Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Lietuviai (rytiniai senlietuviai)
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
- Kitos reikšmės – Lietuviai (reikšmės).
Lietuviai arba Rytiniai senlietuviai (lot. Letwini, vok. Lettowen) – istoriografijoje naudojamas terminas įvardinti vieną iš rytų baltų etnosą. Dalies archeologų, daugiausia Adolfo Tautavičiaus mokyklos atstovų, laikomas atskiru sen. baltų etnosu ir vadinamas lietuvių gentimi arba lietuvių genčių sąjunga.
| Senovės baltų gentis Lietuviai / Letwini | |
|---|---|
| Šalis | rytų Lietuva, gretimos teritorijos Baltarusijoje |
| Tautos | rytų baltai (lietuviai) |
| Deltuva, Lietuva, Nalšia, Neris, Deremela, Upytė | |
Teritorija
Lietuvių genčių teritorija nuo V a. pradžios iki XII a. pabaigos sutapo su Rytų Lietuvos pilkapių kultūros arealu. Jis apėmė teritorijas dab. Lietuvos rytuose (teritorijoje iki Šventosios upės ir Nemuno vidurupio vakaruose) ir Šiaurės Vakarų Baltarusijoje iki Naručio ir Svierių ežerų.
Pietryčiuose bei rytuose jų žemės ribojosi su Brūkšniuotosios keramikos kultūros nešėjų etnoso rytinės dalies pagrindu susiformavusia Bancerovo kultūros genčių sąjunga. Nuo VIII a. šios kultūros gyventojai buvo slavizuoti ir virto dregovičių gentimi.
Šiaurėje jų teritorijos siekė sėlių žemes (iki VII–VIII a. – Svėdasų-Dusetų-Zarasų apylinkėse). Pietvakariuose (nuo VI a. – ~ ties Merkinės – Bielyčios linija) ribojosi su jotvingių (dainuvių) kraštu. III–V a. jotvingiai buvo apgyvendinę platų žemių ruožą į rytus nuo Nemuno tarp Gardino ir Kauno, t. y. visą vėlyvosios Brūkšniuotosios keramikos kultūros arealo pietvakarinę dalį.
Vakaruose (Kauno-Prienų apylinkėse ir palei Šventosios upę) rytinių senlietuvių kaimynas buvo Vidurio Lietuvos plokštinių kapinynų kultūros atstovai. Jų svarbiausia teritorija buvo Nevėžio upės baseinas (Vidurio Lietuvos lyguma).
Lietuviai ir aukštaičiai
Vakarinė senlietuvių riba su Vidurio Lietuvos plokštinių kapinynų kultūra buvo nuolat kintanti. Dalis archeologų sieja šias kultūras su skirtingomis gentinėmis sąjungomis ir vidurio Lietuvos grupę sąlyginai vadina aukštaičiais (), kai tuo tarpu rytinę - lietuviais. Šie pavadinimai yra sąlyginiai, nes šių genčių savivardžiai nėra žinomi.
Nors abi grupės išsiskyrė kai kuriais bruožais, jos laikomomis kultūriškai giminingomis. Vidurio Lietuvos kultūra susiformavo po to, kai IV ir V a. sandūroje migrantų iš Brūkšniuotosios keramikos kultūros arealo banga užplūdo iki tol vakarinių baltų gyventą Vidurio Lietuvos lygumą. Tai leidžia manyti „archeologinius lietuvius“ buvus ne atskira gentimi, o V a. susiformavusio senlietuvių etnoso (didžiosios genties) dukteriniu subetnosu.
Vidurio Lietuva gana anksti įtraukta ne tik į kultūrinę, bet ir į politinę lietuvių genties orbitą, prisijungdama prie Lietuvių žemių konfederacijos. Pvz. XIII a. Vokiečių ordino kronikininkai ribą tarp žemaičių ir lietuvių/aukštaičių laikė Nevėžio upę. Matyt dėl Aukštaičių hegemonijos, ta riba XII amžiuje jau buvo paslinkusi vakariau, tai yra nuo Šventosios upės kaip buvo iki XII amžiaus ir pasiekė Nevežį.
Ilgainiui nykstant skirtumams tarp apiejų gentinių sąjungų, aukštaičių ir lietuvių tautovardžiai pradėti vartoti kaip sinonimai. Nuo XIII a. sukūrus Lietuvos valstybę, lietuvių tautovardis pradėtas vartoti plačiąja prasme (apimant į valstybę įjungtas žemaičių, žiemgalių, sėlių, jotvingių, kuršių ir kitas gentis). Tuo tarpu Aukštaitijos tautovardis liko naudojamas siaurąja prasme: įvardinti buvusias lietuvių ir aukštaičių gentines žemes.
Lietuvių (aukštaičių) žemės
- Upytės žemė (lokalizuojama Nevėžio baseine, buvusi gentinių aukštaičių žemė);
- Neris (lokalizuojama Neries žemupyje arba vidurupyje);
- Deltuva (lokalizuojama Šventosios baseine);
- Nalšia (Nalšėnai) (lokalizuojama Žeimenos baseine);
- Lietuva (dažniausiai lokalizuojama į pietus nuo Neries vidurupio);
- Deremela (lokalizuojama Nemuno ir Neries tarpupyje)
Raida
Tiesioginiai rytinių senlietuvių protėviai buvo vėlyvajame bronzos amžiuje ir ankstyvajame bei senajame geležies amžiuje Rytų Lietuvoje ir Šiaurės Vakarų bei Vidurio Baltarusijoje gyvavusios Brūkšniuotosios keramikos kultūros (~XIII a. pr. m. e. – V a.) nešėjai.
V-VIII a. prasideda aukštaičių (pralietuvių) migracija į vakarus. Iš pradžių asimiliuojami dabartinio Kauno miesto apylinkių ir Nevėžio upės baseino gyventojai, būsimi . Vėliau jų ekspansija tęsiasi į dabartinę pietų Žemaitiją, kur ilgainiui susiliejus su vietiniais gyventojais, kurių archeologinė kultūra artima žiemgaliams, susiformuoja pietų žemaičiai (dūnininkai), kurie vėliau migruoja į šiaurę ir susilieja su pietų kuršiais, taip suformuodami šiaurės žemaičius dounininkus. Reikia pastebėti, kad nepaisant vakarų baltų sąlygoto akivaizdaus žemaičių savitumo ir skirtumo nuo aukštaičių ir kitų lietuvių, vis dėl to žemaičių kalbinės ir kultūrinės šaknys bendra lietuviškos ir sąlygotos būtent aukštaičių migracijos į vakarus.
VI–XIII a. lietuvių subetnosas asimiliavo () kai kurių kaimyninių baltų genčių dalis (pietinius sėlius, nalšėnus ir šiaurės rytų jotvingius-dainavius, o apie XIII a. pradžią kartu su rytiniais žemaičiais transformavosi į lietuvių tautą.
Išnašos
- Baranauskas, Tomas (2006). Aukštaitija XIII–XV amžiuje. Kaunas: Žiemgalos leidykla. p. 1
- Volkaitė-Kulikauskienė, Regina (1987). Lietuvių etnogenezė [The Lithuanian Ethnogenesis] (in Lithuanian). pp. 155–156.
Nuorodos
- Aukštaičių tapatumo paieškos. Straipsnių rinkinys
- Aukštaitija XIII–XV amžiuje, Tomas Baranauskas, Lietuvos istorijos institutas
- Aukštaitijos žemės, Gintautas Zabiela, Lietuvos istorijos institutas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuviai (rytiniai senlietuviai), Kas yra Lietuviai (rytiniai senlietuviai)? Ką reiškia Lietuviai (rytiniai senlietuviai)?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Kitos reiksmes Lietuviai reiksmes Lietuviai arba Rytiniai senlietuviai lot Letwini vok Lettowen istoriografijoje naudojamas terminas įvardinti viena is rytu baltu etnosa Dalies archeologu daugiausia Adolfo Tautaviciaus mokyklos atstovu laikomas atskiru sen baltu etnosu ir vadinamas lietuviu gentimi arba lietuviu genciu sajunga Senoves baltu gentis Lietuviai LetwiniSalis rytu Lietuva gretimos teritorijos BaltarusijojeTautos rytu baltai lietuviai Deltuva Lietuva Nalsia Neris Deremela UpyteTeritorijaPagrindinis straipsnis Rytu Lietuvos pilkapiu kultura Lietuviu genciu teritorija nuo V a pradzios iki XII a pabaigos sutapo su Rytu Lietuvos pilkapiu kulturos arealu Jis apeme teritorijas dab Lietuvos rytuose teritorijoje iki Sventosios upes ir Nemuno vidurupio vakaruose ir Siaures Vakaru Baltarusijoje iki Narucio ir Svieriu ezeru Pietryciuose bei rytuose ju zemes ribojosi su Bruksniuotosios keramikos kulturos neseju etnoso rytines dalies pagrindu susiformavusia Bancerovo kulturos genciu sajunga Nuo VIII a sios kulturos gyventojai buvo slavizuoti ir virto dregoviciu gentimi Siaureje ju teritorijos sieke seliu zemes iki VII VIII a Svedasu Dusetu Zarasu apylinkese Pietvakariuose nuo VI a ties Merkines Bielycios linija ribojosi su jotvingiu dainuviu krastu III V a jotvingiai buvo apgyvendine platu zemiu ruoza į rytus nuo Nemuno tarp Gardino ir Kauno t y visa velyvosios Bruksniuotosios keramikos kulturos arealo pietvakarine dalį Vakaruose Kauno Prienu apylinkese ir palei Sventosios upe rytiniu senlietuviu kaimynas buvo Vidurio Lietuvos plokstiniu kapinynu kulturos atstovai Ju svarbiausia teritorija buvo Nevezio upes baseinas Vidurio Lietuvos lyguma Lietuviai ir aukstaiciaiRytu zalia ir Vidurio zalia su taskeliais Lietuvos kulturos VI VIII a Vakarine senlietuviu riba su Vidurio Lietuvos plokstiniu kapinynu kultura buvo nuolat kintanti Dalis archeologu sieja sias kulturas su skirtingomis gentinemis sajungomis ir vidurio Lietuvos grupe salyginai vadina aukstaiciais kai tuo tarpu rytine lietuviais Sie pavadinimai yra salyginiai nes siu genciu savivardziai nera zinomi Nors abi grupes issiskyre kai kuriais bruozais jos laikomomis kulturiskai giminingomis Vidurio Lietuvos kultura susiformavo po to kai IV ir V a sanduroje migrantu is Bruksniuotosios keramikos kulturos arealo banga uzpludo iki tol vakariniu baltu gyventa Vidurio Lietuvos lyguma Tai leidzia manyti archeologinius lietuvius buvus ne atskira gentimi o V a susiformavusio senlietuviu etnoso didziosios genties dukteriniu subetnosu Vidurio Lietuva gana anksti įtraukta ne tik į kulturine bet ir į politine lietuviu genties orbita prisijungdama prie Lietuviu zemiu konfederacijos Pvz XIII a Vokieciu ordino kronikininkai riba tarp zemaiciu ir lietuviu aukstaiciu laike Nevezio upe Matyt del Aukstaiciu hegemonijos ta riba XII amziuje jau buvo paslinkusi vakariau tai yra nuo Sventosios upes kaip buvo iki XII amziaus ir pasieke Nevezį Ilgainiui nykstant skirtumams tarp apieju gentiniu sajungu aukstaiciu ir lietuviu tautovardziai pradeti vartoti kaip sinonimai Nuo XIII a sukurus Lietuvos valstybe lietuviu tautovardis pradetas vartoti placiaja prasme apimant į valstybe įjungtas zemaiciu ziemgaliu seliu jotvingiu kursiu ir kitas gentis Tuo tarpu Aukstaitijos tautovardis liko naudojamas siauraja prasme įvardinti buvusias lietuviu ir aukstaiciu gentines zemes Lietuviu aukstaiciu zemesVienas is lietuviu zemiu issidestymo variantuUpytes zeme lokalizuojama Nevezio baseine buvusi gentiniu aukstaiciu zeme Neris lokalizuojama Neries zemupyje arba vidurupyje Deltuva lokalizuojama Sventosios baseine Nalsia Nalsenai lokalizuojama Zeimenos baseine Lietuva dazniausiai lokalizuojama į pietus nuo Neries vidurupio Deremela lokalizuojama Nemuno ir Neries tarpupyje RaidaTiesioginiai rytiniu senlietuviu proteviai buvo velyvajame bronzos amziuje ir ankstyvajame bei senajame gelezies amziuje Rytu Lietuvoje ir Siaures Vakaru bei Vidurio Baltarusijoje gyvavusios Bruksniuotosios keramikos kulturos XIII a pr m e V a nesejai V VIII a prasideda aukstaiciu pralietuviu migracija į vakarus Is pradziu asimiliuojami dabartinio Kauno miesto apylinkiu ir Nevezio upes baseino gyventojai busimi Veliau ju ekspansija tesiasi į dabartine pietu Zemaitija kur ilgainiui susiliejus su vietiniais gyventojais kuriu archeologine kultura artima ziemgaliams susiformuoja pietu zemaiciai dunininkai kurie veliau migruoja į siaure ir susilieja su pietu kursiais taip suformuodami siaures zemaicius dounininkus Reikia pastebeti kad nepaisant vakaru baltu salygoto akivaizdaus zemaiciu savitumo ir skirtumo nuo aukstaiciu ir kitu lietuviu vis del to zemaiciu kalbines ir kulturines saknys bendra lietuviskos ir salygotos butent aukstaiciu migracijos į vakarus VI XIII a lietuviu subetnosas asimiliavo kai kuriu kaimyniniu baltu genciu dalis pietinius selius nalsenus ir siaures rytu jotvingius dainavius o apie XIII a pradzia kartu su rytiniais zemaiciais transformavosi į lietuviu tauta IsnasosBaranauskas Tomas 2006 Aukstaitija XIII XV amziuje Kaunas Ziemgalos leidykla p 1 Volkaite Kulikauskiene Regina 1987 Lietuviu etnogeneze The Lithuanian Ethnogenesis in Lithuanian pp 155 156 NuorodosAukstaiciu tapatumo paieskos Straipsniu rinkinys Aukstaitija XIII XV amziuje Tomas Baranauskas Lietuvos istorijos institutas Aukstaitijos zemes Gintautas Zabiela Lietuvos istorijos institutas