Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Zimbabvės karalystė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Zimbabvė (šonų kalba: Zimbabwe) – hipotetinė ikikolonijinės Afrikos konfederacinio tipo valstybė gyvavusi XII–XV a. Jos politinis ir kultūrinis centras buvo akmeninė gyvenvietė Didžioji Zimbabvė dab. centrinėje Zimbabvėje, tačiau didžiausio klestėjimo laikais jai tikriausiai pakluso didelė teritorija visoje dabartinėje Zimbabvėje, vakarų Mozambike ir pietų Zambijoje.
| Zimbabwe Zimbabvė | ||||
| buvusi karalystė | ||||
| ||||
| Didžioji Zimbabvė (rausva) tarp kitų XIII a. Afrikos valstybių | ||||
| Sostinė | Didžioji Zimbabvė | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Mambo | ||||
| (pirmasis) | Rusvingo | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Iškilimas | 1220 m., 1220 | |||
| - Žlugimas | 1450 m. | |||
Valstybės ir civilizacijos kūrėjai buvo dabartinių šonų ir kalangų protėviai, vadinamieji mbiriai. Zimbabvės karalystės kultūra yra priskiriama geležies amžiaus vėlyvajam laikotarpiui (Zimbabvės III sluoksnis).
Istorija
Didžiosios Zimbabės kilmė
Senieji Didžiosios Zimbabvės gyventojai ir statytojai buvo (Hungwe). Manoma, kad jie migravo į šią teritoriją iš pietų apie VII a. Vėliau, XI a. iš šiaurės į Zimbabvę migravo dabartinių šonų ir kalangų protėviai, bendrai vadinami mbiriais (Mbire). Jie asimiliavo senuosius gyventojus hungvius. Nepaisant to, šie išsaugojo savo tapatybę, nes sudaro atskirą klaną šonų tautoje, nors ir kalba atskirais šonų dialektais.
Atsikėlėliai mbiriai perėmė iš hungvių daug tradicijų. Tarp jų ir akmeninių gyvenviečių statybą, vadų bei žynių kultą. Jie perstatė senąją hungvių gyvenvietę Didžiąją Zimbabvę, kuri ilgainiui įgijo svarbiausią politinę ir religinę reikšmę visame regione. Naujai įsteigta mbirių kilmės dinastija, kurios pradininku laikomas , savo pagrindiniu simboliu pasirinko jūrinį erelį, senąjį hungvių totemą.
Klestėjimas
Zimbabvės suklestėjimą nulėmė intensyvėjanti prekyba su Svahilių pakrante, kur šonai ekportavo svarbiausias savo prekes – auksą ir dramblio kaulą. Nuolatinę prekybą su Indijos vandenyno tautomis parodo ir Zimbabvėje randama kiniška keramika, persiškas fajansas, arabiškos monetos, stiklo karoliukai ir kitos užsieninės prekės.
Manoma, kad klestėjimo laikais Didžioji Zimbabvė tapo didelės gentinės konfederacijos politiniu ir religiniu centru. Jame rezidavo tituluojamas valdovas ir gyveno apie 18 tūkst. gyventojų. Tuo metu Zimbabvė kontroliavo apie 150 smulkių teritorinių vienetų, apimančių visą dabartinę Zimbabvę ir teritorijas vakarų Mozambike bei pietų Zambijoje. Visi šie teritoriniai vienetai turėjo savo administracinius centrus, kurie irgi buvo statomi iš akmenų ir vadinami zimbabvėmis. Archeologiniai kasinėjimai parodo Didžiosios Zimbabvės stiliaus įtaką jų architektūriniam stiliui XIV-XV a.
Svarbiausi zimbabvių likučiai yra , , (Mozambike), , (Zimbabvėje), , (Zambijoje) ir kt.
Smukimas
| Zimbabvės istorija |
| Bantu migracija () |
| Zimbabvės karalystė |
| Monomotapa, Butua, , , , , |
| Rozvių karalystė |
| Mfekanė (Matabelė) |
| Britų imperija: |
| > Pietų Rodezija |
| Nepriklausomybė: |
| Rodezija > Zimbabvė Rodezija > Zimbabvė |
Zimbabvės karalystės klestėjimas XIII-XV a. sutapo su Svahilių civilizacijos apogėjumi Rytų Afrikos pakrantėje, kuomet egzotišką prekybą tarp Afrikos ir Azijos kontroliavo miestai valstybės Kilva, ir kt. Žlugus Kilvos talasokratijai, Zimbabvė greičiausiai prarado pagrindinį prekybos partnerį. Tai lėmė karalystės nusilpimą ir galiausiai Didžiosios Zimbabvės ištuštėjimą XV a.
Tuo pat metu skirtingose Zimbabvės kultūros teritorijose įsigalėjo nauji kultūriniai centrai, konsolidavę kitas karalystes, Zimbabvės įpėdines. Tarp jų buvo šiaurinė Monomotapa su sostine ir pietinė Butuva su sostine Khamyje.
Nuorodos
Roland Oliver, sud. () The Cambridge History of Africa, Volume 3, Cambridge University Press, p. 575-582.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Zimbabvės karalystė, Kas yra Zimbabvės karalystė? Ką reiškia Zimbabvės karalystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Zimbabve sonu kalba Zimbabwe hipotetine ikikolonijines Afrikos konfederacinio tipo valstybe gyvavusi XII XV a Jos politinis ir kulturinis centras buvo akmenine gyvenviete Didzioji Zimbabve dab centrineje Zimbabveje taciau didziausio klestejimo laikais jai tikriausiai pakluso didele teritorija visoje dabartineje Zimbabveje vakaru Mozambike ir pietu Zambijoje Zimbabwe Zimbabvebuvusi karalyste 1220 1450 Location of ZimbabveDidzioji Zimbabve rausva tarp kitu XIII a Afrikos valstybiuSostine Didzioji ZimbabveValdymo forma monarchijaMambo pirmasis RusvingoEra Viduramziai Iskilimas 1220 m 1220 Zlugimas 1450 m Valstybes ir civilizacijos kurejai buvo dabartiniu sonu ir kalangu proteviai vadinamieji mbiriai Zimbabves karalystes kultura yra priskiriama gelezies amziaus velyvajam laikotarpiui Zimbabves III sluoksnis IstorijaDidziosios Zimbabes kilme Senieji Didziosios Zimbabves gyventojai ir statytojai buvo Hungwe Manoma kad jie migravo į sia teritorija is pietu apie VII a Veliau XI a is siaures į Zimbabve migravo dabartiniu sonu ir kalangu proteviai bendrai vadinami mbiriais Mbire Jie asimiliavo senuosius gyventojus hungvius Nepaisant to sie issaugojo savo tapatybe nes sudaro atskira klana sonu tautoje nors ir kalba atskirais sonu dialektais Atsikeleliai mbiriai pereme is hungviu daug tradiciju Tarp ju ir akmeniniu gyvenvieciu statyba vadu bei zyniu kulta Jie perstate senaja hungviu gyvenviete Didziaja Zimbabve kuri ilgainiui įgijo svarbiausia politine ir religine reiksme visame regione Naujai įsteigta mbiriu kilmes dinastija kurios pradininku laikomas savo pagrindiniu simboliu pasirinko jurinį erelį senajį hungviu totema Klestejimas Svarbiausios Zimbabves civilizacijos gyvenvietes raudonos Zimbabves suklestejima nuleme intensyvejanti prekyba su Svahiliu pakrante kur sonai ekportavo svarbiausias savo prekes auksa ir dramblio kaula Nuolatine prekyba su Indijos vandenyno tautomis parodo ir Zimbabveje randama kiniska keramika persiskas fajansas arabiskos monetos stiklo karoliukai ir kitos uzsienines prekes Manoma kad klestejimo laikais Didzioji Zimbabve tapo dideles gentines konfederacijos politiniu ir religiniu centru Jame rezidavo tituluojamas valdovas ir gyveno apie 18 tukst gyventoju Tuo metu Zimbabve kontroliavo apie 150 smulkiu teritoriniu vienetu apimanciu visa dabartine Zimbabve ir teritorijas vakaru Mozambike bei pietu Zambijoje Visi sie teritoriniai vienetai turejo savo administracinius centrus kurie irgi buvo statomi is akmenu ir vadinami zimbabvemis Archeologiniai kasinejimai parodo Didziosios Zimbabves stiliaus įtaka ju architekturiniam stiliui XIV XV a Svarbiausi zimbabviu likuciai yra Mozambike Zimbabveje Zambijoje ir kt Smukimas Zimbabves istorijaBantu migracija Zimbabves karalysteMonomotapa Butua Rozviu karalysteMfekane Matabele Britu imperija gt Pietu RodezijaNepriklausomybe Rodezija gt Zimbabve Rodezija gt Zimbabve Zimbabves karalystes klestejimas XIII XV a sutapo su Svahiliu civilizacijos apogejumi Rytu Afrikos pakranteje kuomet egzotiska prekyba tarp Afrikos ir Azijos kontroliavo miestai valstybes Kilva ir kt Zlugus Kilvos talasokratijai Zimbabve greiciausiai prarado pagrindinį prekybos partnerį Tai leme karalystes nusilpima ir galiausiai Didziosios Zimbabves istustejima XV a Tuo pat metu skirtingose Zimbabves kulturos teritorijose įsigalejo nauji kulturiniai centrai konsolidave kitas karalystes Zimbabves įpedines Tarp ju buvo siaurine Monomotapa su sostine ir pietine Butuva su sostine Khamyje NuorodosRoland Oliver sud The Cambridge History of Africa Volume 3 Cambridge University Press p 575 582