Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas President of the United StatesPrezidento emblemaPrezidento vėliavaDabartinis Don
JAV prezidentas
| Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas President of the United States | |
| Prezidento emblema | |
| Prezidento vėliava | |
| Dabartinis Donaldas Trampas nuo 2025 m. sausio 20 d. | |
| Įkurta | 1789 m. kovo 4 d. |
|---|---|
| Statusas | Valstybės vadovas Vyriausybės vadovas |
| Rezidencija | Baltieji rūmai, Vašingtonas |
| Kadencija | 4 metai (su perrinkimu vieną kartą) |
| Pirmas ėjęs pareigas | Džordžas Vašingtonas |
| Atlyginimas | 400 000 $ per metus |
| Svetainė | www |
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas (angl. President of the United States, POTUS) – Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės ir vyriausybės vadovas. Prezidentas vadovauja vykdomajai federalinės valdžios šakai. Prezidentas taip pat yra vyriausiasis Jungtinių Valstijų ginkluotųjų pajėgų vadas.
Antrasis JAV Konstitucijos straipsnis suteikia prezidentui vykdomąsias valdžios galias ir įpareigoja jį vykdyti federalinius įstatymus. JAV prezidentas taip pat yra atsakingas už federalinės vyriausybės pareigūnų, diplomatų, valstybės kontrolierių ir teisėjų paskyrimą, bei sutarčių su užsienio valstybėmis sudarymą. Minėtų pareigūnų paskyrimui ir sutarčių sudarymui turi pritarti JAV Senatas. Į prezidentų įgaliojimus įeina malonės suteikimas ir mirties nuosprendžio atidėjimas. JAV prezidentas, esant nepaprastoms aplinkybėms, gali sušaukti arba atidėti vieno arba abiejų JAV Kongreso rūmų posėdžius. Nuo Jungtinių Valstijų įkūrimo prezidento ir federalinės valdžios galia žymiai išaugo, todėl kiekvienas šiuolaikinis JAV prezidentas, nepaisant to, kad neturi formalių įstatymų leidžiamosios valdžios galių, išskyrus Kongrese priimtų įstatymo projektų pasirašymą ir jų vetavimą, jis didžiąja dalimi atsakingas už vadovavimą savo partijos įstatymų leidybos darbotvarkei bei Jungtinių Valstijų užsienio ir vidaus politikai. JAV prezidentas dažnai vadinamas galingiausiu pasaulio žmogumi.
JAV prezidentas yra renkamas JAV piliečių per Rinkikų kolegiją ketverių metų kadencijai. Jis yra vienas tik iš dviejų federalinių pareigūnų, renkamų visos tautos, antrasis yra JAV viceprezidentas. Nuo 1951 m. dvidešimt antroji JAV Konstitucijos pataisa leidžia prezidentams eiti tik dvi kadencijas. Iš viso 43 asmenys ėjo 55-ias ketverių metų JAV kadencijas kadencijas.
Galios ir pareigos
Vaidmuo įstatymų leidyboje
Pirmoji galia, kurią JAV konstitucija suteikia prezidentui, yra įstatymų vetavimo teisė. Pagal JAV Konstituciją, kiekvienas Kongreso išleistas įstatymas (prieš jam įsigaliojant) privalo būti pateiktas prezidentui. Gavęs įstatymo projektą, JAV prezidentas turi tris galimybes:
- Pasirašyti įstatymo projektą. Pasirašius įstatymo projektą, jis oficialiai tampa įstatymu.
- Vetuoti įstatymo projektą ir argumentuotai grąžinti jį pakartotinai svarstyti Kongresui. Kiekvienas iš Kongreso rūmų gali balsuoti ir atmesti prezidento veto – tam reikia, kad tam pritartų du trečdaliai tiek Senato, tiek ir Atstovų rūmų narių.
- Nieko nedaryti. Šiuo atveju, prezidentas nei pasirašo, nei vetuoja įstatymą. Po 10 dienų galimos tokios baigtys:
- Jei Kongresas vis dar posėdžiauja, įstatymas įsigalioja oficialiai.
- Jei Kongreso posėdžiai atidėti, kas neleidžia atgal grąžinti įstatymo, įstatymas neįsigalioja. Tokia baigtis yra vadinama „”.
1996 metais Kongresas bandė sustiprinti prezidento veto galią. Kongreso išleistas įstatymas suteikė prezidentui teisę pasirašyti bet kurį papildomų išlaidų reikalaujantį įstatymo projektą, išbraukus tam tikrą įstatymo punktą, susijusį su išlaidomis. Kai prezidentas išbraukia tą punktą ir pasirašo įstatymą, Kongresas gali vėl svarstyti ir išleisti įstatymą kartu su prezidento išbrauktuoju punktu. Jei prezidentas vetuotų įstatymą, Kongresas galėtų atmesti veto remdamasis bendrąja tvarka. Tačiau toks įstatymas galiojo neilgai – iki kol JAV Aukščiausiasis teismas nepaskelbė, kad toks veto galios pakeitimas prieštarauja Konstitucijai.
Įstatymų vykdomosios valdžios galios
Karinės galios ir užsienio politika
Viena iš svarbiausių JAV prezidento pareigų yra vadovauti JAV ginkluotosioms pajėgoms. Nors prezidentas gali paskelbti karą tik pritarus Kongresui, jis tiesiogiai vadovauja kariuomenei ir yra atsakingas už karinės strategijos kūrimą.
Kongresas, remdamasis , privalo sankcionuoti bet kokį ilgesnį nei 60 dienų pajėgų dislokavimą. Be to, Kongresas kontroliuoja prezidento karinių galių vykdymą, tikrindamas karines išlaidas ir reglamentų laikymąsi.
JAV prezidentas taip pat vadovauja šalies užsienio politikai. Per JAV Valstybės ir gynybos departamentus, prezidentas yra atsakingas už amerikiečių apsaugą užsienyje ir užsienio piliečių apsaugą Jungtinėse Valstijose. Prezidentas sprendžia, ar pripažinti naujas valstybes ir vyriausybes, derasi dėl sutarčių su kitomis valstybėmis, kurios įsigalioja tik ratifikavus jas Senate (jei sutartims pritaria du trečdaliai senatorių).
Nors Konstitucijoje nenumatyta, prezidentai kartais gali sudaryti sutartį su užsienio valstybe ir be Kongreso pritarimo (angl. „executive agreements”).
Administracinės galios
JAV prezidentas yra aukščiausias JAV pareigūnas, turintis vykdomąją valdžią. Vykdomoji valdžia su prezidentu priešakyje yra atsakinga už skaidraus įstatymų vykdymo užtikrinimą. Kad galėtų įvykdyti šią pareigą, prezidentui suteikta 4 milijonų federalinės vykdomosios valdžios darbuotojų kontrolė.
Prezidentas paskiria daugelį vykdomosios valdžios pareigūnų. Prieš pradėdamas oficialiai eiti pareigas prezidentas pakeičia iki 6 000, o per savo kadenciją iki 8 000 pareigūnų. Ambasadoriai, Kabineto nariai ir kiti pareigūnai Senato daugumos pritarimu yra paskiriami prezidento. Paskyrimai atlikti Senato darbo pertraukos metu yra laikini ir galioja iki kitos Senato sesijos pabaigos.
Prezidento teisė atleisti federalinės vykdomosios valdžios pareigūnus ilgai buvo ginčytina politinė problema. Paprastai, prezidentas gali grynai savo nuožiūra pašalinti vykdomosios valdžios pareigūnus. Tačiau Kongresas remdamasis statutu gali apriboti prezidento įgaliojimus atleisti nepriklausomų kontrolės agentūrų komisarus ir tam tikrus vykdomosios valdžios pavaldinius.
Prezidentas turi galimybę vadovauti didžiajai daliai vykdomosios valdžios, leisdamas vykdomuosius įsakymus, pagrįstus federaliniu statutu ir vykdomąja valdžia, garantuota JAV Konstitucijoje. Tokie prezidento įsakymai turi įstatymo galią. Tačiau vykdomieji įsakymai gali būti peržiūrimi federaliniuose teismuose arba įstatyminiais statuto pakeitimais padaryti negaliojančiais.
Juridinės galios
Prezidentas taip pat turi teisę paskirti federalinius teisėjus, įskaitant JAV apeliacinio teismo ir JAV Aukščiausiojo teismo teisėjus. Tačiau visiems tokiems paskyrimams reikalingas Senato pritarimas. Senato pritarimo užsitikrinimas gali būti didele kliūtimi tiems prezidentus, kurie nori nukreipti teismo organų sistemą link kokios nors ideologinės pozicijos palaikymo. Paskirdamas teisėjus, prezidentas pagal ilgai galiojančią tradiciją dažnai turi gauti palaiminimą iš vyriausiojo senatoriaus, į kurio gimtosios valstijos apygardos teismą skiriamas teisėjas. Prezidentai taip pat gali suteikti malonę ir atidėti mirties bausmės vykdymą, bet tai dažnai daroma pačioje prezidento kadencijos pabaigoje.
Vykdomosios valdžios privilegijos leidžia prezidentui neinformuoti Kongreso ir federalinių teismų nacionalinio saugumo klausimais. Džordžas Vašingtonas pirmasis pasinaudoja šia privilegija, kai Kongresas paprašė pamatyti JAV generalinio prokuroro Džono Klėjaus užrašus iš nepopuliarių derybų dėl sutarties su Didžiąja Britanija. Nors nei Konstitucijoje, nei jokiame kitame įstatyme apie tokią privilegiją neužsimenama, Vašingtonas sukūrė precedentą tokios privilegijos sukūrimui. Kai Votergeito skandalo metu Ričardas Niksonas bandė pasinaudoti vykdomąja privilegija, kad Kongresui nebūtų perduoti pusiau slapti įrodymai, JAV Aukščiausiasis teismas paskelbė nutarimą, kuriame sakoma, kad prezidentas negali pasinaudoti vykdomąja privilegija tam, kad išvengtų baudžiamojo persekiojimo. Kai Bilas Klintonas bandė naudoti privilegiją Levinski skandalo atžvilgiu, JAV Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad prezidentas negali naudoti privilegija norėdamas išvengti civilinių ieškinių. Šie atvejai suteikia precedentą tokios vykdomosios privilegijos teisėtumui, nors tikslios šios privilegijos naudojimo ribos nėra aiškiai apibrėžtos.
Įstatymų leidimo lengvata
Nors prezidentas negali tiesiogiai leisti įstatymų, tačiau jis vaidina svarbų vaidmenį formuojant įstatymų leidimo politiką Jungtinėse Valstijose, ypač jei prezidento politinė partija sudaro daugumą vienuose arba abiejuose JAV Kongreso rūmuose. Nors įstatymų vykdomosios valdžios pareigūnams yra draudžiama tuo pat metu dirti Kongrese, ir atvirkščiai, tie įstatymų vykdomosios valdžios pareigūnai dažnai paveda senatoriams ir atstovų rūmų nariams už juos išleisti jų suprojektuotus įstatymų projektus. JAV prezidentas Konstitucijos jam suteiktu įgaliojimu daryti periodinius pranešimus Kongresui gali daryti įtaką įstatymų leidžiamajai valdžios šakai. Tie pranešimai gali būti rašytiniai arba žodiniai. Šiais laikais pranešimas pateikiamas , kurioje prezidentas dažnai apibrėžia savo ateinančių metų įstatyminius pasiūlymus.
Atrinkimo procesas
Tinkamumas
JAV Konstitucijos antrojo straipsnio pirmosios dalies penktajame skirsnyje nustatytos pagrindinės sąlygos, kurias privalo atitikti asmuo, kandidatuojantis į JAV prezidento postą. Prezidentas privalo:
- būti Jungtinėse Valstijose gimęs JAV pilietis; (Užsienyje gimę amerikiečiai, turėję JAV pilietybę JAV Konstitucijos priėmimo metu taip pat galėjo būti renkami į JAV prezidento postą, jei tik atitiko amžiaus cenzą ir gyvenimo trukmės Jungtinėse Valstijose reikalavimą. Tačiau ši išlyga dabar prarado savo realų galiojimą)
- būti mažiausiai 35 metų amžiaus;
- būti nuolatiniu Jungtinių Valstijų gyventoju mažiausiai 14 metų.
Asmuo, atitinkantis viršuje pateiktus reikalavimus, vis tiek negali būti renkamas į šį postą, jei jam taikytinos šios aplinkybės:
- Remiantis JAV Konstitucijos 22-ąja pataisa, nei vienas išrinkimo į JAV prezidento postą reikalavimus tenkinantis asmuo negali būti išrinktas į šį postą daugiau nei du kartus. Dvidešimt antroji pataisa taip pat nusako, kad jei bet koks pareigas tinkantis eiti asmuo, ėjo prezidento pareigas daugiau nei dvejus kadencijos metus, jis gali būti išrinktas tik vienai prezidento kadencijai. Mokslininkai nesutaria, ar bet kuris asmuo, nebegalintis būti išrinktas JAV prezidentu, gali būti išrinktas JAV viceprezidentu, remiantis reikalavimais nustatytais dvyliktoje JAV konstitucijos pataisoje.
- Pagal JAV Konstitucijos pirmojo straipsnio trečiosios dalies septintąjį skirsnį, asmeniui, apkaltos byloje pripažintam kaltu, Senatas gali atimti teisę būti renkamam į bet kokius federalinius postus, įskaitant ir JAV prezidento postą.
- Pagal keturioliktosios JAV konstitucijos pataisos trečiąją dalį, tinkančiam eiti prezidento pareigas asmeniui draudžiama būti renkamam į šį postą, jei tas asmuo buvo prisiekęs palaikyti JAV Konstituciją, bet vėliau maištavo prieš Jungtines Valstijas. Tačiau abiejų Kongreso rūmų nariai dviem trečdaliais balsų gali panaikinti šį draudimą.
Kandidato iškėlimas ir rinkiminė kampanija
Šiuolaikinės prezidento rinkiminės kampanijos prasideda dar prieš , kuriuos dvi didžiosios politinės partijos panaudoja, kad prieš nacionalines partijų kandidatų prezidento rinkimuose iškėlimo konvencijas būtų išsiaiškinti gali kandidatai. Partijų konvencijose sėkmingiausiai pasirodęs kandidatas yra oficialiai iškeliamas kaip tos partijos kandidatas į prezidentus. Paprastai, partijos kandidatas į prezidentus pasirenka kandidatą į viceprezidentus, kurį partijos konvencija patvirtina automatiškai.
Kandidatai dalyvauja visoje šalyje transliuojamuose politiniuose debatuose. Nors paprastai debatai vyksta tik tarp demokratų ir respublikonų partijos kandidatų, kiti kandidatai taip gali būti pakviesti juose dalyvauti, kaip, pavyzdžiui, į 1992 metų debatus buvo pakviestas . Kandidatai vykdo rinkiminę kampaniją visoje šalyje, išdėstydami savo nuomonę svarbiai klausimais, bandydami įtikinti rinkėjus balsuoti už juos. Šiais laikais partijų kandidatai rūpinasi savo pergale , kurias šie dažnai lanko ir rengia masiškesnes reklamines kampanijas.
Išrinkimas ir prisaikdinimas
Prezidentai Jungtinėse Valstijose yra renkami netiesioginiuose rinkimuose. Tam tikras skaičius rinkikų, kurie bendrai vadinami rinkikų kolegija, oficialiai išrenka prezidentą. Rinkimų dieną paprasti rinkėjai iš kiekvienos valstijos ir Kolumbijos apygardos balsuoja už šiuos rinkikus. Kiekvienai valstijai yra paskirtas atitinkamas rinkikų kolegijos narių skaičius, lygus tos valstijos delegacijos abiejuose Kongreso rūmuose dydžiui. Paprastai kandidatas, laimėjęs daugumą paprastų rinkėjų balsų kokioje nors valstijose, laimi ir visus rinkikų kolegijos narių balsus, priskirtus tai valstijai. Todėl dažnai išrinktasis prezidentas sužinomas kitą dieną po rinkimų, o rinkikų balsavimas yra simbolinis.
Rinkimus laimėję rinkikai, praėjus maždaug 6 savaitėms po rinkimų, gruodžio mėnesio pirmąjį pirmadienį po antrojo trečiadienio, susirenka balsuoti. Po to jie nusiunčia balsavimo rezultatus į Kongresą. Rinkikų kolegijos balsavimui pradžią duoda pareigas einantis viceprezidentas, savo kompetencijos ribose eidamas Senato prezidento pareigas, ir jungtinio JAV Kongreso posėdžio metu paskelbia, kas buvo išrinktas prezidentu.
Remiant JAV Konstitucijos 20-ąja pataisa, naujai išrinkto prezidento kadencija prasideda sausio 20 dienos vidurdienį. Ši data yra vadinama diena, kuria pažymima JAV prezidento ir viceprezidento ketverių metų kadencijos pradžia. Prieš pradėdamas eiti pareigas, naujai išrinktas prezidentas, pagal JAV Konstituciją, privalo prisiekti, sakydamas šiuos žodžius:
Aš iškilmingai prisiekiu (arba patvirtinu), kad ištikimai vykdysiu Jungtinių Valstijų prezidento pareigas ir visomis savo išgalėmis ginsiu, saugosiu ir puoselėsiu Jungtinių Valstijų Konstituciją.
Prezidentai, nors tai ir nėra privaloma, prisiekdami tradiciškai padeda kairę ranką ant Biblijos ir priesaikos gale prideda frazę „Ir tepadeda man Dievas!” Nors jokiuose įstatymuose neapibrėžta, kas turi prisaikdinti prezidentą, tai tradiciškai daro .
Kadencijos trukmė ir kadencijų skaičiaus apribojimai
Prezidento ir viceprezidento kadencijos trukmė – ketveri metai. Pirmasis JAV prezidentas Džordžas Vašingtonas sudarė neoficialų precedentą tarnauti tik dvi prezidento kadencijas. Iki 1940 metų šio precedento laikėsi visi prezidentai. Prieš Frankliną Ruzveltą prezidentų Uliso Granto ir Teodoro Ruzvelto rėmėjai bandė skatinti prezidentus siekti trečiosios kadencijos, tačiau visi tokie bandymai buvo nesėkmingi. 1940 metais F. Ruzveltas atsisakė siekti trečiosios kadencijos, tačiau jis leido savo partijai iškelti jo kandidatūrą. Galiausiai jis buvo išrinktas trečiajai kadencijai. 1941 metais JAV įsitraukė Antrąjį pasaulinį karą, kas privedė prie to, kad rinkėjai 1944 metais išrinko Ruzveltą ir ketvirtajai kadencijai.
Po karo, kaip atsakas į dviejų prezidento kadencijų tradicijos sulaužimą, buvo priimta 22-oji JAV Konstitucijos pataisa. Pataisa uždraudė bet kam būti išrinktam prezidentu daugiau nei du kartus, arba vieną kartą, jei koks nors asmuo ėjo daugiau nei pusę kito prezidento kadencijos. Haris Trumenas, kuris buvo prezidentas pataisos priėmimo metu ir buvo atleistas nuo pataisos apribojimų, prieš pasitraukdamas iš 1952 metų rinkimų, taip pat siekė trečiosios kadencijos (antros pilnos kadencijos).
Po šios pataisos priėmimo penki prezidentai ištarnavo pilnas dvi kadencijas: Dvaitas Eizenhaueris, Ronaldas Reiganas, Bilas Klintonas, Džordžas V. Bušas ir Barakas Obama. Džimis Karteris ir Džordžas H. Bušas siekė antrosios kadencijos, tačiau pralaimėjo rinkimuose. Ričardas Niksonas buvo išrinktas antrajai kadencijai, tačiau jis atsistatydino nepasibaigus šiai kadencijai. Lindonas Džonsonas buvo vienintelis prezidentas, kuriam pagal šią pataisą buvo galima eiti daugiau nei dvi kadencijas. Jis išėjo 18 mėnesių Džono Kenedžio antrosios kadencijos ir galėjo siekti dviejų pilnų kadencijų, tačiau jis atsisakė siekti antros pilnos kadencijos taip nustebindamas daugelį amerikiečių. Išėjęs likusius Niksono kadencijos 2 metus ir 5 mėnesius Džeraldas Fordas siekė pilnos kadencijos, bet jam nepavyko būti išrinktam.
Taip pat skaitykite
- JAV prezidentų sąrašas
- JAV prezidento kabinetas
- JAV prezidento pareigų perėmimo linija
Šaltiniai
- http://www.archives.gov/exhibits/charters/constitution_transcript.html
- The Influence of State Politics in Expanding Federal Power,' Henry Jones Ford, Proceedings of the American Political Science Association, Vol. 5, Fifth Annual Meeting (1908) Nuoroda tikrinta on 17 March 2010
- http://www.jstor.org/pss/1045815
- http://www.forbes.com/2009/11/09/world-most-powerful-leadership-power-09-intro.html
- „Who should be the world's most powerful person?“. The Guardian. London. 2008-01-03.
- Our Government • The Executive Branch Archyvuota kopija 2009-01-26 iš Wayback Machine projekto., The White House
- „The Executive Branch“. Whitehouse.gov. Suarchyvuotas originalas 2009-01-26. Nuoroda tikrinta 2009-01-27.
- See: Peabody, Bruce G.; Gant, Scott E. (1999). „The Twice and Future President: Constitutional Interstices and the Twenty-Second Amendment“. Minnesota Law Review. Minneapolis, MN: Minnesota Law Review. 83 (565).; alternatively, see: Albert, Richard (2005). „The Evolving Vice Presidency“. Temple Law Review. Philadelphia, PA: Temple University of the Commonwealth System of Higher Education. 78 (811, at 856–9).
- See GPO Annotated U.S. Constitution, 2002 Ed. Archyvuota kopija 2011-11-17 iš Wayback Machine projekto., at 611 & nn.772–73.
Nuorodos
- Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento svetainė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie JAV prezidentas, Kas yra JAV prezidentas? Ką reiškia JAV prezidentas?
Jungtiniu Amerikos Valstiju prezidentas President of the United StatesPrezidento emblemaPrezidento veliavaDabartinis Donaldas Trampas nuo 2025 m sausio 20 d 2025 01 20 Įkurta1789 m kovo 4 d 1789 03 04 StatusasValstybes vadovas Vyriausybes vadovasRezidencijaBaltieji rumai VasingtonasKadencija4 metai su perrinkimu viena karta Pirmas ejes pareigasDzordzas VasingtonasAtlyginimas400 000 per metusSvetainewww wbr whitehouse wbr gov Jungtiniu Amerikos Valstiju prezidentas angl President of the United States POTUS Jungtiniu Amerikos Valstiju valstybes ir vyriausybes vadovas Prezidentas vadovauja vykdomajai federalines valdzios sakai Prezidentas taip pat yra vyriausiasis Jungtiniu Valstiju ginkluotuju pajegu vadas Antrasis JAV Konstitucijos straipsnis suteikia prezidentui vykdomasias valdzios galias ir įpareigoja jį vykdyti federalinius įstatymus JAV prezidentas taip pat yra atsakingas uz federalines vyriausybes pareigunu diplomatu valstybes kontrolieriu ir teiseju paskyrima bei sutarciu su uzsienio valstybemis sudaryma Minetu pareigunu paskyrimui ir sutarciu sudarymui turi pritarti JAV Senatas Į prezidentu įgaliojimus įeina malones suteikimas ir mirties nuosprendzio atidejimas JAV prezidentas esant nepaprastoms aplinkybems gali susaukti arba atideti vieno arba abieju JAV Kongreso rumu posedzius Nuo Jungtiniu Valstiju įkurimo prezidento ir federalines valdzios galia zymiai isaugo todel kiekvienas siuolaikinis JAV prezidentas nepaisant to kad neturi formaliu įstatymu leidziamosios valdzios galiu isskyrus Kongrese priimtu įstatymo projektu pasirasyma ir ju vetavima jis didziaja dalimi atsakingas uz vadovavima savo partijos įstatymu leidybos darbotvarkei bei Jungtiniu Valstiju uzsienio ir vidaus politikai JAV prezidentas daznai vadinamas galingiausiu pasaulio zmogumi JAV prezidentas yra renkamas JAV pilieciu per Rinkiku kolegija ketveriu metu kadencijai Jis yra vienas tik is dvieju federaliniu pareigunu renkamu visos tautos antrasis yra JAV viceprezidentas Nuo 1951 m dvidesimt antroji JAV Konstitucijos pataisa leidzia prezidentams eiti tik dvi kadencijas Is viso 43 asmenys ejo 55 ias ketveriu metu JAV kadencijas kadencijas Galios ir pareigosVaidmuo įstatymu leidyboje Pirmoji galia kuria JAV konstitucija suteikia prezidentui yra įstatymu vetavimo teise Pagal JAV Konstitucija kiekvienas Kongreso isleistas įstatymas pries jam įsigaliojant privalo buti pateiktas prezidentui Gaves įstatymo projekta JAV prezidentas turi tris galimybes Pasirasyti įstatymo projekta Pasirasius įstatymo projekta jis oficialiai tampa įstatymu Vetuoti įstatymo projekta ir argumentuotai grazinti jį pakartotinai svarstyti Kongresui Kiekvienas is Kongreso rumu gali balsuoti ir atmesti prezidento veto tam reikia kad tam pritartu du trecdaliai tiek Senato tiek ir Atstovu rumu nariu Nieko nedaryti Siuo atveju prezidentas nei pasiraso nei vetuoja įstatyma Po 10 dienu galimos tokios baigtys Jei Kongresas vis dar posedziauja įstatymas įsigalioja oficialiai Jei Kongreso posedziai atideti kas neleidzia atgal grazinti įstatymo įstatymas neįsigalioja Tokia baigtis yra vadinama dd 1996 metais Kongresas bande sustiprinti prezidento veto galia Kongreso isleistas įstatymas suteike prezidentui teise pasirasyti bet kurį papildomu islaidu reikalaujantį įstatymo projekta isbraukus tam tikra įstatymo punkta susijusį su islaidomis Kai prezidentas isbraukia ta punkta ir pasiraso įstatyma Kongresas gali vel svarstyti ir isleisti įstatyma kartu su prezidento isbrauktuoju punktu Jei prezidentas vetuotu įstatyma Kongresas galetu atmesti veto remdamasis bendraja tvarka Taciau toks įstatymas galiojo neilgai iki kol JAV Auksciausiasis teismas nepaskelbe kad toks veto galios pakeitimas priestarauja Konstitucijai Įstatymu vykdomosios valdzios galios Karines galios ir uzsienio politika 16 asis JAV prezidentas Abraomas Linkolnas JAV pilietinio karo metu sekmingai issaugojo Sajunga Viena is svarbiausiu JAV prezidento pareigu yra vadovauti JAV ginkluotosioms pajegoms Nors prezidentas gali paskelbti kara tik pritarus Kongresui jis tiesiogiai vadovauja kariuomenei ir yra atsakingas uz karines strategijos kurima Kongresas remdamasis privalo sankcionuoti bet kokį ilgesnį nei 60 dienu pajegu dislokavima Be to Kongresas kontroliuoja prezidento kariniu galiu vykdyma tikrindamas karines islaidas ir reglamentu laikymasi JAV prezidentas taip pat vadovauja salies uzsienio politikai Per JAV Valstybes ir gynybos departamentus prezidentas yra atsakingas uz amerikieciu apsauga uzsienyje ir uzsienio pilieciu apsauga Jungtinese Valstijose Prezidentas sprendzia ar pripazinti naujas valstybes ir vyriausybes derasi del sutarciu su kitomis valstybemis kurios įsigalioja tik ratifikavus jas Senate jei sutartims pritaria du trecdaliai senatoriu Nors Konstitucijoje nenumatyta prezidentai kartais gali sudaryti sutartį su uzsienio valstybe ir be Kongreso pritarimo angl executive agreements Administracines galios JAV prezidentas yra auksciausias JAV pareigunas turintis vykdomaja valdzia Vykdomoji valdzia su prezidentu priesakyje yra atsakinga uz skaidraus įstatymu vykdymo uztikrinima Kad galetu įvykdyti sia pareiga prezidentui suteikta 4 milijonu federalines vykdomosios valdzios darbuotoju kontrole Prezidentas paskiria daugelį vykdomosios valdzios pareigunu Pries pradedamas oficialiai eiti pareigas prezidentas pakeicia iki 6 000 o per savo kadencija iki 8 000 pareigunu Ambasadoriai Kabineto nariai ir kiti pareigunai Senato daugumos pritarimu yra paskiriami prezidento Paskyrimai atlikti Senato darbo pertraukos metu yra laikini ir galioja iki kitos Senato sesijos pabaigos Prezidento teise atleisti federalines vykdomosios valdzios pareigunus ilgai buvo gincytina politine problema Paprastai prezidentas gali grynai savo nuoziura pasalinti vykdomosios valdzios pareigunus Taciau Kongresas remdamasis statutu gali apriboti prezidento įgaliojimus atleisti nepriklausomu kontroles agenturu komisarus ir tam tikrus vykdomosios valdzios pavaldinius Prezidentas turi galimybe vadovauti didziajai daliai vykdomosios valdzios leisdamas vykdomuosius įsakymus pagrįstus federaliniu statutu ir vykdomaja valdzia garantuota JAV Konstitucijoje Tokie prezidento įsakymai turi įstatymo galia Taciau vykdomieji įsakymai gali buti perziurimi federaliniuose teismuose arba įstatyminiais statuto pakeitimais padaryti negaliojanciais Juridines galios Prezidentas taip pat turi teise paskirti federalinius teisejus įskaitant JAV apeliacinio teismo ir JAV Auksciausiojo teismo teisejus Taciau visiems tokiems paskyrimams reikalingas Senato pritarimas Senato pritarimo uzsitikrinimas gali buti didele kliutimi tiems prezidentus kurie nori nukreipti teismo organu sistema link kokios nors ideologines pozicijos palaikymo Paskirdamas teisejus prezidentas pagal ilgai galiojancia tradicija daznai turi gauti palaiminima is vyriausiojo senatoriaus į kurio gimtosios valstijos apygardos teisma skiriamas teisejas Prezidentai taip pat gali suteikti malone ir atideti mirties bausmes vykdyma bet tai daznai daroma pacioje prezidento kadencijos pabaigoje JAV prezidentas Barakas Obama sako metinį pranesima JAV Kongrese Jam uz nugaros viceprezidentas Dzo Baidenas ir JAV Atstovu rumu pirmininke Nensi Pelosi Vykdomosios valdzios privilegijos leidzia prezidentui neinformuoti Kongreso ir federaliniu teismu nacionalinio saugumo klausimais Dzordzas Vasingtonas pirmasis pasinaudoja sia privilegija kai Kongresas paprase pamatyti JAV generalinio prokuroro Dzono Klejaus uzrasus is nepopuliariu derybu del sutarties su Didziaja Britanija Nors nei Konstitucijoje nei jokiame kitame įstatyme apie tokia privilegija neuzsimenama Vasingtonas sukure precedenta tokios privilegijos sukurimui Kai Votergeito skandalo metu Ricardas Niksonas bande pasinaudoti vykdomaja privilegija kad Kongresui nebutu perduoti pusiau slapti įrodymai JAV Auksciausiasis teismas paskelbe nutarima kuriame sakoma kad prezidentas negali pasinaudoti vykdomaja privilegija tam kad isvengtu baudziamojo persekiojimo Kai Bilas Klintonas bande naudoti privilegija Levinski skandalo atzvilgiu JAV Auksciausiasis teismas nusprende kad prezidentas negali naudoti privilegija noredamas isvengti civiliniu ieskiniu Sie atvejai suteikia precedenta tokios vykdomosios privilegijos teisetumui nors tikslios sios privilegijos naudojimo ribos nera aiskiai apibreztos Įstatymu leidimo lengvata Nors prezidentas negali tiesiogiai leisti įstatymu taciau jis vaidina svarbu vaidmenį formuojant įstatymu leidimo politika Jungtinese Valstijose ypac jei prezidento politine partija sudaro dauguma vienuose arba abiejuose JAV Kongreso rumuose Nors įstatymu vykdomosios valdzios pareigunams yra draudziama tuo pat metu dirti Kongrese ir atvirksciai tie įstatymu vykdomosios valdzios pareigunai daznai paveda senatoriams ir atstovu rumu nariams uz juos isleisti ju suprojektuotus įstatymu projektus JAV prezidentas Konstitucijos jam suteiktu įgaliojimu daryti periodinius pranesimus Kongresui gali daryti įtaka įstatymu leidziamajai valdzios sakai Tie pranesimai gali buti rasytiniai arba zodiniai Siais laikais pranesimas pateikiamas kurioje prezidentas daznai apibrezia savo ateinanciu metu įstatyminius pasiulymus Atrinkimo procesasDzordzas Vasingtonas pirmasis Jungtiniu Amerikos Valstiju prezidentasTinkamumas JAV Konstitucijos antrojo straipsnio pirmosios dalies penktajame skirsnyje nustatytos pagrindines salygos kurias privalo atitikti asmuo kandidatuojantis į JAV prezidento posta Prezidentas privalo buti Jungtinese Valstijose gimes JAV pilietis Uzsienyje gime amerikieciai tureje JAV pilietybe JAV Konstitucijos priemimo metu taip pat galejo buti renkami į JAV prezidento posta jei tik atitiko amziaus cenza ir gyvenimo trukmes Jungtinese Valstijose reikalavima Taciau si islyga dabar prarado savo realu galiojima buti maziausiai 35 metu amziaus buti nuolatiniu Jungtiniu Valstiju gyventoju maziausiai 14 metu Asmuo atitinkantis virsuje pateiktus reikalavimus vis tiek negali buti renkamas į sį posta jei jam taikytinos sios aplinkybes Remiantis JAV Konstitucijos 22 aja pataisa nei vienas isrinkimo į JAV prezidento posta reikalavimus tenkinantis asmuo negali buti isrinktas į sį posta daugiau nei du kartus Dvidesimt antroji pataisa taip pat nusako kad jei bet koks pareigas tinkantis eiti asmuo ejo prezidento pareigas daugiau nei dvejus kadencijos metus jis gali buti isrinktas tik vienai prezidento kadencijai Mokslininkai nesutaria ar bet kuris asmuo nebegalintis buti isrinktas JAV prezidentu gali buti isrinktas JAV viceprezidentu remiantis reikalavimais nustatytais dvyliktoje JAV konstitucijos pataisoje Pagal JAV Konstitucijos pirmojo straipsnio treciosios dalies septintajį skirsnį asmeniui apkaltos byloje pripazintam kaltu Senatas gali atimti teise buti renkamam į bet kokius federalinius postus įskaitant ir JAV prezidento posta Pagal keturioliktosios JAV konstitucijos pataisos treciaja dalį tinkanciam eiti prezidento pareigas asmeniui draudziama buti renkamam į sį posta jei tas asmuo buvo prisiekes palaikyti JAV Konstitucija bet veliau maistavo pries Jungtines Valstijas Taciau abieju Kongreso rumu nariai dviem trecdaliais balsu gali panaikinti sį draudima Kandidato iskelimas ir rinkimine kampanija Siuolaikines prezidento rinkimines kampanijos prasideda dar pries kuriuos dvi didziosios politines partijos panaudoja kad pries nacionalines partiju kandidatu prezidento rinkimuose iskelimo konvencijas butu issiaiskinti gali kandidatai Partiju konvencijose sekmingiausiai pasirodes kandidatas yra oficialiai iskeliamas kaip tos partijos kandidatas į prezidentus Paprastai partijos kandidatas į prezidentus pasirenka kandidata į viceprezidentus kurį partijos konvencija patvirtina automatiskai Kandidatai dalyvauja visoje salyje transliuojamuose politiniuose debatuose Nors paprastai debatai vyksta tik tarp demokratu ir respublikonu partijos kandidatu kiti kandidatai taip gali buti pakviesti juose dalyvauti kaip pavyzdziui į 1992 metu debatus buvo pakviestas Kandidatai vykdo rinkimine kampanija visoje salyje isdestydami savo nuomone svarbiai klausimais bandydami įtikinti rinkejus balsuoti uz juos Siais laikais partiju kandidatai rupinasi savo pergale kurias sie daznai lanko ir rengia masiskesnes reklamines kampanijas Jungtiniu Valstiju zemelapis kuriame pavaizduotas kiekvienai valstijai priskirtas atitinkamas rinkiku kolegijos nariu skaicius Is 538 rinkiku kolegijos nariu balsu isrinkimui reikalinga 270 balsu dauguma Isrinkimas ir prisaikdinimas Prezidentai Jungtinese Valstijose yra renkami netiesioginiuose rinkimuose Tam tikras skaicius rinkiku kurie bendrai vadinami rinkiku kolegija oficialiai isrenka prezidenta Rinkimu diena paprasti rinkejai is kiekvienos valstijos ir Kolumbijos apygardos balsuoja uz siuos rinkikus Kiekvienai valstijai yra paskirtas atitinkamas rinkiku kolegijos nariu skaicius lygus tos valstijos delegacijos abiejuose Kongreso rumuose dydziui Paprastai kandidatas laimejes dauguma paprastu rinkeju balsu kokioje nors valstijose laimi ir visus rinkiku kolegijos nariu balsus priskirtus tai valstijai Todel daznai isrinktasis prezidentas suzinomas kita diena po rinkimu o rinkiku balsavimas yra simbolinis Rinkimus laimeje rinkikai praejus mazdaug 6 savaitems po rinkimu gruodzio menesio pirmajį pirmadienį po antrojo treciadienio susirenka balsuoti Po to jie nusiuncia balsavimo rezultatus į Kongresa Rinkiku kolegijos balsavimui pradzia duoda pareigas einantis viceprezidentas savo kompetencijos ribose eidamas Senato prezidento pareigas ir jungtinio JAV Kongreso posedzio metu paskelbia kas buvo isrinktas prezidentu Remiant JAV Konstitucijos 20 aja pataisa naujai isrinkto prezidento kadencija prasideda sausio 20 dienos vidurdienį Si data yra vadinama diena kuria pazymima JAV prezidento ir viceprezidento ketveriu metu kadencijos pradzia Pries pradedamas eiti pareigas naujai isrinktas prezidentas pagal JAV Konstitucija privalo prisiekti sakydamas siuos zodzius As iskilmingai prisiekiu arba patvirtinu kad istikimai vykdysiu Jungtiniu Valstiju prezidento pareigas ir visomis savo isgalemis ginsiu saugosiu ir puoselesiu Jungtiniu Valstiju Konstitucija Prezidentai nors tai ir nera privaloma prisiekdami tradiciskai padeda kaire ranka ant Biblijos ir priesaikos gale prideda fraze Ir tepadeda man Dievas Nors jokiuose įstatymuose neapibrezta kas turi prisaikdinti prezidenta tai tradiciskai daro Kadencijos trukme ir kadenciju skaiciaus apribojimai Pries 22 osios JAV Konstitucijos pataisos priemima Franklinas Ruzveltas buvo isrinktas keturioms prezidento kadencijoms Prezidento ir viceprezidento kadencijos trukme ketveri metai Pirmasis JAV prezidentas Dzordzas Vasingtonas sudare neoficialu precedenta tarnauti tik dvi prezidento kadencijas Iki 1940 metu sio precedento laikesi visi prezidentai Pries Franklina Ruzvelta prezidentu Uliso Granto ir Teodoro Ruzvelto remejai bande skatinti prezidentus siekti treciosios kadencijos taciau visi tokie bandymai buvo nesekmingi 1940 metais F Ruzveltas atsisake siekti treciosios kadencijos taciau jis leido savo partijai iskelti jo kandidatura Galiausiai jis buvo isrinktas treciajai kadencijai 1941 metais JAV įsitrauke Antrajį pasaulinį kara kas privede prie to kad rinkejai 1944 metais isrinko Ruzvelta ir ketvirtajai kadencijai Po karo kaip atsakas į dvieju prezidento kadenciju tradicijos sulauzima buvo priimta 22 oji JAV Konstitucijos pataisa Pataisa uzdraude bet kam buti isrinktam prezidentu daugiau nei du kartus arba viena karta jei koks nors asmuo ejo daugiau nei puse kito prezidento kadencijos Haris Trumenas kuris buvo prezidentas pataisos priemimo metu ir buvo atleistas nuo pataisos apribojimu pries pasitraukdamas is 1952 metu rinkimu taip pat sieke treciosios kadencijos antros pilnos kadencijos Po sios pataisos priemimo penki prezidentai istarnavo pilnas dvi kadencijas Dvaitas Eizenhaueris Ronaldas Reiganas Bilas Klintonas Dzordzas V Busas ir Barakas Obama Dzimis Karteris ir Dzordzas H Busas sieke antrosios kadencijos taciau pralaimejo rinkimuose Ricardas Niksonas buvo isrinktas antrajai kadencijai taciau jis atsistatydino nepasibaigus siai kadencijai Lindonas Dzonsonas buvo vienintelis prezidentas kuriam pagal sia pataisa buvo galima eiti daugiau nei dvi kadencijas Jis isejo 18 menesiu Dzono Kenedzio antrosios kadencijos ir galejo siekti dvieju pilnu kadenciju taciau jis atsisake siekti antros pilnos kadencijos taip nustebindamas daugelį amerikieciu Isejes likusius Niksono kadencijos 2 metus ir 5 menesius Dzeraldas Fordas sieke pilnos kadencijos bet jam nepavyko buti isrinktam Taip pat skaitykiteJAV prezidentu sarasas JAV prezidento kabinetas JAV prezidento pareigu peremimo linijaSaltiniaihttp www archives gov exhibits charters constitution transcript html The Influence of State Politics in Expanding Federal Power Henry Jones Ford Proceedings of the American Political Science Association Vol 5 Fifth Annual Meeting 1908 Nuoroda tikrinta on 17 March 2010 http www jstor org pss 1045815 http www forbes com 2009 11 09 world most powerful leadership power 09 intro html Who should be the world s most powerful person The Guardian London 2008 01 03 Our Government The Executive Branch Archyvuota kopija 2009 01 26 is Wayback Machine projekto The White House The Executive Branch Whitehouse gov Suarchyvuotas originalas 2009 01 26 Nuoroda tikrinta 2009 01 27 See Peabody Bruce G Gant Scott E 1999 The Twice and Future President Constitutional Interstices and the Twenty Second Amendment Minnesota Law Review Minneapolis MN Minnesota Law Review 83 565 alternatively see Albert Richard 2005 The Evolving Vice Presidency Temple Law Review Philadelphia PA Temple University of the Commonwealth System of Higher Education 78 811 at 856 9 See GPO Annotated U S Constitution 2002 Ed Archyvuota kopija 2011 11 17 is Wayback Machine projekto at 611 amp nn 772 73 NuorodosJungtiniu Amerikos Valstiju prezidento svetaine