Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Java (sala)
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Javos sala (indonez. Jawa) – Sundos salyno sala, priklausanti Indonezijai. Saloje yra ir Indonezijos sostinė Džakarta. Javos sala tankiausiai apgyvendinta sala pasaulyje, joje gyvena daugiau žmonių negu kontinentinėje Australijoje. Saloje, turinčioje 132 000 kvadratinių kilometrų plotą, gyvena 114 milijonų gyventojų. Gyventojų tankumas 864/km².
Administracinis suskirstymas
Javos sala administraciškai padalinta į keturias provincijas, 1 ypatingąjį regioną ir sostinės teritoriją:
- Bantenas (Banten),
- Džakarta (Jakarta) – sostinės teritorija,
- Džokjakarta (Yogyakarta) – ypatingas regionas,
- Rytų Java (Jawa Timur),
- Vakarų Java (Jawa Barat),
- Vidurio Java (Jawa Tengah).
Didžiausi Javos miestai:
- Džakarta – 11 mln. gyventojų,
- Surabaja – 2,5 mln. gyventojų,
- Bandungas – 1,7 mln. gyventojų,
- Semarangas – 1,3 mln. gyventojų,
- Bogoras – 800 000 gyventojų,
- Malangas – 750 000 gyventojų,
- Surakarta – 550 000 gyventojų,
- Džokjakarta – 650 000 gyventojų.
Geografija
Javos sala priklauso salų grupei, tarp kurių yra Borneo sala šiaurėje, Sumatros sala šiaurės vakaruose, Balis – rytuose ir Kalėdų sala pietuose. Javos sala yra 13 pagal dydį sala pasaulyje. Ji yra vulkaninės kilmės, saloje iškilę net 38 ugnikalniai (Bromas, Raungas, Merapis, , Semeru, , , , ir kt.).
Ilgiausia upė – Solas.
Istorija
| Malajų salyno istorija |
| > Austroneziečių migracijos |
| Hinduizmo laikotarpis: |
| Transmalakinė prekyba, Sunda, Šrividžaja, Šailendra |
| Madžapahitas |
| Islamo laikotarpis: |
| Melaka, Džohoras, Ačehas, , Mataramas, Brunėjus, , |
| Kolonijinis laikotarpis: |
| Ispanijos Rytų Indijos, , Portugalijos Timoras, Britų Malaja, Saravakas, |
| Nepriklausomybės laikotarpis: |
| Indonezija, Malaizija, Brunėjus, Filipinai, Singapūras, Rytų Timoras |
| Malajų salyno istoriniai regionai: Malajai, Javiečiai, Sundai, Ačehas, , Minangkabau, Balis, Brunėjus, , Molukai, Filipinai |
Javos sala su satelitine Madura visuomet buvo atskiras Malajų salyno istorinis vienetas, puoselėjantis savitą kultūrą ir turintis atskiras valstybes. Kartu tai buvo ir vienas svarbiausių salyno kultūros centrų.
Hinduistinis laikotarpis
Pagrindiniai straipsniai: Javiečių valstybės, Sundų valstybės
I tūkstantmečio pradžioje Malajų salyne pasirodžius indų pirkliams, Javoje įsikūrė pirmosios hinduistinės valstybės.
Nuo seno Javos saloje gyveno dvi atskiros tautos: sundai rytinėje dalyje ir javiečiai vakarinėje. Sundai, gyvenę arčiau Sundos sąsiaurio, kuriuo naudojosi indų pirkliai, keliaudami į Salyną, anksčiau susidūrė su jų kultūra. Todėl jie anksčiau sukūrė ir valstybes. Čia viena po kitos klestėjo hinduistinės sundų valstybės, gyvavę iki XVI a. Didžiausia jų valstybė Sunda gyvavo iki pat XVI a vidurio.
Pirmoji javiečių valstybė buvo centrinėje Javoje, įkurta VII a viduryje. VIII a Kedu lygumoje radosi Šailendrų valstybė, valdoma valdovų, tituluojamų devaradža. Būdami uolūs budistai, Šailendros valdovai pastatė daug budistinių paminklų, tarp jų ir Borobudūrą. Kitos javiečių valstybės buvo Mataramas, . Isjanų dinastija Medange valdė iki pat 1006 metų, kol Malajų valstybė Šrividžaja nesunaikino sostinės, laikinai užimdama Javą.
Princas Airlangga 1019 m. suvienijo dalį Rytų Javos (netoli dabartinės Surabajos, įkurdamas valstybę. Vėliau prie jos prijungė Balį ir Centrinę Javą, tokiu būdu atkurdamas senąsias Medango teritorijas. Šios valstybės įpėdinė buvo , siejama su didžiausiu Javos kultūros suklestėjimu. 1222 m. ją pakeitė valstybė.
Mongolų puolimo metu, pasinaudodamas suirute Vidžaja įkūrė Madžapadhito valstybę, kuri pirmoji Malajų salyno istorijoje suvienijo didžiają dalį salyno, tapdama precedentu dabartinei Indonezijai. Ši valstybė egzistavo 1293–1500 m.
Islamo laikotarpis
XIV a pabaigoje Madžapadhito imperija išgyveno įpėdinystės krizę, todėl jos galios silpo, o provincijos visame salyne tapo nepriklausomos. XV a. pabaigoje nusilpusioje Javoje pasirodė musulmonų pirkliai, kurie pradėjo saloje skleisti islamą. Ypač aktyvūs jie buvo šiaurinėse pakrantėse. Pirmiausia musulmonų bendruomenė sustiprėjo Demako uoste, kur įkurtas . XVI a pradžioje musulmonai įsigalėjo ir sundų gyvenamose teritorijose (Padžadžarane). Čia įkurti ir sultonatai.
1527 m. Demako sultonatas užkariavo nusilpusį Madžapadhitą, perkėlė jo regalijas į Demaką ir pasiskelbė Madžapadhito tradicijų tęsėju. 1557 m. jo laivynas drauge su Cirebono laivynu užėmė Padžadžarano uostą Sunda Kelapą, kuris buvo pavadintas Džajakarta (vėliau tapo Džakarta). Iš ten buvo išvyti pirmieji portugalų pirkliai.
Musulmoniškų sultonatų pergalė Javoje paskatino daugybę hinduizmo propaguotojų bėgti iš salos, sukeldama masines javiečių ir sundų migracijas į Balį ir pietinį Borneo (ten jie sukūrė Bandžarmasino valstybę).
XVI a viduryje sala galutinai padalinta tarp trijų musulmoniškų sultonatų: Demako, Banteno ir Cirebono. Du pastarieji, sukurti sundų, egzistavo iki pat XIX a., o javiečių Demako sultonatas 1568 m. žlugo. Po trumpo jį pakeitusio Padžiango sultonato (1568–1586) valdymo, įsigalėjo Mataramas (to paties pavadinimo valstybė, kaip ir hinduizmo laikotarpiu). Jo sultono Agung laikais XVII a viduryje Mataramas užvaldė visą Rytų ir Vidurio Javą, tapdamas stipriausia Malajų salyno valstybe.
Kolonizacijos laikotarpis
Nepriklausomybės laikotarpis
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Java (sala), Kas yra Java (sala)? Ką reiškia Java (sala)?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Javos sala indonez Jawa Sundos salyno sala priklausanti Indonezijai Saloje yra ir Indonezijos sostine Dzakarta Javos sala tankiausiai apgyvendinta sala pasaulyje joje gyvena daugiau zmoniu negu kontinentineje Australijoje Saloje turincioje 132 000 kvadratiniu kilometru plota gyvena 114 milijonu gyventoju Gyventoju tankumas 864 km Indonezijos provincijos Javos salojeAdministracinis suskirstymasJavos sala administraciskai padalinta į keturias provincijas 1 ypatingajį regiona ir sostines teritorija Bantenas Banten Dzakarta Jakarta sostines teritorija Dzokjakarta Yogyakarta ypatingas regionas Rytu Java Jawa Timur Vakaru Java Jawa Barat Vidurio Java Jawa Tengah Didziausi Javos miestai Dzakarta 11 mln gyventoju Surabaja 2 5 mln gyventoju Bandungas 1 7 mln gyventoju Semarangas 1 3 mln gyventoju Bogoras 800 000 gyventoju Malangas 750 000 gyventoju Surakarta 550 000 gyventoju Dzokjakarta 650 000 gyventoju GeografijaJavos sala priklauso salu grupei tarp kuriu yra Borneo sala siaureje Sumatros sala siaures vakaruose Balis rytuose ir Kaledu sala pietuose Javos sala yra 13 pagal dydį sala pasaulyje Ji yra vulkanines kilmes saloje iskile net 38 ugnikalniai Bromas Raungas Merapis Semeru ir kt Ilgiausia upe Solas IstorijaMalaju salyno istorija gt Austronezieciu migracijosHinduizmo laikotarpis Transmalakine prekyba Sunda Srividzaja SailendraMadzapahitasIslamo laikotarpis Melaka Dzohoras Acehas Mataramas Brunejus Kolonijinis laikotarpis Ispanijos Rytu Indijos Portugalijos Timoras Britu Malaja Saravakas Nepriklausomybes laikotarpis Indonezija Malaizija Brunejus Filipinai Singapuras Rytu TimorasMalaju salyno istoriniai regionai Malajai Javieciai Sundai Acehas Minangkabau Balis Brunejus Molukai Filipinai Javos sala su satelitine Madura visuomet buvo atskiras Malaju salyno istorinis vienetas puoselejantis savita kultura ir turintis atskiras valstybes Kartu tai buvo ir vienas svarbiausiu salyno kulturos centru Hinduistinis laikotarpis Pagrindiniai straipsniai Javieciu valstybes Sundu valstybes I tukstantmecio pradzioje Malaju salyne pasirodzius indu pirkliams Javoje įsikure pirmosios hinduistines valstybes Nuo seno Javos saloje gyveno dvi atskiros tautos sundai rytineje dalyje ir javieciai vakarineje Sundai gyvene arciau Sundos sasiaurio kuriuo naudojosi indu pirkliai keliaudami į Salyna anksciau susidure su ju kultura Todel jie anksciau sukure ir valstybes Cia viena po kitos klestejo hinduistines sundu valstybes gyvave iki XVI a Didziausia ju valstybe Sunda gyvavo iki pat XVI a vidurio Pirmoji javieciu valstybe buvo centrineje Javoje įkurta VII a viduryje VIII a Kedu lygumoje radosi Sailendru valstybe valdoma valdovu tituluojamu devaradza Budami uolus budistai Sailendros valdovai pastate daug budistiniu paminklu tarp ju ir Borobudura Kitos javieciu valstybes buvo Mataramas Isjanu dinastija Medange valde iki pat 1006 metu kol Malaju valstybe Srividzaja nesunaikino sostines laikinai uzimdama Java Princas Airlangga 1019 m suvienijo dalį Rytu Javos netoli dabartines Surabajos įkurdamas valstybe Veliau prie jos prijunge Balį ir Centrine Java tokiu budu atkurdamas senasias Medango teritorijas Sios valstybes įpedine buvo siejama su didziausiu Javos kulturos suklestejimu 1222 m ja pakeite valstybe Mongolu puolimo metu pasinaudodamas suirute Vidzaja įkure Madzapadhito valstybe kuri pirmoji Malaju salyno istorijoje suvienijo didziaja dalį salyno tapdama precedentu dabartinei Indonezijai Si valstybe egzistavo 1293 1500 m Islamo laikotarpis XIV a pabaigoje Madzapadhito imperija isgyveno įpedinystes krize todel jos galios silpo o provincijos visame salyne tapo nepriklausomos XV a pabaigoje nusilpusioje Javoje pasirode musulmonu pirkliai kurie pradejo saloje skleisti islama Ypac aktyvus jie buvo siaurinese pakrantese Pirmiausia musulmonu bendruomene sustiprejo Demako uoste kur įkurtas XVI a pradzioje musulmonai įsigalejo ir sundu gyvenamose teritorijose Padzadzarane Cia įkurti ir sultonatai 1527 m Demako sultonatas uzkariavo nusilpusį Madzapadhita perkele jo regalijas į Demaka ir pasiskelbe Madzapadhito tradiciju teseju 1557 m jo laivynas drauge su Cirebono laivynu uzeme Padzadzarano uosta Sunda Kelapa kuris buvo pavadintas Dzajakarta veliau tapo Dzakarta Is ten buvo isvyti pirmieji portugalu pirkliai Musulmonisku sultonatu pergale Javoje paskatino daugybe hinduizmo propaguotoju begti is salos sukeldama masines javieciu ir sundu migracijas į Balį ir pietinį Borneo ten jie sukure Bandzarmasino valstybe XVI a viduryje sala galutinai padalinta tarp triju musulmonisku sultonatu Demako Banteno ir Cirebono Du pastarieji sukurti sundu egzistavo iki pat XIX a o javieciu Demako sultonatas 1568 m zlugo Po trumpo jį pakeitusio Padziango sultonato 1568 1586 valdymo įsigalejo Mataramas to paties pavadinimo valstybe kaip ir hinduizmo laikotarpiu Jo sultono Agung laikais XVII a viduryje Mataramas uzvalde visa Rytu ir Vidurio Java tapdamas stipriausia Malaju salyno valstybe Kolonizacijos laikotarpis Nepriklausomybes laikotarpis