Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Zazų kalba

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Zazų kalba Zazaki | |
Kalbama | Turkija |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | ~1,5–2,5 mln. |
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | ? |
Kilmė | indoeuropiečių indoiranėnų iranėnų vakarų iranėnų zazų–goranių zazų |
Rašto sistemos | lotynų, arabų raštas (ist.) |
Kalbos kodai | |
ISO 639-2 | zza |
ISO 639-3 | zza (kiu, diq) |
Geografinis paplitimas | |
Vikipedija Zazų kalba |
Zazų kalba (Zazaki) – indoeuropiečių kalbų šeimos, iranėnų atšakos kalba, vartojama Turkijos rytuose gyvenančių tautybės žmonių. Nors zazų kalbos vartotojai save paprastai laiko kurdais, jų kalba skiriasi nuo kurdų kalbos. Kalbančiųjų skaičius – 1,5–2,5 mln. žmonių.
Išskiriamos dvi pagrindinės zazų kalbos tarmės:
- šiaurės zazų (Kirmanjki, [kiu]) – vartojama apie Tundželį, Erzindžaną, Erzurumą, Sivasą, , ir kt.;
- pietų zazų (Dimli, [diq]) – vartojama apie Šanliurfą, Dijarbakyrą, Adijamaną, Malatiją.
Kartais dar išskiriama vidurio zazų tarmė. Tarmės turi daug patarmių ir šnektų.
Zazų kalba daugiausia vartojama buityje, kaip šnekamoji kalba. Dauguma zazų laisvai kalba turkiškai bei šiaurės kurdų tarme. 1850 m. zazų žodžiai pradėti užrašinėti kalbininkų. 1899 m. Ehmedė Chasis sudarė religinę knygą zazų kalba. Nuo XX a. pab. pradėti leisti straipsniai, leidiniai zazų kalba (pradžioje – išeivijoje, vėliau ir pačioje Turkijoje).
Ši kalba seniau (XIX a. pab.–XX a. pr.) būdavo užrašoma arabiškais rašmenimis, bet vėliau pereita prie lotyniško raidyno. Dabartinė zazų abėcėlė sukurta amerikiečių kalbininko K. M. Džeikobsono.
Zazų kalba, kaip ir keletas kitų šio regiono indoeuropiečių kalbų, turi bruožų. Be to, zazų ir šiaurės kurdų kalbos yra vienintelės vakarų iranėnų kalbos, išlaikiusios gramatinę giminę.
Leksika
Zazų kalbos žodžiai, palyginus su giminingomis kalbomis:
pietų kurdų | šiaurės kurdų | zazų | goranų | ||
---|---|---|---|---|---|
Mi (aš) | Min | Min | Ez | Ez | Amin, Min |
Ti (tu) | To | Tû | Tu, te | Ti, To | To, Etû, Tû |
Mi kem (aš darau) | Min ekem | Min mekem | Ez dikim | Ez kena | Min mekerû |
Mi çim (aš einu) | Min eçim | Min Meçim | Ez diçim | Ez şona | Min milû |
Fire (daug) | Zor | Fira | Pir, Gelek, Zaf | Zaf | Zor/fira |
Wet (sakė) | Wut | Wat | Got | Vat | Wat/vat |
Îrênge (dabar) | Esta | Eske | Niha, Nika | Nika | îse |
Hat (atėjo) | Hat | Het | Hat | ame | ame |
Hena (balsas) | Bang, Deng | Hena | Deng | Veng | Deng |
Kel´n (didelis) | Gewre | Kel´n | Gir, Mezin | Pîl | Gore |
Wa (vėjas) | Ba | Wa | Ba | Va | Va/Wa |
Waran (lietus) | Baran | Waran | Baran | Varan | Baran |
Gen (blogas) | Xiraw | Gen | Xirab | Xirab | Xirab |
Nuorodos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Zazų kalba, Kas yra Zazų kalba? Ką reiškia Zazų kalba?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Zazu kalba ZazakiKalbamaTurkijaKalbanciuju skaicius 1 5 2 5 mln Vieta pagal kalbanciuju skaiciu Kilmeindoeuropieciu 0 indoiranenu 0 0 iranenu 0 0 0 vakaru iranenu 0 0 0 0 zazu goraniu 0 0 0 0 0 zazuRasto sistemoslotynu arabu rastas ist Kalbos kodaiISO 639 2zzaISO 639 3zza kiu diq Geografinis paplitimasVikipedija Zazu kalba Zazu kalba Zazaki indoeuropieciu kalbu seimos iranenu atsakos kalba vartojama Turkijos rytuose gyvenanciu tautybes zmoniu Nors zazu kalbos vartotojai save paprastai laiko kurdais ju kalba skiriasi nuo kurdu kalbos Kalbanciuju skaicius 1 5 2 5 mln zmoniu Isskiriamos dvi pagrindines zazu kalbos tarmes siaures zazu Kirmanjki kiu vartojama apie Tundzelį Erzindzana Erzuruma Sivasa ir kt pietu zazu Dimli diq vartojama apie Sanliurfa Dijarbakyra Adijamana Malatija Kartais dar isskiriama vidurio zazu tarme Tarmes turi daug patarmiu ir snektu Zazu kalba daugiausia vartojama buityje kaip snekamoji kalba Dauguma zazu laisvai kalba turkiskai bei siaures kurdu tarme 1850 m zazu zodziai pradeti uzrasineti kalbininku 1899 m Ehmede Chasis sudare religine knyga zazu kalba Nuo XX a pab pradeti leisti straipsniai leidiniai zazu kalba pradzioje iseivijoje veliau ir pacioje Turkijoje Si kalba seniau XIX a pab XX a pr budavo uzrasoma arabiskais rasmenimis bet veliau pereita prie lotynisko raidyno Dabartine zazu abecele sukurta amerikieciu kalbininko K M Dzeikobsono Zazu kalba kaip ir keletas kitu sio regiono indoeuropieciu kalbu turi bruozu Be to zazu ir siaures kurdu kalbos yra vieninteles vakaru iranenu kalbos islaikiusios gramatine gimine LeksikaZazu kalbos zodziai palyginus su giminingomis kalbomis pietu kurdu siaures kurdu zazu goranuMi as Min Min Ez Ez Amin MinTi tu To Tu Tu te Ti To To Etu TuMi kem as darau Min ekem Min mekem Ez dikim Ez kena Min mekeruMi cim as einu Min ecim Min Mecim Ez dicim Ez sona Min miluFire daug Zor Fira Pir Gelek Zaf Zaf Zor firaWet sake Wut Wat Got Vat Wat vatIrenge dabar Esta Eske Niha Nika Nika iseHat atejo Hat Het Hat ame ameHena balsas Bang Deng Hena Deng Veng DengKel n didelis Gewre Kel n Gir Mezin Pil GoreWa vejas Ba Wa Ba Va Va WaWaran lietus Baran Waran Baran Varan BaranGen blogas Xiraw Gen Xirab Xirab XirabNuorodos Duomenys apie kodu kiu zymima kalba svetaineje ethnologue com Duomenys apie kodu diq zymima kalba svetaineje ethnologue com