Paviršinė struktūra

Paviršinė struktūra – iš karto pastebima sakinio forma. „Struktūra“ čia paprastai reiškia atskiras sakinio dalis rodantį išsidėstymą ir jų tarpusavio ryšius. „Paviršinė struktūra“ – generatyvinės gramatikos terminas, apibūdinantis žodžių ir sakinio elementų seką, kuri fonetiškai realizuojama tariant. Paviršinė struktūra priešinama su , priklausančia abstrankčiajam lygmeniui, kuris prieinamas tik per teorinę analizę, sistemiškai aiškinančią paviršinio lygmens pokyčius. Klasikinis pavyzdys yra veikiamosios ir neveikiamosios rūšies skirtumas: jos pasižymi skirtingomis paviršinėmis formomis, o jų giluminė struktūra atspindi bendrus bruožus, matomus iš jų reikšmių panašumo.

Iš esmės galima sakyti, kad iki 10-ojo dešimtmečio vidurio terminas „paviršinė struktūra“ generatyvinėje gramatikoje reiškė kalbinės išraiškos sintaksinį darinį. Šį terminą generatyvinės transformacinės gramatikos kontekste 6-ojo dešimtmečio pabaigoje įvedė Noamas Chomskis. Terminas reiškia gerai sudaryto sakinio struktūras, kurios gali būti išvestos iš giluminės struktūros, t. y. iš abstrakčių sintaksinių bazinių komponentų ir jiems galiojančių transformavimo taisyklių.

Nuo giluminės prie paviršinės struktūros

Pagrindinė generatyvinės transformacinės gramatikos idėja ta, kad sakinio reprezentantai skaidomi į sudedamąsias dalis (sakinio dalis, žodžių junginius, žodžius, skiemenis) ir generuojami remiantis bendrosiomis taisyklėmis. Vadinamosios sudedamųjų dalių analizės ir sudarymo taisyklių taikymas veda prie hierarchinės  – giluminės – struktūros. Pirmojo lygio sukūrimas vadinamas bazine generacija.

Viena giluminė struktūra gali būti išreikšta skirtingomis paviršinėmis struktūromis. Pavyzdžiui, tas pats veiksmas gali būti išreikštas tiek veikiamąja, tiek neveikiamąja rūšimi. pateikia pavyzdį: Direktorius priėmė sprendimą ir Sprendimas buvo priimtas direktoriaus. savo ruožtu sugretina du iš esmės to paties turinio sakinius: Visi piktinasi jo elgesiu ir Visi piktinasi tuo, kaip jis elgiasi.

Priklausomai nuo kalbos ir teorinio konteksto, giluminei struktūrai gali būti taikomos tolesnės metataisyklės, vadinamosios transformacijos. Dažniausiai pakeičiama hierarchinė arba linijinė sudedamųjų dalių seka, pašalinami atskiri elementai ir pridedami nauji (pavyzdžiui, jungtukai, galūnės). Galutinis šių taisyklių taikymo produktas vadinamas paviršine struktūra, kelias nuo giluminės iki paviršinės struktūros vadinamas .

Pabrėžtina, kad paviršinės struktūros sudarymas generatyvinės gramatikos prasme nėra pragmatiško, kasdienio kalbos kūrimo iliustracija, o veikiau idealizuotas abstrakčių sakinio komponentų hierarchinės tvarkos atvaizdavimas. N. Chomskio modelis „lingvistiniuose karuose“ sukėlė ginčų ir keletą kartų buvo keičiamas.

Išnašos

1. Oberflächenstruktur. In: Hadumod Bußmann (Hrsg.): Lexikon der Sprachwissenschaft. 3. aktualisierte und erweiterte Auflage. Kröner, Stuttgart 2002, ISBN 3-520-45203-0, S. ?
2. Noam Chomsky: Syntactic Structures. Mouton, The Hague/ Paris 1957.
3. Noam Chomsky: Aspekte der Syntaxtheorie. (Übersetzung von: Aspects of the Theory of Syntax, 1965). Frankfurt 1969.
4. Aleksander Szulc (1984), Podręczny słownik językoznawstwa stosowanego, Warszawa: Państwowe Wydawnictwo Naukowe, p. 221-222, ISBN 83-01-02793-2 
5. Kazimierz Polański (1978), Stanisław Urbańczyk, ed., Struktura głęboka, w: Encyklopedia wiedzy o języku polskim, Wrocław: Ossolineum, p. 335-336