Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Bisau Gvinėjos Respublika port Repùblica da Guiné BissauVėliava HerbasBisau Gvinėja žemėlapyjeValstybinė kalba portugalų
Bisau Gvinėja
| Bisau Gvinėjos Respublika port. Repùblica da Guiné-Bissau | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
Bisau Gvinėja žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | portugalų | ||||
| Sostinė ir didžiausias miestas | Bisau | ||||
| Valstybės vadovai • Prezidentas • Ministras pirmininkas • - | Umaro Sissoco Embaló - | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens | 36 120 km2 (133) 22,5 % | ||||
| Gyventojų • 2017 • Tankis | 1 932 871 (150) 44,1 žm./km2 (154) | ||||
| BVP • Iš viso • Vienam gyventojui | 2012 (progn.) 1,931 mlrd. $ (170) 1,222 $ (181) | ||||
| Valiuta | CFA frankas (XOF) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC +0 nėra | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta Pripažinta | nuo Portugalijos 1973 m. rugsėjo 24 d. 1974 m. rugsėjo 10 d. | ||||
| Interneto kodas | .gw | ||||
| Telefono kodas | 245 | ||||
| Kirčiavimas | Bisáu Gvinė́ja | ||||
Bisau Gvinėjos Respublika (Bisau Gvinėja) – valstybė Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Senegalu šiaurėje, Gvinėja rytuose ir pietuose, Atlanto vandenynu vakaruose.
Istorija
- Apie ikikolonijinę istoriją taip pat žiūrėti Senegambija
Visa Bisau Gvinėjos teritorija priklauso istoriniam Senegambijos regionui, kur vyrauja Atlanto grupės kalbos. XIII a. didžiąją jo dalį prisijungė Malio imperija. Jai valdant, į kraštą migravo mandingų gentys, formavosi atskiras jų subetnosas mandinkai. Imperijoje Bisau Gvinėjos teritorija kartu pietų Senegalu ir Gambija buvo administruojama kaip atskiras vienetas. Todėl XVI a. yrant imperijai, jame susikūrė nepriklausoma valstybė Kaabu su sostine .
XV a. kraštą pasiekė portugalai, kurie užmezgė prekybinius ryšius su pajūrio tautomis. Čia pastatytos portugalų tvirtovės Bisau ir Kašeu. Nepaisant to, kad tai buvo vienos pirmųjų portugalų gyvenviečių Afrikoje, krašto kolonizacija nebuvo sėkminga. Vietos afrikiečiai valdovai, nors ir vykdė pelningą prekybą su portugalais, neleido jų skverbimosi į kraštą, o bendravimas su jais vyko tik jų tvirtovėse. Portugalai kraštą ėmė vadinti Portugalijos Gvinėja ir jam taip pat priskyrė pajūrį dabartiniame pietų Senegale.
XIX a. Kaabu kontroliuojamose teritorijose stiprėjo fulbių džihadas. Futa Toro fulbiai ne kartą nusiaubė valstybę. Vėliau interesus į regioną išreiškė kita teokratinė fulbių valstybė – Futa Džalonas, siekusi hegemonijos Senegambijoje. 1866 m. Futa Džalono karvedys Alfa Jaja, suvienijęs pajėgas su Tukulero Umar Taliu, apsiautė Kaabu sostinę. 1867 m. Kaabu valdovas Dianke Walli susprogdino Kansalą kartu su jos gyventojais. Tai pabaigė Kaabu valstybės egzistavimą, o regioną užvaldė Futa Džalonas. Keitėsi etninė regiono sudėtis, ir vietoj mandinkų čia įsigalėjo fulbiai.
Tuo pat metu pajūryje hegemoniją plėtė portugalai, kurie susidūrė su kitų kolonijinių valstybių interesais. 1870 m. jie išlaikė kontrolę Bolamoje, į kurią pretendavo britai, tačiau 1885 m. neteko šiaurinių teritorijų, kurios perėjo Prancūzijos Vakarų Afrikai. Portugalai skverbėsi į krašto gilumą, kur palaužė vietos genčių pasipriešinimą ir galiausiai suformavo dabartines teritorijas. Siekdami kelti krašto ūkį, jie vystė žemės riešutų auginimą.
Iš pradžių kolonija vystėsi sparčiai, tačiau po II pasaulinio karo prasidėjo stagnacija. Visoje Afrikoje prasidėjus dekolonizacijai, 1956 m. vietos lyderis Amílcar Cabral įkūrė PAIGC, siekusią šalies nepriklausomybės. Nors 1960 m. aplinkinės šalys tapo nepriklausomos, Portugalija vengė paleisti savo kolonijas. Remiama kaimynių, PAIGC vykdė partizaninį karą, kuris buvo vienas iš aršiausių kolonijinių karų, kuriuos Portugalija kovojo Afrikoje. 1974 m. Bisau Gvinėja iškovojo nepriklausomybę, jos pirmuoju prezidentu tapo .
Šalyje nepasiektas stabilumas. Iš pradžių vyko susidorojimai su pro-portugališkai nusiteikusiais gyventojais. 1980 m. valdžią paėmė , kuris viešpatavo kaip vienvaldis. Pirmieji demokratiniai rinkiamai įvyko 1994 m., tačiau 1998 m. kilo , kurio metu Vieira nuverstas. 2005 m. jam pavyko grįžti į valdžią per demokratiškai organizuotus rinkimus, bet 2009 m. prezidentas nužudytas.
Politinė sistema
Bisau Gvinėja yra pusiau prezidentinė respublika. Šalies vadovas yra prezidentas, o vyriausybės vadovas – prezidento skiriamas ministras pirmininkas. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso 102 vietų parlamentui, kurio nariai renkami visuotiniuose rinkimuose kas ketverius metus.
Pagal 2012 m. Demokratijos indeksą, Bisau Gvinėja priskiriama „autoritarinių režimų“ kategorijai.
Administracinis suskirstymas
Bisau Gvinėja suskirstyta į 8 regionus:
- Bafata
- Biombas
- Bisau
- Bolama
- Kašeu
- Gabu
- Ojas
- Kinara
- Tombali
Geografija
Bisau Gvinėja yra nedidelė valstybė Vakarų Afrikoje. Apie trečdalį paviršiaus užima pelkėtos lygumos, ypač pelkėta ir raižyta yra vandenyno pakrantė. Ten gausu įlankų, estuarijų, veši mangrovių brūzgynai. ~10 % šalies ploto laikotarpiškai užlieja potvynių vanduo. Rytuose paviršius kyla į aukštumas (Futa Džalono plynaukštės vakarinės prieigos, aukštis 200–300 m). Aukščiausia vieta (~300 m) yra bevardis taškas šiaurės rytiniame Bisau Gvinėjos kampe. Šaliai priklauso žemų, pelkėtų salų grupė – Bižagošo salos – bei keletas atskirų salų šalia krantų (Pesišė, Žeta, Majas). Upės trumpos ir vandeningos, teka link Atlanto vandenyno; didžiausios – Korubalas, Žeba, Kašeu, Mansoa.
Klimatas
Šalies klimatas svyruoja tarp subekvatorinio savanų ir subekvatorinio musoninio. Vidutinė metinė oro temperatūra 26,3 °C. Vidutinė sausio temperatūra 25 °C, liepos 27 °C. Per metus iškrinta 1200–1500 mm kritulių, pakrantėje – 2000-3000 mm. Lietingasis laikotarpis būna birželio-lapkričio mėnesiais, pučiant pietvakarių vėjams. Žiemą būna sausra, pučia harmatanas.
| Bisau klimatas | |||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metinis |
| Vid. temperatūra °C | 25 | 26 | 27 | 27 | 28 | 27 | 27 | 26 | 27 | 27 | 27 | 25 | 26 |
| Krituliai mm | 1 | 1 | 1 | 1 | 24 | 167 | 494 | 617 | 416 | 199 | 44 | 13 | 1 978 |
| Duomenys: Bisau Gvinėja, Bisau 2014 05 31 | |||||||||||||
Gamta
Būdingos savanos, pakrantėse veši mangrovės ir drėgnieji atogrąžų miškai. Įsteigti 5 nacionaliniai parkai. Yra apie 110 žinduolių, 380 paukščių rūšių. Veisiasi buivolai, gazelės, leopardai, hienos, karpočiai, beždžionės, krokodilai, gyvatės, iš paukščių – pelikanai, flamingai.
Miškai šalyje užima apie 70 % visos teritorijos ploto.
Ekonomika
Bisau Gvinėja yra viena iš neturtingiausių šalių pasaulyje. Žemės ūkis užima daugiausia žmonių. Auginami ryžiai, kukurūzai, pupelės, manijokai, medvilnė. Pagrindiniai pelno produktai yra anakardžių riešutai, žuvis, jūros produktai, riešutai, palmių branduoliai, mediena. Kasami boksitai, fosfatai, taip pat yra neeksploatuojamų naftos telkinių. Pramonė dažniausiai apsiriboja žemės ūkio produktų apdorojimu.
Žemės ūkis ekstensyvus, jame dirba 83 % ekonomiškai aktyvių gyventojų (1999 m.). Vyrauja smulkūs ūkiai, lydiminė žemdirbystė. Ariamoji žemė užima 11 %, ganyklos – 38 % šalies teritorijos.
2000 m. Bisau veikė Portugalijos kapitalo investicinis bankas bei 2 privatūs komerciniai bankai. 1997 m. Bisau Gvinėjos pesą (peso) pakeitė Tarptautinės Afrikos finansinės sandraugos frankas, lygus 100 santimų.
Bisau Gvinėja pasižymi kaip kokaino kontrabandos šalis.
Demografija
| Pasiskirstymas pagal religijas | ||||
|---|---|---|---|---|
| religija | procentas | |||
| musulmonai | 50 % | |||
| Vietinių religijų atstovai | 40 % | |||
| krikščionys | 10 % | |||
Bisau Gvinėja yra etniškai marga valstybė ir joje yra daug skirtingų kalbų, papročių bei socialinių struktūrų. Šalyje priskaičiuojama keliolika etninių grupių, kurių dauguma kalba Atlanto grupės kalbomis. Didžiausios jų yra fulbiai (20%, paplitę rytinėje šalies dalyje), ir pajūrio tautos, paplitę vakarinėje šalies dalyje: (30%), mandžakai (14%), (7%), džolai, , , , , bižogai, , . Šalies šiaurėje gyvena viena kalbantys mandinkai (13%).
Oficiali šalies kalba yra portugalų, bet ja kalba tik 14 % Bisau Gvinėjos gyventojų. 44 % kalba portugalų kalbos pagrindu susidariusia kreolų kalba, o likę – įvairiomis gimtosiomis afrikinėmis kalbomis. Mokyklose taip pat yra mokoma prancūzų kalba, nes Bisau Gvinėja yra apsupta prancūziškai kalbančių šalių.
Pasak 2003 m. apskaičiavimų, vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas yra 42,4 % (vyrų – 58,1 %, moterų – 27,4 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo šalyje yra 47,9 metų (vyrų – 46,07 m., moterų – 49,79 m.).
Gyventojų amžiaus struktūra:
- 0-14 metų: 40,8 %
- 15-64 metų: 56,1 %
- 65 metų ir vyresni: 3,1 % (2009 m. apsk.)
AIDS paplitimas tarp suaugusiųjų: 1,8 %. Mirčių nuo AIDS per metus: 1 100 (2007 m. apsk.)
Kultūra
Bisau Gvinėjai būdinga Vakarų Afrikos kultūra, paveikta portugališkosios bei islamiškosios kultūrų įtakų.
Kaimuose ir priemiesčiuose nuo seno statomos apskritos belangės molinės trobelės, dengtos šiaudais. Sostinėje Bisau po II pasaulinio karo (ypač XX a. pab.) pastatyta modernių 2-3 aukštų funkcionalistinių pastatų. Iš dailiųjų amatų svarbiausias yra medžio drožyba: iš brangmedžio (jo apdirbimas yra viena pagrindinių šalies pramonės šakų) drožiamos apeigines ir suvenyrinės kaukės, smulkios skulptūrėlės. Taip pat pinami geometrinių raštų dembliai, indigu ir kitais gamtiniais dažais marginami medvilniniai audiniai, skobiami ir puošiami moliūginiai indai.
Bisau Gvinėjos muzika ritmiška, plačiai naudojami kalabašo būgnai. Ypač populiari daugiaritmė muzika gumbe, angolietiška pop muzika kizomba. Kaimuose atliekama vietinių tautų apeiginė, šventinė muzika.
Žymiausias šalies režisierius – , sukūręs pirmą vaidybinį filmą Bisau Gvinėjoje. Rašytojai – Amílcar Cabral, Abdulai Silá.
Populiariausias sportas yra futbolas, tačiau šalies rinktinė didesnių pasiekimų nėra pasiekusi. Nuo 1996 m. šalies atletai (bėgikai, imtynininkai) , bet medalių nėra iškovoję.
Kita informacija
- Bisau Gvinėjos transportas
Šaltiniai
- „Valstybių ir jų sostinių pavadinimai“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Suarchyvuotas originalas 2022-10-06. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.
- Democracy Index 2012, The Economist Intelligence Unit
- Climate of Bissau, Guinea-Bissau, Climatemps; tikrinta: 2014-05-31
- Global Forest Resources Assessment 2010: Global Tables, FOA; tikrinta: 2014-05-31
- CŽV pasaulio faktų knyga: Bisau Gvinėja
- Bisau Gvinėja. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002
Nuorodos
- Vyriausybės svetainė Archyvuota kopija 2014-05-17 iš Wayback Machine projekto.
- BBC profilis
- Bisau Gvinėjos žemėlapis
- Wikigidas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bisau Gvinėja, Kas yra Bisau Gvinėja? Ką reiškia Bisau Gvinėja?
Bisau Gvinejos Respublika port Republica da Guine BissauVeliava HerbasBisau Gvineja zemelapyjeValstybine kalba portugaluSostine ir didziausias miestas BisauValstybes vadovai Prezidentas Ministras pirmininkas Umaro Sissoco Embalo Plotas Is viso vandens 36 120 km2 133 22 5 Gyventoju 2017 Tankis 1 932 871 150 44 1 zm km2 154 BVP Is viso Vienam gyventojui 2012 progn 1 931 mlrd 170 1 222 181 Valiuta CFA frankas XOF Laiko juosta Vasaros laikas UTC 0 neraNepriklausomybe Paskelbta Pripazinta nuo Portugalijos 1973 m rugsejo 24 d 1974 m rugsejo 10 d Interneto kodas gwTelefono kodas 245Kirciavimas Bisau Gvine ja Bisau Gvinejos Respublika Bisau Gvineja valstybe Vakaru Afrikoje Ribojasi su Senegalu siaureje Gvineja rytuose ir pietuose Atlanto vandenynu vakaruose IstorijaPagrindinis straipsnis Apie ikikolonijine istorija taip pat ziureti Senegambija Visa Bisau Gvinejos teritorija priklauso istoriniam Senegambijos regionui kur vyrauja Atlanto grupes kalbos XIII a didziaja jo dalį prisijunge Malio imperija Jai valdant į krasta migravo mandingu gentys formavosi atskiras ju subetnosas mandinkai Imperijoje Bisau Gvinejos teritorija kartu pietu Senegalu ir Gambija buvo administruojama kaip atskiras vienetas Todel XVI a yrant imperijai jame susikure nepriklausoma valstybe Kaabu su sostine XV a krasta pasieke portugalai kurie uzmezge prekybinius rysius su pajurio tautomis Cia pastatytos portugalu tvirtoves Bisau ir Kaseu Nepaisant to kad tai buvo vienos pirmuju portugalu gyvenvieciu Afrikoje krasto kolonizacija nebuvo sekminga Vietos afrikieciai valdovai nors ir vykde pelninga prekyba su portugalais neleido ju skverbimosi į krasta o bendravimas su jais vyko tik ju tvirtovese Portugalai krasta eme vadinti Portugalijos Gvineja ir jam taip pat priskyre pajurį dabartiniame pietu Senegale XIX a Kaabu kontroliuojamose teritorijose stiprejo fulbiu dzihadas Futa Toro fulbiai ne karta nusiaube valstybe Veliau interesus į regiona isreiske kita teokratine fulbiu valstybe Futa Dzalonas siekusi hegemonijos Senegambijoje 1866 m Futa Dzalono karvedys Alfa Jaja suvienijes pajegas su Tukulero Umar Taliu apsiaute Kaabu sostine 1867 m Kaabu valdovas Dianke Walli susprogdino Kansala kartu su jos gyventojais Tai pabaige Kaabu valstybes egzistavima o regiona uzvalde Futa Dzalonas Keitesi etnine regiono sudetis ir vietoj mandinku cia įsigalejo fulbiai Tuo pat metu pajuryje hegemonija plete portugalai kurie susidure su kitu kolonijiniu valstybiu interesais 1870 m jie islaike kontrole Bolamoje į kuria pretendavo britai taciau 1885 m neteko siauriniu teritoriju kurios perejo Prancuzijos Vakaru Afrikai Portugalai skverbesi į krasto giluma kur palauze vietos genciu pasipriesinima ir galiausiai suformavo dabartines teritorijas Siekdami kelti krasto ukį jie vyste zemes riesutu auginima Is pradziu kolonija vystesi sparciai taciau po II pasaulinio karo prasidejo stagnacija Visoje Afrikoje prasidejus dekolonizacijai 1956 m vietos lyderis Amilcar Cabral įkure PAIGC siekusia salies nepriklausomybes Nors 1960 m aplinkines salys tapo nepriklausomos Portugalija venge paleisti savo kolonijas Remiama kaimyniu PAIGC vykde partizaninį kara kuris buvo vienas is arsiausiu kolonijiniu karu kuriuos Portugalija kovojo Afrikoje 1974 m Bisau Gvineja iskovojo nepriklausomybe jos pirmuoju prezidentu tapo Salyje nepasiektas stabilumas Is pradziu vyko susidorojimai su pro portugaliskai nusiteikusiais gyventojais 1980 m valdzia paeme kuris viespatavo kaip vienvaldis Pirmieji demokratiniai rinkiamai įvyko 1994 m taciau 1998 m kilo kurio metu Vieira nuverstas 2005 m jam pavyko grįzti į valdzia per demokratiskai organizuotus rinkimus bet 2009 m prezidentas nuzudytas Politine sistemaPagrindinis straipsnis Bisau Gvineja yra pusiau prezidentine respublika Salies vadovas yra prezidentas o vyriausybes vadovas prezidento skiriamas ministras pirmininkas Įstatymu leidziamoji valdzia priklauso 102 vietu parlamentui kurio nariai renkami visuotiniuose rinkimuose kas ketverius metus Pagal 2012 m Demokratijos indeksa Bisau Gvineja priskiriama autoritariniu rezimu kategorijai Administracinis suskirstymasBisau Gvinejos zemelapisPagrindinis straipsnis Bisau Gvinejos regionai Bisau Gvineja suskirstyta į 8 regionus Bafata Biombas Bisau Bolama Kaseu Gabu Ojas Kinara TombaliGeografijaPagrindinis straipsnis Bisau Gvinejos savanu krastovaizdis Bisau Gvineja yra nedidele valstybe Vakaru Afrikoje Apie trecdalį pavirsiaus uzima pelketos lygumos ypac pelketa ir raizyta yra vandenyno pakrante Ten gausu įlanku estuariju vesi mangroviu bruzgynai 10 salies ploto laikotarpiskai uzlieja potvyniu vanduo Rytuose pavirsius kyla į aukstumas Futa Dzalono plynaukstes vakarines prieigos aukstis 200 300 m Auksciausia vieta 300 m yra bevardis taskas siaures rytiniame Bisau Gvinejos kampe Saliai priklauso zemu pelketu salu grupe Bizagoso salos bei keletas atskiru salu salia krantu Pesise Zeta Majas Upes trumpos ir vandeningos teka link Atlanto vandenyno didziausios Korubalas Zeba Kaseu Mansoa Klimatas Salies klimatas svyruoja tarp subekvatorinio savanu ir subekvatorinio musoninio Vidutine metine oro temperatura 26 3 C Vidutine sausio temperatura 25 C liepos 27 C Per metus iskrinta 1200 1500 mm krituliu pakranteje 2000 3000 mm Lietingasis laikotarpis buna birzelio lapkricio menesiais puciant pietvakariu vejams Ziema buna sausra pucia harmatanas Bisau klimatas Menuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru MetinisVid temperatura C 25 26 27 27 28 27 27 26 27 27 27 25 26Krituliai mm 1 1 1 1 24 167 494 617 416 199 44 13 1 978Duomenys Bisau Gvineja Bisau 2014 05 31Gamta Budingos savanos pakrantese vesi mangroves ir dregnieji atograzu miskai Įsteigti 5 nacionaliniai parkai Yra apie 110 zinduoliu 380 pauksciu rusiu Veisiasi buivolai gazeles leopardai hienos karpociai bezdziones krokodilai gyvates is pauksciu pelikanai flamingai Miskai salyje uzima apie 70 visos teritorijos ploto EkonomikaPagrindinis straipsnis Bisau Gvineja yra viena is neturtingiausiu saliu pasaulyje Zemes ukis uzima daugiausia zmoniu Auginami ryziai kukuruzai pupeles manijokai medvilne Pagrindiniai pelno produktai yra anakardziu riesutai zuvis juros produktai riesutai palmiu branduoliai mediena Kasami boksitai fosfatai taip pat yra neeksploatuojamu naftos telkiniu Pramone dazniausiai apsiriboja zemes ukio produktu apdorojimu Zemes ukis ekstensyvus jame dirba 83 ekonomiskai aktyviu gyventoju 1999 m Vyrauja smulkus ukiai lydimine zemdirbyste Ariamoji zeme uzima 11 ganyklos 38 salies teritorijos 2000 m Bisau veike Portugalijos kapitalo investicinis bankas bei 2 privatus komerciniai bankai 1997 m Bisau Gvinejos pesa peso pakeite Tarptautines Afrikos finansines sandraugos frankas lygus 100 santimu Bisau Gvineja pasizymi kaip kokaino kontrabandos salis DemografijaPagrindinis straipsnis Bisau Gvinejos demografija Pasiskirstymas pagal religijasreligija procentasmusulmonai 50 Vietiniu religiju atstovai 40 krikscionys 10 Bisau Gvineja yra etniskai marga valstybe ir joje yra daug skirtingu kalbu paprociu bei socialiniu strukturu Salyje priskaiciuojama keliolika etniniu grupiu kuriu dauguma kalba Atlanto grupes kalbomis Didziausios ju yra fulbiai 20 paplite rytineje salies dalyje ir pajurio tautos paplite vakarineje salies dalyje 30 mandzakai 14 7 dzolai bizogai Salies siaureje gyvena viena kalbantys mandinkai 13 Oficiali salies kalba yra portugalu bet ja kalba tik 14 Bisau Gvinejos gyventoju 44 kalba portugalu kalbos pagrindu susidariusia kreolu kalba o like įvairiomis gimtosiomis afrikinemis kalbomis Mokyklose taip pat yra mokoma prancuzu kalba nes Bisau Gvineja yra apsupta prancuziskai kalbanciu saliu Pasak 2003 m apskaiciavimu vyresniu nei 15 m zmoniu rastingumas yra 42 4 vyru 58 1 moteru 27 4 Anot 2009 m apskaiciavimu vidutine numatomo gyvenimo trukme skaiciuojant nuo gimimo salyje yra 47 9 metu vyru 46 07 m moteru 49 79 m Gyventoju amziaus struktura 0 14 metu 40 8 15 64 metu 56 1 65 metu ir vyresni 3 1 2009 m apsk AIDS paplitimas tarp suaugusiuju 1 8 Mirciu nuo AIDS per metus 1 100 2007 m apsk KulturaKarnavalas BisauPagrindinis straipsnis Bisau Gvinejai budinga Vakaru Afrikos kultura paveikta portugaliskosios bei islamiskosios kulturu įtaku Kaimuose ir priemiesciuose nuo seno statomos apskritos belanges molines trobeles dengtos siaudais Sostineje Bisau po II pasaulinio karo ypac XX a pab pastatyta moderniu 2 3 aukstu funkcionalistiniu pastatu Is dailiuju amatu svarbiausias yra medzio drozyba is brangmedzio jo apdirbimas yra viena pagrindiniu salies pramones saku droziamos apeigines ir suvenyrines kaukes smulkios skulptureles Taip pat pinami geometriniu rastu dembliai indigu ir kitais gamtiniais dazais marginami medvilniniai audiniai skobiami ir puosiami moliuginiai indai Bisau Gvinejos muzika ritmiska placiai naudojami kalabaso bugnai Ypac populiari daugiaritme muzika gumbe angolietiska pop muzika kizomba Kaimuose atliekama vietiniu tautu apeigine sventine muzika Zymiausias salies rezisierius sukures pirma vaidybinį filma Bisau Gvinejoje Rasytojai Amilcar Cabral Abdulai Sila Populiariausias sportas yra futbolas taciau salies rinktine didesniu pasiekimu nera pasiekusi Nuo 1996 m salies atletai begikai imtynininkai bet medaliu nera iskovoje Kita informacijaBisau Gvinejos transportasSaltiniai Valstybiu ir ju sostiniu pavadinimai Valstybine lietuviu kalbos komisija Suarchyvuotas originalas 2022 10 06 Nuoroda tikrinta 2022 06 23 Democracy Index 2012 The Economist Intelligence Unit Climate of Bissau Guinea Bissau Climatemps tikrinta 2014 05 31 Global Forest Resources Assessment 2010 Global Tables FOA tikrinta 2014 05 31 CZV pasaulio faktu knyga Bisau Gvineja Bisau Gvineja Visuotine lietuviu enciklopedija T II Arktis Beketas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002NuorodosVikiteka Bisau Gvineja vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Bisau Gvineja Vyriausybes svetaine Archyvuota kopija 2014 05 17 is Wayback Machine projekto BBC profilis Bisau Gvinejos zemelapis Wikigidas