietuvių – rėtį, lot. mater reiškia motiną, o lietuvių – moterį ir t. t.
Kadangi ir lotynų, ir lietuvių kalbos rutuliojosi savarankiškai, kiekviena pagal savo dėsnius, tai per kelis tūkstančius metų šios dvi viena nuo kitos nutolo. Lotynų kalba, priklausydama kentuminių kalbų grupei, turi palatalinį k ten, kur sateminės kalbos (pvz., lietuvių) turi s arba š. Todėl indoeuropiečių *porkos lotynų kalboje skamba porcus, o lietuvių – paršas; indoeuropiečių *kmtom lietuvių kalboje virto šimtu, o lotynų – centum.
Lyginamoji fonetika nurodo lotynų ir lietuvių kalbų kitimo dėsnius. Jais remdamiesi, galime susekti giminingus šių dviejų kalbų žodžius. Tie dėsniai rodo, kuo virto vienoje ir kitoje indoeuropiečių prokalbės garsai.
XV-XVI a. Lietuvos poetas Mikalojus Husovianas (Nicolaus Hussovianus), ilgą laiką gyvenęs Vilniuje, lotyniškais dvieiliais parašė poemą „Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę“ (De statura, feritate ac venatione bisontis carmen) – pirmą grožinės literatūros kūrinį, apdainuojantį Lietuvą.
XVI a. Vilniaus poetas Jonas Radvanas (Ioannus Radvanus) sukūrė lotynų kalba poemą „Radviliada“ (Radvilias), kurioje poetine forma pateikė Lietuvos istorijos apžvalgą nuo Gedimino iki Radvilos Rudojo. Jis pirmasis iš poetų su dideliu įkvėpimu apdainavo Vilniaus miesto įkūrimo legendą. Populiarus visoje ano meto Europoje poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus gyveno Lietuvoje ir ją garsino savo lotyniškomis eilėmis – apdainavo Žemaičių krašto grožį, Lietuvos sostinę Vilnių ir jo apylinkes. Sarbievijus Romoje buvo vainikuotas laurų vainiku, jo eilėraščių rinkinys „Lyrikų knyga“ (Lyricorum libri) pasirodė net 60 leidimų.
Lotynų ir graikų kalbas puikiai mokėjo lietuvių raštijos pradininkai Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis ir Martynas Mažvydas. Kulvietis ir Rapolionis iš pradžių jas dėstė savo įsteigtoje Vilniaus aukštesniojoje mokykloje, vėliau – Karaliaučiaus universitete.
Mažvydas yra ne tik pirmosios lietuviškos knygos autorius, bet ir žymus lotyniškosios epistoliarinės lietuvių literatūros atstovas. D. Kleinas lotyniškai parašo pirmąją spausdintą lietuvių kalbos gramatiką (1653), kurioje lietuvių kalbos reiškiniai jau lyginami su prūsų ir latvių kalbų faktais. Lotynų ir graikų kalbas bei literatūrą buvo gerai išstudijavęs grožinės lietuvių literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis.
Senajame Vilniaus universitete antikinių kalbų studijos buvo labai aukšto lygio. Lotynų kalba buvo dėstomoji kalba, ja rašomos disertacijos, leidžiami įvairių sričių mokslo veikalai. Dar XVII a. Konstantinas Sirvydas parašė trikalbį žodyną Dictionarium trium linguarum; Vilniaus universiteto rektorius Albertas Kojelavičius lotynų kalba parašo plačią Lietuvos istoriją, iš Žemaitijos kilęs lietuvis Žygimantas Liauksminas (Sigismundus Lauxmin) garsėja savo retorikos veikalu „Iškalbos praktika arba retorikos meno taisyklės“ (Praxis oratoria sive praecepta artis rhetoricae), kuris net 11 kartų išleistas užsienyje ir 2 kartus Lietuvoje.
Lotynų kalba Žygimantas Liauksminas parašė pirmąjį Lietuvoje muzikos vadovėlį „Muzikos menas ir praktika“ (Ars et praxis musicae), trumpą graikų kalbos gramatiką „Graikų kalbos taisyklių sąvadas“ (Epitome institutionum linguae Graecae) ir kt. Lietuvis Kazimieras Simonavičius lotyniškai išleido veikalą apie raketas ir jų technologiją. Šis darbas buvo išverstas į daugelį Europos kalbų. Pilypas Ruigys (Philippus Ruhigius) 1708 m. parašė lotynišką studiją apie lietuvių kalbą ir liaudies dainas.
XIX a. pradžioje, profesoriaus Gotfrido Grodeko dėka, lotynų ir graikų kalbų tyrimu ir dėstymu Vilniaus universitetas nenusileido žymiausiems ano meto Vakarų Europos universitetams. Grodeko seminare dalyvavo Adomas Mickevičius, Simonas Daukantas, Silvestras Valiūnas ir kiti kultūros veikėjai.
Pažymėtina, kad Grodeko mokinys Daukantas parašė pirmąją lotynų kalbos gramatiką lietuviškai („Prasma lotynų kalbos“), išleistą Peterburge 1837 m., ir ja pradėjo gretinamųjų lietuvių gramatikų istoriją. Jis pirmasis ėmė versti lotynų autorius į lietuvių kalbą – išleido 95 Fedro pasakėčias ir K. Nepoto „Gyvatos didžiųjų karvedžių senovės“. Taip pat rašė bet nebaigė pirmąjį lietuvių-lotynų kalbų žodyną.
Lotynų kalbos poveikis lietuvių kalbai
Lietuvių kalba beveik niekada tiesiogiai nekontaktavo su lotynų kalba. Dėl to lotynų kalbos poveikis lietuvių kalbai buvo (ir tebėra) netiesioginis. Iš lotynų pirmiausia turime daugybę vadinamųjų tarptautinių žodžių, vartojamų įvairiose mokslo, politikos, ūkio ir kultūros srityse.
Mokymo ir švietimo srityse sutinkama lotyniškos kilmės: egzaminas (examen), studentas (studens), auditorija (auditorium), semestras (semestris), konspektas (conspectus), konsultacija (consultatio), institutas (institutum), universitetas (universitas), klasė (classis), daktaras (doctor), profesorius (professor), docentas (docens), asistentas (assistens), klasifikacija (classificatio), diferenciacija (differentiatio), integracija (integratio), lingvistika (linguistica) ir daugybė kitų.
XVI a. Lietuvos humanistai, kaip savotišką filosofinę atramą Lietuvos savarankiškumui stiprinti, sukūrė teoriją apie lietuvių romėnišką kilmę. Jie siūlė lotynų kalbą padaryti oficialia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalba. Lietuvos humanistas Mykolas Lietuvis (Michalo Lituanus) XVI a. parašė veikalą „Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“ (De moribus Tartarorum, Lituanorum et Moschorum), kurio santrauka buvo išspausdinta 1615 m. Bazelyje. Šiame kūrinyje pateikiami pirmieji lietuvių ir lotynų kalbų žodžių lyginimai (74 pavyzdžiai).
Vertiniai iš lotynų kalbos
Lietuvių ir kitose Europos kalbose yra lotynų kalbos vertinių, t. y. žodžių arba posakių, sudarytų iš gimtosios kalbos elementų, bet lotynų kalbos semantinės, morfologinės arba sintaksinės struktūros pavyzdžiu. Pavyzdžiui, žodis įtaka padarytas pagal lot. influxio pavyzdį (kaip ir lenkų wpływ, vok. Einfluss, rusų влияние), arba įspūdis – pagal impressio.
Lotyniški tarptautiniai žodžiai
Įvairiose meno srityse randame žodžius: spektaklis (spectaculum), dekoracijos (decorationes), aktorius (actor), skulptūra (sculptura), figūra (figura), statula (statua), monumentalus (monumentalis), ornamentas (ornamentum), stilius (stilus), sonata (sonata), iliustracija (illustratio), koloritas (color), kompozicija (compositis), dirigentas (dirigens) ir kitus. Lotyniški yra ir gaidų pavadinimai, kilę iš lotyniškos giesmės strofų pirmųjų skiemenų ir sudarę vadinamąją solmizaciją (do, re, mi, fa, sol, la, si).
Medikai paveldėjo: receptas (receptum), medikamentai (medicamenta), infekcija (infectio), pacientas (patiens), inhaliacija (inhalatio), operacija (operatio), apendicitas (appendix), sterilizacija (sterilisatio) ir daugybę kitų.
Visuomenės bei politiniai mokslai ir filosofija taip pat prisotinti lotyniškų skolinių: revoliucija (revolutio), klasė (classis), partija (pars), materija (materies), konkretus (concretus), abstraktus (abstractus), terminas (terminus), formacija (formatio), radikalus (radicalis), liberalas (liberalis), depresija (depressio), kapitalizmas (capitalis), ministras (minister), konstitucija (constitutio), reakcija (reactio), progresas (progressus), regresas (regressus), kultūra (cultura) ir kiti.
Finansininkai taip pat vartoja nemažai lotyniškų žodžių: dividendas (dividendum), valiuta (valere), debetas (debet), kreditas (credit), depresija (depressio), kapitalas (capitalis).
Lotynų kalba davė daugybę žodžių ir gamtos mokslams: eksperimentas (experimentum), difuzija (diffusio), emulsija (emulsio), generacija (generatio), fauna (iš lotyniško dievaičio Fauno, kaimenių globėjo, vardo), flora (iš gėlių ir pavasario deivės Floros vardo). Planetų pavadinimai yra kilę iš senovės romėnų dievų vardų: Mercurius, Venus, Mars, Juppiter, Saturnus, Neptunus, Pluto.
Technikos ir pramoninės gamybos srityje turime tokius skolinius: instrumentas (instrumentum), motoras (motor), aparatas (apparatus), konstruktorius (constructor), transmisija (transmissio), fabrikas (fabrica), industrija (industria), traktorius (tractor) ir daug kitų.
Visi minėti žodžiai į lietuvių kalbą atėjo naujaisiais laikais. Tačiau lietuvių kalba, būdama indoeuropiečių kilmės, turi labai senų žodžių, rodančių bendras šaknis. Tai yra ne skoliniai, o bendras indoeuropiečių žodyno paveldas. Jų yra pastebėjęs dar Mykolas Lietuvis ir nurodęs per 70 žodžių, lietuvių ir lotynų kalbose panašiai skambančių ir dažnai tą patį reiškiančių. Veikiant lotynų kalbai Europos kalbose susidarė daug žodžių hibridų, kurių atskiros dalys yra skirtingų kalbų. Dažniausiai jie turi lotyniškus priešdėlius: ex- (eksčempionas, ekskunigas), pro- (provokiškas), super- (supermandagus), kartais ir priesagas: -fikacija (elektrifikacija, mistifikacija).
Pagaliau rašydami ir šnekėdami vartojame įvairius sparnuotus lotyniškus posakius ir junginius, pvz., alma mater (motina maitintoja); (griebk dieną); veni, vidi, vici (atėjau, pamačiau, nugalėjau); (mąstau, vadinasi, esu); (vyne teisybė); suum cuique (kiekvienam savo); ; status quo; de facto; de jure; anno Domini ir t. t.
Lotynų kalbos mokėjimas padėtų studijuoti ir lietuvių kalbą. Kalbininkai (kaip Jonas Jablonskis, bendrinės lietuvių kalbos tėvas, gramatikas) – geras lotynų kalbos žinovas ir mokytojas. Lotynų kalbos sintaksės studijavimas pratina logiškai galvoti, tiksliai reikšti mintis. Be to, lotynų kalbos gramatika yra Europos gramatikų prototipas.
Lotynų kalbos įtaka Europos kalboms
Lotynų kalba sudaro dabartinių romanų kalbų pagrindą. Romanų kalbose ir daugelyje naujų kalbų, tokiose kaip anglų kalba yra randama daug žodžių, kurių kilmė yra lotyniška. Yra manoma, kad apie 80 proc. akademinės anglų kalbos žodžių yra kilę iš lotynų kalbos.
Į Britaniją pirmą kartą romėnai įsikėlė Julijaus Cezario vadovaujami 55 m. pr. m. e., o imperatorių Klaudijaus ir Domiciano laikais ( e. a.) Britanija tapo Romos provincija. Apie lotynų kalbos įtaką Britanijoje liudija miestų pavadinimai, turintys elementus caster, cester, chester (iš lotynų castrum) – , Gloucester, Manchester, Leicester; col, coln (iš lotynų colonia) – Colchester, Lincoln; foss (iš lotynų fossa) – Fossway, Fossbrock; port (iš lotynų portus) – Portsmouth, Plymouth, Bridgeport; strat (iš lotynų strata) – ; wich (iš lotynų vicus) – Greenwich, , Ipswich, Norwich ir kiti.
Seniausią skolinių sluoksnį sudaro materialinės kultūros daiktų ir romėnų prekių pavadinimai: pepper (iš lotynų piper), cheese (caseus), butter (butyrum), wine (vinum), copper (euprum), pound (pondo), inch (uncia), pear (pirum) ir kt. Į kulinariją ir gydymo praktiką įėjo beet (beta), lily (lllium), mint (mentha), mallow (malva), parsley (petroselinum), plant (planta) ir pan. Kultūros ir švietimo srityje prigijo lotyniškos kilmės school (schola), verse (versus), circle (circulus) ir kt.
Poveikis prancūzų ir anglų kalboms
Prancūzų kilmės žodžiai anglų kalboje labai stiprino lotyniškų elementų plitimą. Anglų veiksmažodžio formantas -ate siejasi su lotynų perfekto dalyvio formanto -atus (narrate – narratus, separate – separatus), o formantas -ute su lotynų -utum (constitute – constitūtum, attribute – attribūtum). Nemažai anglų veiksmažodžių kilę iš lotynų III asmenuotės bendraties kamieno (permit – permittere, conclude – conclūdere).
Bendros šaknys ir formantai -ant, -ent rodo, kad nemažai anglų būdvardžių yra susiję su lotynų kalbos esamojo laiko dalyviais (arrogant, evident, obedient, patient). Yra ir lotyniškos kilmės būdvardžių (superior, inferior, interior, senior, junior, minor), kai kurių daiktavardžių formantų: -tion ir kt. Didelį poveikį anglų kalbai lotynų kalba turėjo renesanso laikais.
Poveikis germanų kalboms
Nuo seno glaudūs romėnų ekonominiai ryšiai su germanais vyko per romėnų legionus prie Reino ir Dunojaus. Apie tai byloja vokiečių miestų pavadinimai: Koln (Colonia), Koblenz, Regensburg (Regina castra), Viena (Vindobona) ir t. t. Buitinės leksikos skoliniai ir prekių pavadinimai rodo didelį romėnų poveikį germanams: vokiečių kaufen iš lotynų caupo, Pfund – pondus, Sack – saccus, Korb – corbis, Wein – vinum, Pfeffer – piper, Kohl – caulis, Minze – mentha, Pflaume – prunum, Trichter – tractarius, Becher – bicarium, Fenster – fenestra,, Mauer – mūrus, Kiste – cista, Tisch – discus, Strasse – strata ir daug kitų. Vokiškas Kaiser kilo iš lotynų Caesar. Germanų sąlytį su romėnais rodo daug gyvulių, paukščių pavadinimų, mėnesių, savaitės dienų vardai ir pan.
Lotynų kalba šiandien
Nepaisant stiprėjančios vietinių literatūrinių kalbų konkurencijos, lotynų kalba iki XIX a. pradžios tebebuvo dėstomoji kalba Europos aukštosiose mokyklose.
Tik XIX a. lotynų kalbos palaipsniui buvo atsisakyta diplomatijoje, moksle ir kitose kultūrinio gyvenimo srityse. Tačiau ir XIX a. atskiruose universitetuose dalis filosofijos ir kitų disciplinų tebebuvo dėstoma lotyniškai, lotynų kalba tebebuvo rašoma nemaža įvairių sričių mokslinių veikalų, ypač disertacijos. XX a. daugelyje Europos ir europinės kultūros kraštų lotynų kalba tebevaidina tam tikrą kultūrinį vaidmenį.
Medicinos, mokslo terminai (anatominiai, klinikiniai, farmakologiniai ir kt.) tebėra lotyniški; gydytojai receptus teberašo lotyniškai; tarptautinėje diplomatijoje ir juridinėje kalboje tebevartojama daug lotyniškų posakių (pvz., status quo, persona non grata, veto, alibi, in flagranti delicto ir kt.); gamtos moksluose (zoologijoje, botanikoje ir kt.) tebevartojami lotyniški terminai.
Įvairioms naujoms mokslinėms ir politinėms sąvokoms, naujiems išradimams ir naujiems darbo įrankiams pavadinti tebesinaudojama lotynų kalba (pvz., partija, komunizmas, revoliucija, evoliucija, frakcija, oportunizmas, revizionizmas, imperializmas, motoras, reaktyvinis, aviatorius, ekskavatorius, traktorius, komutatorius, kondensatorius ir kt.). Mokant lotynų kalbą galima išsiaiškinti daugelio terminų bei tarptautinių žodžių kilmę, raidą ir prasmę.
Lotynų kalba per pastaruosius du amžius pasipildė 60 000 naujų terminų, pavyzdžiui: vis atomica – atominė energetika, res inexplicata volans – NSO (neatpažintas skraidantis objektas). Tai iš dalies paneigia teiginį, kad lotynų kalba yra mirusi, nes nauji terminai kuriami tam, kad kalba atitiktų šiuolaikinį gyvenimą.
Literatūra
- Lotyniški posakiai ir sparnuoti žodžiai (sud. Kazimieras Kuzavinis). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. – 327 p. – ISBN 5-420-01552-8
- Lotynų kalbos pratimų ir užduočių rinkinys: mokomoji priemonė (sud. Nijolė Litevkienė). – 2-asis patais. ir papild. leid. – Šiauliai: Šiaulių kolegijos leidybos centras, 2005. – 132 p.: iliustr. – ISBN 9955-643-08-0
- Lotynų kalba: vadovėlis teisininkams (sud. Aleksandra Teresė Veličkienė). – 2-oji patais. ir papild. laida. – Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2005. – 279 p.: iliustr. – ISBN 9955-19-016-7
- Lotynų-lietuvių kalbų žodynas (sud. Kazimieras Kuzavinis). – 2-oji patiksl. ir papild. laida. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. – 1147 p. – ISBN 5-420-01587-0
- Lotynų kalba: žodžių daryba: mokomoji knyga (sud. Birutė Strakšienė). – Kaunas: Technologija, 2007. – 33 p. – ISBN 978-9955-25-289-4
- Lotynų kalba: vadovėlis (sud. Aleksandra Teresė Veličkienė). – 2-oji patais. ir papild. laida. – Vilnius: Mykolo Romerio universiteto leidykla, 2010. – 280 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-19-194-0
Šaltiniai
- Opus Fundatum Latinitas yra Romos Katalikų Bažnyčios organas, kalbą reguliuojantis visų pirma todėl, kad tai valstybinė Vatikano kalba.
Nuorodos
- Corpus Scriptorum Latinorum
- Thesaurus Latino-Lituanicus. Jungtinis lotynų-lietuvių kalbų žodynas nuo XVII iki XXI amžiaus
- Notr Damo Universiteto Lotynų kalbos ir gramatikos žodynas (angl.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lotynų kalba, Kas yra Lotynų kalba? Ką reiškia Lotynų kalba?
Lotynu kalba lingua LatinaKalbamaVatikaneKalbanciuju skaiciuskalbanciuju kaip gimtaja kalba neraKilmeIndoeuropieciu italiku Lotynu kalbaOficialus statusasOficiali kalba VatikanasPriziurincios institucijosKalbos kodaiISO 639 1laISO 639 2latISO 639 3latLTN Lotynu kalba lot lingua Latina tariama laˈtiːna indoeuropieciu seimos kalba priklausanti italiku kalbu grupei visu romanu kalbu prokalbe Kilusi is istorinio Lacijaus regiono kurio siaureje yra Roma Lotynu kalba buvo visos Romos imperijos oficialioji kalba Lotynu kalba oficiali Romos Kataliku Baznycios Vatikano kalba Baznycia iki 1960 m vartojo ja kaip savo pirmine liturgine kalba Lotynu kalba tebevartojama medicinoje ir biologijoje pvz mokslineje organizmu klasifikacijoje taksonams pavadinti IstorijaLotynu kalba is pradziu kalbejo Lacijaus tautos Romos apylinkese IV a pr m e prasidejo romenu ekspansija Apeninu pusiasalyje Visa Apeninu pusiasalį Roma nukariavo III a pr m e pirmojoje puseje Lotynu kalba asimiliuodama kitas kalbas bei tarmes pasidare romenu valstybine kalba Nukariautuose krastuose lotynu kalba buvo įvedama kaip administracijos ir teismo kalba Musu eros pradzioje lotynu kalba nustelbdama vietines Romos imperijos provinciju kalbas įsigalejo Galijoje dabartines Prancuzija Belgija Nyderlandai Liuksemburgas dalis Vokietijos ir Austrijos Sveicarija Pirenu pusiasalyje dabartines Ispanija ir Portugalija Dunojaus baseine dabartines Rumunija ir Moldavija ir Siaures Afrikoje dabartiniai Alzyras Marokas Tunisas Siu saliu tautu kalboje atsirado lotynu kalbos elementu Vakariniuose Romos imperijos pakrasciuose susidare vadinamoji romaniskoji kalba lingua Romana Zlugus Romos imperijai romaniskoji kalba kiekviename kraste pradejo savaimingai pletotis Nuo VII a eme formuotis naujos kalbos vadinamos romanu kalbomis italu ispanu portugalu prancuzu rumunu ir kt Paplitus lotynu kilmes kalboms ispanu portugalu prancuzu Amerikos zemyne Pietu ir Centrine Amerika imta vadinti Lotynu Amerika Ankstyvoji literatura Vienas seniausiu islikusiu lotynu rasto paminklu Seniausi lotynu rastijos paminklai yra įrasai inscriptiones Prenesto sagties Fibula Praenestina įrasas VI a pr m e rastas mieste sakralinio įraso V a pr m e liekanos ant Juodojo akmens Lapis niger rasto kasinejant Romos foruma ir Dveno molinio indo įrasas IV a pr m e rastas Romoje III a pr m e pradeda kurtis tautine romenu literatura ir literaturine lotynu kalba kurios istorijoje skiriami trys laikotarpiai ikiklasikinis klasikinis ir poklasikinis Zymiausias ikiklasikinio lotynu literaturines kalbos laikotarpio atstovas yra komediju rasytojas 254 184 m pr m e kurio palikima sudaro 21 komedija I a pr m e II m e a yra klasikines lotynu kalbos laikai Tuo metu sukuriami geriausi romenu literaturos kuriniai pasaulines reiksmes sedevrai Cicerono 106 43 m pr m e ir Cezario 100 44 m pr m e proza Vergilijaus 70 19 m pr m e Horacijaus 65 8 m pr m e ir Ovidijaus 43 m pr m e 18 m e m poezija I a pr m e Terencijus Varonas paraso mokslinį traktata apie lotynu kalba De lingua Latina Klasikines lotynu kalbos laikais prasideda ryskesnis literaturines lotynu kalbos atotrukis nuo liaudies snekamosios kalbos vadinamos vulgarine lotynu kalba sermo vulgaris III VI amziai lotynu kalbos istorijoje vadinami velyvosios lotynu kalbos laikais IV a Elijus Donatas paraso garsiaja lotynu kalbos gramatika Ars grammatica turejusia didziulį poveikį visai paskesnei gramatines minties raidai Europoje Viduramziai Po Romos imperijos zlugimo susikurus romanu kalboms lotynu kalba nustojo buti gyva liaudies bendravimo priemone bet ji liko rasomoji nes jos literaturine forma buvo ir toliau vartojama kaip administracijos tarptautiniu santykiu oficialiu dokumentu mokyklu ir kataliku baznycios kalba Lotynu literaturine kalba tampa valstybes ir mokyklos kalba Franku karalysteje kuri susikure V a pabaigoje ir prisijunge nemaza buvusios Vakaru Romos imperijos dalį 843 m Franku imperijai suskilus į tris savarankiskas valstybes Italija Prancuzija ir Vokietija tu krastu literatura kuriama taip pat daugiausia lotynu kalba Jos vartojimo plotai viduramziais dar labiau issiplete apimdami visa Vakaru ir Vidurio Europa Tuomet ji eme plisti ir Pabaltijo krastuose Nuo XIII a lotynu kalba pradeta placiai vartoti ir Lietuvos valdovu diplomatiniams susirasinejimams su Vakaru Europa Renesanso laikais XIV XVI a kilo didziulis susidomejimas antikine kultura bei literatura Rasytojai humanistai eme rasyti grazia literaturine lotynu kalba apvale ja nuo viduramziu stilistikos ir sintakses iskraipymu grazino ciceroniska stiliu toliau turtino gausu jos zodyna Zymiausi is tokiu rasytoju buvo anglas Tomas Moras 1478 1535 olandas Erazmas Roterdamietis 1469 1536 italas Tomazas Kampanela 1568 1639 Vakaru pasaulyje lotynu kalba buvo laikoma lingua franca vartota politikoje ir moksle ja XVIII a pakeite prancuzu kalba ir XIX a anglu kalba FonologijaPagrindinis straipsnis Lotynu kalbos fonologija GramatikaPagrindinis straipsnis Lotynu kalbos gramatika Lotynu kalba yra fleksine kaitoma kalba afiksai daznai galunes paprastai koduojancios daugiau nei viena gramatine kategorija yra prijungiami prie pastoviu kamienu ir taip budvardziai daiktavardziai ir įvardziai kaitomi gimine skaiciumi ir linksniu Veiksmazodziai taip pat kaitomi prie pastoviu veiksmazodziu kamienu pridejus afiksus nurodancius asmenį skaiciu laika rusį nuosaka ir veiksla OrtografijaPagrindinis straipsnis Lotynu abecele Romenai rase savu raidynu kilusiu is senoves italiku raidyno kuris buvo kiles is graikiskojo Siandien lotynu alfabetas pasaulyje gerai zinomas ir isplites Senoves romenai nenaudojo skyrybos bruksnelio virs raides taciau atskirti ilgus ir trumpus balsius naudojo į akuta panasu zenkla lo vns vard apex raidziu j u mazuju raidziu taciau turejo greitrastį kursyva ar tarpu tarp zodziu nors tais atvejais kai zodzius galejo buti sunku atskirti tarp ju buvo dedami taskai Sakinys atrode sitaip lvgeteovenerescvpidinesqve Dabar rasoma Lugete o veneres cupidinesque arba Lugete ō veneres cupidinesque Reiksme Apraudokite o veneros ir kupidonai Romenu greitrastis paprastai randamas ant daugelio vasko lenteliu iskasamu vietose tokiose kaip buvusios romenu tvirtoves is kuriu ypac gausiai tokiu lenteliu rasta Vindolandoje ties Adriano siena Britanijoje Gana netiketa tai kad daugumoje Vindolandos lenteliu rastu zodziai skiriami tarpais kai to laikmecio paminkliniuose įrasuose tarpai nenaudoti Lotynu ir lietuviu kalbaAbieju siu kalbu gramatine sandara panasi Lotynu ir lietuviu kalbose randama nemazai ne tik giminingu bet ir visai panasiai skambanciu zodziu jie paveldeti is indoeuropieciu prokalbes pvz rota ratas senex senis vir vyras anguis angis linum linas aro ariu iungo jungiu duo du tres trys septem septyni gentes gentys mensis menesis menuo dentes dantys noctes naktys sedi atsisedau ir t t Kai kurie giminingi lotynu kalbos zodziai skamba panasiai kaip lietuviski bet ju reiksme pasikeitusi pvz lot semen reiskia sekla apskritai o lietuviu semenys tik linu seklas lot rete reiskia tinkla o lietuviu retį lot mater reiskia motina o lietuviu moterį ir t t Kadangi ir lotynu ir lietuviu kalbos rutuliojosi savarankiskai kiekviena pagal savo desnius tai per kelis tukstancius metu sios dvi viena nuo kitos nutolo Lotynu kalba priklausydama kentuminiu kalbu grupei turi palatalinį k ten kur satemines kalbos pvz lietuviu turi s arba s Todel indoeuropieciu porkos lotynu kalboje skamba porcus o lietuviu parsas indoeuropieciu kmtom lietuviu kalboje virto simtu o lotynu centum Lyginamoji fonetika nurodo lotynu ir lietuviu kalbu kitimo desnius Jais remdamiesi galime susekti giminingus siu dvieju kalbu zodzius Tie desniai rodo kuo virto vienoje ir kitoje indoeuropieciu prokalbes garsai XV XVI a Lietuvos poetas Mikalojus Husovianas Nicolaus Hussovianus ilga laika gyvenes Vilniuje lotyniskais dvieiliais parase poema Giesme apie stumbro isvaizda ziauruma ir medziokle De statura feritate ac venatione bisontis carmen pirma grozines literaturos kurinį apdainuojantį Lietuva XVI a Vilniaus poetas Jonas Radvanas Ioannus Radvanus sukure lotynu kalba poema Radviliada Radvilias kurioje poetine forma pateike Lietuvos istorijos apzvalga nuo Gedimino iki Radvilos Rudojo Jis pirmasis is poetu su dideliu įkvepimu apdainavo Vilniaus miesto įkurimo legenda Populiarus visoje ano meto Europoje poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus gyveno Lietuvoje ir ja garsino savo lotyniskomis eilemis apdainavo Zemaiciu krasto grozį Lietuvos sostine Vilniu ir jo apylinkes Sarbievijus Romoje buvo vainikuotas lauru vainiku jo eilerasciu rinkinys Lyriku knyga Lyricorum libri pasirode net 60 leidimu Lotynu ir graiku kalbas puikiai mokejo lietuviu rastijos pradininkai Abraomas Kulvietis Stanislovas Rapolionis ir Martynas Mazvydas Kulvietis ir Rapolionis is pradziu jas deste savo įsteigtoje Vilniaus aukstesniojoje mokykloje veliau Karaliauciaus universitete Mazvydas yra ne tik pirmosios lietuviskos knygos autorius bet ir zymus lotyniskosios epistoliarines lietuviu literaturos atstovas D Kleinas lotyniskai paraso pirmaja spausdinta lietuviu kalbos gramatika 1653 kurioje lietuviu kalbos reiskiniai jau lyginami su prusu ir latviu kalbu faktais Lotynu ir graiku kalbas bei literatura buvo gerai isstudijaves grozines lietuviu literaturos pradininkas Kristijonas Donelaitis Senajame Vilniaus universitete antikiniu kalbu studijos buvo labai auksto lygio Lotynu kalba buvo destomoji kalba ja rasomos disertacijos leidziami įvairiu sriciu mokslo veikalai Dar XVII a Konstantinas Sirvydas parase trikalbį zodyna Dictionarium trium linguarum Vilniaus universiteto rektorius Albertas Kojelavicius lotynu kalba paraso placia Lietuvos istorija is Zemaitijos kiles lietuvis Zygimantas Liauksminas Sigismundus Lauxmin garseja savo retorikos veikalu Iskalbos praktika arba retorikos meno taisykles Praxis oratoria sive praecepta artis rhetoricae kuris net 11 kartu isleistas uzsienyje ir 2 kartus Lietuvoje Lotynu kalba Zygimantas Liauksminas parase pirmajį Lietuvoje muzikos vadovelį Muzikos menas ir praktika Ars et praxis musicae trumpa graiku kalbos gramatika Graiku kalbos taisykliu savadas Epitome institutionum linguae Graecae ir kt Lietuvis Kazimieras Simonavicius lotyniskai isleido veikala apie raketas ir ju technologija Sis darbas buvo isverstas į daugelį Europos kalbu Pilypas Ruigys Philippus Ruhigius 1708 m parase lotyniska studija apie lietuviu kalba ir liaudies dainas XIX a pradzioje profesoriaus Gotfrido Grodeko deka lotynu ir graiku kalbu tyrimu ir destymu Vilniaus universitetas nenusileido zymiausiems ano meto Vakaru Europos universitetams Grodeko seminare dalyvavo Adomas Mickevicius Simonas Daukantas Silvestras Valiunas ir kiti kulturos veikejai Pazymetina kad Grodeko mokinys Daukantas parase pirmaja lotynu kalbos gramatika lietuviskai Prasma lotynu kalbos isleista Peterburge 1837 m ir ja pradejo gretinamuju lietuviu gramatiku istorija Jis pirmasis eme versti lotynu autorius į lietuviu kalba isleido 95 Fedro pasakecias ir K Nepoto Gyvatos didziuju karvedziu senoves Taip pat rase bet nebaige pirmajį lietuviu lotynu kalbu zodyna Lotynu kalbos poveikis lietuviu kalbai Lietuviu kalba beveik niekada tiesiogiai nekontaktavo su lotynu kalba Del to lotynu kalbos poveikis lietuviu kalbai buvo ir tebera netiesioginis Is lotynu pirmiausia turime daugybe vadinamuju tarptautiniu zodziu vartojamu įvairiose mokslo politikos ukio ir kulturos srityse Mokymo ir svietimo srityse sutinkama lotyniskos kilmes egzaminas examen studentas studens auditorija auditorium semestras semestris konspektas conspectus konsultacija consultatio institutas institutum universitetas universitas klase classis daktaras doctor profesorius professor docentas docens asistentas assistens klasifikacija classificatio diferenciacija differentiatio integracija integratio lingvistika linguistica ir daugybe kitu XVI a Lietuvos humanistai kaip savotiska filosofine atrama Lietuvos savarankiskumui stiprinti sukure teorija apie lietuviu romeniska kilme Jie siule lotynu kalba padaryti oficialia Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes kalba Lietuvos humanistas Mykolas Lietuvis Michalo Lituanus XVI a parase veikala Apie totoriu lietuviu ir maskvenu paprocius De moribus Tartarorum Lituanorum et Moschorum kurio santrauka buvo isspausdinta 1615 m Bazelyje Siame kurinyje pateikiami pirmieji lietuviu ir lotynu kalbu zodziu lyginimai 74 pavyzdziai Vertiniai is lotynu kalbos Lietuviu ir kitose Europos kalbose yra lotynu kalbos vertiniu t y zodziu arba posakiu sudarytu is gimtosios kalbos elementu bet lotynu kalbos semantines morfologines arba sintaksines strukturos pavyzdziu Pavyzdziui zodis įtaka padarytas pagal lot influxio pavyzdį kaip ir lenku wplyw vok Einfluss rusu vliyanie arba įspudis pagal impressio Lotyniski tarptautiniai zodziai Įvairiose meno srityse randame zodzius spektaklis spectaculum dekoracijos decorationes aktorius actor skulptura sculptura figura figura statula statua monumentalus monumentalis ornamentas ornamentum stilius stilus sonata sonata iliustracija illustratio koloritas color kompozicija compositis dirigentas dirigens ir kitus Lotyniski yra ir gaidu pavadinimai kile is lotyniskos giesmes strofu pirmuju skiemenu ir sudare vadinamaja solmizacija do re mi fa sol la si Medikai paveldejo receptas receptum medikamentai medicamenta infekcija infectio pacientas patiens inhaliacija inhalatio operacija operatio apendicitas appendix sterilizacija sterilisatio ir daugybe kitu Visuomenes bei politiniai mokslai ir filosofija taip pat prisotinti lotynisku skoliniu revoliucija revolutio klase classis partija pars materija materies konkretus concretus abstraktus abstractus terminas terminus formacija formatio radikalus radicalis liberalas liberalis depresija depressio kapitalizmas capitalis ministras minister konstitucija constitutio reakcija reactio progresas progressus regresas regressus kultura cultura ir kiti Finansininkai taip pat vartoja nemazai lotynisku zodziu dividendas dividendum valiuta valere debetas debet kreditas credit depresija depressio kapitalas capitalis Lotynu kalba dave daugybe zodziu ir gamtos mokslams eksperimentas experimentum difuzija diffusio emulsija emulsio generacija generatio fauna is lotynisko dievaicio Fauno kaimeniu globejo vardo flora is geliu ir pavasario deives Floros vardo Planetu pavadinimai yra kile is senoves romenu dievu vardu Mercurius Venus Mars Juppiter Saturnus Neptunus Pluto Technikos ir pramonines gamybos srityje turime tokius skolinius instrumentas instrumentum motoras motor aparatas apparatus konstruktorius constructor transmisija transmissio fabrikas fabrica industrija industria traktorius tractor ir daug kitu Visi mineti zodziai į lietuviu kalba atejo naujaisiais laikais Taciau lietuviu kalba budama indoeuropieciu kilmes turi labai senu zodziu rodanciu bendras saknis Tai yra ne skoliniai o bendras indoeuropieciu zodyno paveldas Ju yra pastebejes dar Mykolas Lietuvis ir nurodes per 70 zodziu lietuviu ir lotynu kalbose panasiai skambanciu ir daznai ta patį reiskianciu Veikiant lotynu kalbai Europos kalbose susidare daug zodziu hibridu kuriu atskiros dalys yra skirtingu kalbu Dazniausiai jie turi lotyniskus priesdelius ex ekscempionas ekskunigas pro provokiskas super supermandagus kartais ir priesagas fikacija elektrifikacija mistifikacija Pagaliau rasydami ir snekedami vartojame įvairius sparnuotus lotyniskus posakius ir junginius pvz alma mater motina maitintoja griebk diena veni vidi vici atejau pamaciau nugalejau mastau vadinasi esu vyne teisybe suum cuique kiekvienam savo status quo de facto de jure anno Domini ir t t Lotynu kalbos mokejimas padetu studijuoti ir lietuviu kalba Kalbininkai kaip Jonas Jablonskis bendrines lietuviu kalbos tevas gramatikas geras lotynu kalbos zinovas ir mokytojas Lotynu kalbos sintakses studijavimas pratina logiskai galvoti tiksliai reiksti mintis Be to lotynu kalbos gramatika yra Europos gramatiku prototipas Lotynu kalbos įtaka Europos kalbomsLotynu kalba sudaro dabartiniu romanu kalbu pagrinda Romanu kalbose ir daugelyje nauju kalbu tokiose kaip anglu kalba yra randama daug zodziu kuriu kilme yra lotyniska Yra manoma kad apie 80 proc akademines anglu kalbos zodziu yra kile is lotynu kalbos Į Britanija pirma karta romenai įsikele Julijaus Cezario vadovaujami 55 m pr m e o imperatoriu Klaudijaus ir Domiciano laikais e a Britanija tapo Romos provincija Apie lotynu kalbos įtaka Britanijoje liudija miestu pavadinimai turintys elementus caster cester chester is lotynu castrum Gloucester Manchester Leicester col coln is lotynu colonia Colchester Lincoln foss is lotynu fossa Fossway Fossbrock port is lotynu portus Portsmouth Plymouth Bridgeport strat is lotynu strata wich is lotynu vicus Greenwich Ipswich Norwich ir kiti Seniausia skoliniu sluoksnį sudaro materialines kulturos daiktu ir romenu prekiu pavadinimai pepper is lotynu piper cheese caseus butter butyrum wine vinum copper euprum pound pondo inch uncia pear pirum ir kt Į kulinarija ir gydymo praktika įejo beet beta lily lllium mint mentha mallow malva parsley petroselinum plant planta ir pan Kulturos ir svietimo srityje prigijo lotyniskos kilmes school schola verse versus circle circulus ir kt Poveikis prancuzu ir anglu kalboms Prancuzu kilmes zodziai anglu kalboje labai stiprino lotynisku elementu plitima Anglu veiksmazodzio formantas ate siejasi su lotynu perfekto dalyvio formanto atus narrate narratus separate separatus o formantas ute su lotynu utum constitute constitutum attribute attributum Nemazai anglu veiksmazodziu kile is lotynu III asmenuotes bendraties kamieno permit permittere conclude concludere Bendros saknys ir formantai ant ent rodo kad nemazai anglu budvardziu yra susije su lotynu kalbos esamojo laiko dalyviais arrogant evident obedient patient Yra ir lotyniskos kilmes budvardziu superior inferior interior senior junior minor kai kuriu daiktavardziu formantu tion ir kt Didelį poveikį anglu kalbai lotynu kalba turejo renesanso laikais Poveikis germanu kalboms Nuo seno glaudus romenu ekonominiai rysiai su germanais vyko per romenu legionus prie Reino ir Dunojaus Apie tai byloja vokieciu miestu pavadinimai Koln Colonia Koblenz Regensburg Regina castra Viena Vindobona ir t t Buitines leksikos skoliniai ir prekiu pavadinimai rodo didelį romenu poveikį germanams vokieciu kaufen is lotynu caupo Pfund pondus Sack saccus Korb corbis Wein vinum Pfeffer piper Kohl caulis Minze mentha Pflaume prunum Trichter tractarius Becher bicarium Fenster fenestra Mauer murus Kiste cista Tisch discus Strasse strata ir daug kitu Vokiskas Kaiser kilo is lotynu Caesar Germanu salytį su romenais rodo daug gyvuliu pauksciu pavadinimu menesiu savaites dienu vardai ir pan Lotynu kalba siandienNepaisant stiprejancios vietiniu literaturiniu kalbu konkurencijos lotynu kalba iki XIX a pradzios tebebuvo destomoji kalba Europos aukstosiose mokyklose Tik XIX a lotynu kalbos palaipsniui buvo atsisakyta diplomatijoje moksle ir kitose kulturinio gyvenimo srityse Taciau ir XIX a atskiruose universitetuose dalis filosofijos ir kitu disciplinu tebebuvo destoma lotyniskai lotynu kalba tebebuvo rasoma nemaza įvairiu sriciu moksliniu veikalu ypac disertacijos XX a daugelyje Europos ir europines kulturos krastu lotynu kalba tebevaidina tam tikra kulturinį vaidmenį Medicinos mokslo terminai anatominiai klinikiniai farmakologiniai ir kt tebera lotyniski gydytojai receptus teberaso lotyniskai tarptautineje diplomatijoje ir juridineje kalboje tebevartojama daug lotynisku posakiu pvz status quo persona non grata veto alibi in flagranti delicto ir kt gamtos moksluose zoologijoje botanikoje ir kt tebevartojami lotyniski terminai Įvairioms naujoms mokslinems ir politinems savokoms naujiems isradimams ir naujiems darbo įrankiams pavadinti tebesinaudojama lotynu kalba pvz partija komunizmas revoliucija evoliucija frakcija oportunizmas revizionizmas imperializmas motoras reaktyvinis aviatorius ekskavatorius traktorius komutatorius kondensatorius ir kt Mokant lotynu kalba galima issiaiskinti daugelio terminu bei tarptautiniu zodziu kilme raida ir prasme Lotynu kalba per pastaruosius du amzius pasipilde 60 000 nauju terminu pavyzdziui vis atomica atomine energetika res inexplicata volans NSO neatpazintas skraidantis objektas Tai is dalies paneigia teiginį kad lotynu kalba yra mirusi nes nauji terminai kuriami tam kad kalba atitiktu siuolaikinį gyvenima LiteraturaLotyniski posakiai ir sparnuoti zodziai sud Kazimieras Kuzavinis Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2005 327 p ISBN 5 420 01552 8 Lotynu kalbos pratimu ir uzduociu rinkinys mokomoji priemone sud Nijole Litevkiene 2 asis patais ir papild leid Siauliai Siauliu kolegijos leidybos centras 2005 132 p iliustr ISBN 9955 643 08 0 Lotynu kalba vadovelis teisininkams sud Aleksandra Terese Velickiene 2 oji patais ir papild laida Vilnius Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras 2005 279 p iliustr ISBN 9955 19 016 7 Lotynu lietuviu kalbu zodynas sud Kazimieras Kuzavinis 2 oji patiksl ir papild laida Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 1147 p ISBN 5 420 01587 0 Lotynu kalba zodziu daryba mokomoji knyga sud Birute Straksiene Kaunas Technologija 2007 33 p ISBN 978 9955 25 289 4 Lotynu kalba vadovelis sud Aleksandra Terese Velickiene 2 oji patais ir papild laida Vilnius Mykolo Romerio universiteto leidykla 2010 280 p iliustr ISBN 978 9955 19 194 0SaltiniaiOpus Fundatum Latinitas yra Romos Kataliku Baznycios organas kalba reguliuojantis visu pirma todel kad tai valstybine Vatikano kalba NuorodosVikiteka Lotynu kalba vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Wikipedia Vikipedija Lotynu kalba Duomenys apie kodu lat zymima kalba svetaineje ethnologue com Corpus Scriptorum Latinorum Thesaurus Latino Lituanicus Jungtinis lotynu lietuviu kalbu zodynas nuo XVII iki XXI amziaus Notr Damo Universiteto Lotynu kalbos ir gramatikos zodynas angl