Marselis MosasMarselis MosasGimė 1872 m gegužės 10 d EpinalisMirė 1950 m vasario 1 d 77 metai ParyžiusVeikla prancūzų so
Marcel Mauss

Marselis Mosas | |
---|---|
Marselis Mosas | |
Gimė | 1872 m. gegužės 10 d. Epinalis |
Mirė | 1950 m. vasario 1 d. (77 metai) Paryžius |
Veikla | prancūzų sociologas ir antropologas |
Vikiteka | Marcel Mauss |
Parašas | |
Marselis Mosas (pranc. Marcel Mauss; 1872 m. gegužės 10 d. – 1950 m. vasario 1 d.) – prancūzų sociologas ir antropologas, labiausiai žinomas kaip savo dėdės, Emilio Diurkheimo (vienas sociologijos pradininkų) palikimo saugotojas ir darbų tęsėjas bei prancūzų antropologinės mokyklos pradininkas.
Nuo 1902 m. Mosas buvo religijotyros profesorius Paryžiaus . 1925 m. įkūrė Etnologijos institutą. Mosas tyrinėjo senųjų ir dabartinių pirmykščių visuomenių religines praktikas, vėliau atsidėjo vien šiuolaikinėms socialinės antropologijos problemoms. Kartu su E. Diurkheimu prisidėjo prie Analų mokyklos atsiradimo Prancūzijoje, sukūrė vadinamąją prancūziškąją sociologinę mokyklą, leido žurnalą L’Année Sociologique (nuo 1901 m.), kuriame skleidė E. Diurkheimo idėjas ir sociologinius metodus. Po šio mirties (1917 m.) jis tapo žurnalo redaktoriumi.
1947 m. išleidęs Etnografijos vadovėlį, Mosas padėjo pagrindus etnografinių lauko tyrinėjimų metodologijos studijoms. Jis išskyrė tris antropologijos lygmenis: etnografiją – detalų papročių, tikėjimų ir socialinio gyvenimo studijavimą; etnologiją – empiriškai pagrįstą regioninį palyginimą; antropologiją – abiejų pirmųjų pagrindu kuriamą teorinį, filosofiškai išvystytą apibendrinimą apie visuomenę ir žmoniją. Daug dėmesio skyrė dovanos socialinei prasmei ().
Domėjosi hinduizmu, lyginamąja religijotyra, lyginamosiomis civilizacijų studijomis. Teigė, kad senovės bendruomenėse santykiai buvo grindžiami ekvivalentiškumo principu, kad visos tautos yra civilizuotos, bet skirtingos. Žmogų suvokė kaip vientisą individą, kuris savyje jungia biologinius, socialinius ir psichologinius ypatumus. Tyrė įvairių kultūrų religinius, teisinius, ekonominius ir mitologinius aspektus.
Bibliografija
Pagrindiniai veikalai:
- Esė apie aukojimo kilmę ir funkcijas (Essai sur le nature et la fonction du sacrifice, 1899 m.)
- Maginių galių kilmė (Esquisse d‘une theorie generale de la magie, 1904 m.)
- Esė apie dovaną (Essai sur le don: forme et raison de l‘echange dans les societes archaiques, 1923–1924 m.)
- Kūno technika (Techniques du corps, 1934 m.)
- Etnografijos vadovėlis (Manuel d‘ethnographie, 1947 m.)
Šaltiniai
- Vytis Čiubrinskas. SOCIALINĖS IR KULTŪRINĖS ANTROPOLOGIJOS TEORIJOS. Kaunas: VDU, 2007.
- Marcel Mauss. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Marcel Mauss, Kas yra Marcel Mauss? Ką reiškia Marcel Mauss?
Marselis MosasMarselis MosasGime 1872 m geguzes 10 d EpinalisMire 1950 m vasario 1 d 77 metai ParyziusVeikla prancuzu sociologas ir antropologasVikiteka Marcel MaussParasas Marselis Mosas pranc Marcel Mauss 1872 m geguzes 10 d 1950 m vasario 1 d prancuzu sociologas ir antropologas labiausiai zinomas kaip savo dedes Emilio Diurkheimo vienas sociologijos pradininku palikimo saugotojas ir darbu tesejas bei prancuzu antropologines mokyklos pradininkas Nuo 1902 m Mosas buvo religijotyros profesorius Paryziaus 1925 m įkure Etnologijos instituta Mosas tyrinejo senuju ir dabartiniu pirmyksciu visuomeniu religines praktikas veliau atsidejo vien siuolaikinems socialines antropologijos problemoms Kartu su E Diurkheimu prisidejo prie Analu mokyklos atsiradimo Prancuzijoje sukure vadinamaja prancuziskaja sociologine mokykla leido zurnala L Annee Sociologique nuo 1901 m kuriame skleide E Diurkheimo idejas ir sociologinius metodus Po sio mirties 1917 m jis tapo zurnalo redaktoriumi 1947 m isleides Etnografijos vadovelį Mosas padejo pagrindus etnografiniu lauko tyrinejimu metodologijos studijoms Jis isskyre tris antropologijos lygmenis etnografija detalu paprociu tikejimu ir socialinio gyvenimo studijavima etnologija empiriskai pagrįsta regioninį palyginima antropologija abieju pirmuju pagrindu kuriama teorinį filosofiskai isvystyta apibendrinima apie visuomene ir zmonija Daug demesio skyre dovanos socialinei prasmei Domejosi hinduizmu lyginamaja religijotyra lyginamosiomis civilizaciju studijomis Teige kad senoves bendruomenese santykiai buvo grindziami ekvivalentiskumo principu kad visos tautos yra civilizuotos bet skirtingos Zmogu suvoke kaip vientisa individa kuris savyje jungia biologinius socialinius ir psichologinius ypatumus Tyre įvairiu kulturu religinius teisinius ekonominius ir mitologinius aspektus BibliografijaPagrindiniai veikalai Ese apie aukojimo kilme ir funkcijas Essai sur le nature et la fonction du sacrifice 1899 m Maginiu galiu kilme Esquisse d une theorie generale de la magie 1904 m Ese apie dovana Essai sur le don forme et raison de l echange dans les societes archaiques 1923 1924 m Kuno technika Techniques du corps 1934 m Etnografijos vadovelis Manuel d ethnographie 1947 m SaltiniaiVytis Ciubrinskas SOCIALINĖS IR KULTuRINĖS ANTROPOLOGIJOS TEORIJOS Kaunas VDU 2007 Marcel Mauss Visuotine lietuviu enciklopedija T XIV Magdalena Mexico Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008