Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Inertinės dujos
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Inertinės dujos (tauriosios dujos, retosios dujos) – periodinės elementų sistemos VIII grupės pagrindinio pogrupio cheminiai elementai – helis (He), neonas (Ne), argonas (Ar), kriptonas (Kr), ksenonas (Xe), radonas (Rn). Inertinės dujos yra randamos ore, vandenyje, kai kuriuose mineraluose, helis – . Susidaro per įvairius branduolinius procesus.
Savybės
Bespalvės, bekvapės ir beskonės vienatomės dujos. Helis – vienintelė medžiaga nesustingstanti absoliutaus nulio temperatūroje. Visi elementai yra chemiškai pasyvus, nes jų atomų išoriniai sluoksniai yra užpildyti elektronų.
| Helis | Neonas | Argonas | Kriptonas | Ksenonas | Radonas | |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Atominis skaičius | 2 | 10 | 18 | 36 | 54 | 86 |
| Atomo masė | 4,0026 | 20,183 | 39,948 | 83,80 | 131,30 | 222 |
| Išorinų elektronų konfigūracija | 1s² | 2s²2p6 | 3s²3p6 | 4s²4p6 | 5s²5p6 | 6s²6p6 |
| Kiekis ore (%) | 4,6×10-4 | 1,61×10-3 | 0,9325 | 1,08×10-4 | 8×10-6 | 6×10-18 |
| Lydymosi temperatūra (°C) | -272 (2,5 MPa slėgyje) | -248,6 | -189,3 | -157,1 | -111,8 | -71 |
| Virimo temperatūra (°C) | -268,9 | -245,9 | -185,9 | -153,2 | -108,1 | -63 |
| Tankis (kg/m³) | 0,179 | 0,900 | 1,784 | 3,745 | 5,851 | 9,960 |
Panaudojimas
Inertinėmis dujomis prileidžiamos kaitinimo, dujošvytės, signalinės lempos. Naudojamos elektroninėje, vakuuminėje ir branduolinėje technikoje. Atmosferoje suvirinami metalai. Skystas helis naudojamas kaip šaldymo agentas.
Istorija
Dėl inertiškumo ilgą laiką nepavyko aptikti. Pirmąjį iš inertinių dujų – helį – 1868 m. aptiko Ž. Žansenas (Prancūzija), Dž. Lokjeris ir E. Franklendas (Jungtinė Karalystė) saulės protuberantų spektre. Kitos inertinės dujos buvo atrastos 1894–1904 m.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Inertinės dujos, Kas yra Inertinės dujos? Ką reiškia Inertinės dujos?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Inertines dujos tauriosios dujos retosios dujos periodines elementu sistemos VIII grupes pagrindinio pogrupio cheminiai elementai helis He neonas Ne argonas Ar kriptonas Kr ksenonas Xe radonas Rn Inertines dujos yra randamos ore vandenyje kai kuriuose mineraluose helis Susidaro per įvairius branduolinius procesus Inertines dujosSavybesBespalves bekvapes ir beskones vienatomes dujos Helis vienintele medziaga nesustingstanti absoliutaus nulio temperaturoje Visi elementai yra chemiskai pasyvus nes ju atomu isoriniai sluoksniai yra uzpildyti elektronu Helis Neonas Argonas Kriptonas Ksenonas RadonasAtominis skaicius 2 10 18 36 54 86Atomo mase 4 0026 20 183 39 948 83 80 131 30 222Isorinu elektronu konfiguracija 1s 2s 2p6 3s 3p6 4s 4p6 5s 5p6 6s 6p6Kiekis ore 4 6 10 4 1 61 10 3 0 9325 1 08 10 4 8 10 6 6 10 18Lydymosi temperatura C 272 2 5 MPa slegyje 248 6 189 3 157 1 111 8 71Virimo temperatura C 268 9 245 9 185 9 153 2 108 1 63Tankis kg m 0 179 0 900 1 784 3 745 5 851 9 960PanaudojimasInertinemis dujomis prileidziamos kaitinimo dujosvytes signalines lempos Naudojamos elektronineje vakuumineje ir branduolineje technikoje Atmosferoje suvirinami metalai Skystas helis naudojamas kaip saldymo agentas IstorijaDel inertiskumo ilga laika nepavyko aptikti Pirmajį is inertiniu duju helį 1868 m aptiko Z Zansenas Prancuzija Dz Lokjeris ir E Franklendas Jungtine Karalyste saules protuberantu spektre Kitos inertines dujos buvo atrastos 1894 1904 m Vikizodynas