Zarasų apskritis (1919–1950)

Kitos reikšmės – Zarasų apskritis.

Zarasų apskritis (iki 1927–1929 m. Ežerėnų apskritis) – buvęs Lietuvos administracinis-teritorinis vienetas, buvęs šiaurės rytuose (dabartinis Zarasų rajonas ir aplinkinės teritorijos). Centras – Zarasai.

Zarasų apskritis

←

1919 – 1950

→

→

→

Apskritis Lietuvos Respublikoje 1919 m.

Administracinis centras

Zarasai

Valsčiai

8 (1923)

1919–1941 m.

Lietuva

1941–1944 m.

Panevėžio krašto apygarda

1945–1950 m.

Lietuvos TSR

Gyventojų

64 410 (1939)

Plotas

1 314 km² (1923), 1 950 km² (1949)

Istorija

redaguoti

Iki 1915 m. šioje teritorijoje egzistavo Rusijos imperijos Novoaleksandrovsko apskritis. I pasaulinio karo metais kraštą okupavus vokiečiams, čia suformuota Saldutiškio apskritis. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, 1919 m. pradžioje jos vietoje suformuota Ežerėnų apskritis. Kitais metais jos rytinę dalį (Kazokinės, Dūkšto apylinkės) okupavo Lenkija. Šios teritorijos buvo įtrauktos į Breslaujos apskritį.

Lietuviškoji Ežerėnų apskritis 1927 ar 1929 m. pervardinta Zarasų apskritimi. Prasidėjus II pasauliniam karui, 1941–1944 m. įėjo į Trečiojo Reicho Ostlando Lietuvos generalinės srities Panevėžio krašto apygardą. Po karo apskritis buvo išlaikyta LTSR sudėtyje.

1950 m. birželio 20 d. Zarasų apskritis pertvarkyta į Zarasų rajoną (24 apylinkės), dalis teritorijos perduota Dūkšto rajonui (24 apylinkės), Dusetų rajonui (16 apylinkių) ir Obelių rajonui (6 apylinkės).

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1923-09 (išsamiau)	1314	42 657	8 valsčiai: Antalieptės valsčius, Antazavės valsčius, Degučių valsčius, Dusetų valsčius, Imbrado valsčius, Paupinės valsčius, Salako valsčius, Smalvų valsčius, 1 miestas: Zarasai	995 gyvenvietės:^[1] 1 miestas (Zarasai), 5 miesteliai, 403 kaimai, 3 bažnytkaimiai, 57 dvarai ir palivarkai, 526 vienkiemiai
1932 m.	1176	48 959	8 valsčiai ir 53 seniūnijos ^[2]	1 miestas: Zarasai
1939 m.	1831	64 410		1 miestas: Zarasai
1940 m.			8 valsčiai:^[3]Antalieptės valsčius, Antazavės valsčius, Degučių valsčius, Dūkšto valsčius, Dusetų valsčius, Imbrado valsčius, Salako valsčius, Smalvų valsčius	1 miestas
1942 m.		61 100
1949-01-01 (suskirstymas)	1950		9 valsčiai ir 71 apylinkė ^[4]	1 miestas
1950-01-19			70 apylinkių ^[5]

Valsčiai

redaguoti

Apskrities valsčiai 1920–1950 m.:

Pavadinimas	Laikotarpis	Centras
Antalieptės valsčius	1920–1950	Antalieptė
Antazavės valsčius	1920–1950	Antazavė
Degučių valsčius	1920–1950	Degučiai
Dūkšto valsčius	1940–1950	Dūkštas
Dusetų valsčius	1923?–1939?	Dusetos
Imbrado valsčius	1920–1950	Imbradas
Paupinės valsčius	1924–1927	Paupinė
Rimšės valsčius	1941–1950	Rimšė
Salako valsčius	1920–1950	Salakas
Smalvų valsčius	1920–1950	Smalvos

Apskrities viršininkai

redaguoti

Antanas Nevodničėnas – nuo 1919 m. rugsėjo 5 d. iki 1921 m. liepos 11 d.
Eustachas Šlepavičius – nuo 1921 09 01 iki 1923 07 05
Ignas Urbaitis – nuo 1923 11 20 iki 1925 08 11
Juozas Dijokas – nuo 1925 08 11 iki 1926 08 03
Antanas Grigiškis – nuo 1926 08 15 iki 1926 10 21
Kazys Svilas – nuo 1926 10 21 iki 1928 05 20
Juozas Merkys – nuo 1928 11 20 iki 1930 07 15
Jonas Raščius – nuo 1930 07 15 iki 1933 06 01
Vincas Vitkus – nuo 1933 06 01 iki 1934 08 30
Jonas Šlepetys – nuo 1934 09 01 iki 1938 12 30
Antanas Staškevičius – nuo 1939 01 01 iki 1940 06 26
Pranas Kriščionaitis – nuo 1940 06 20 iki ?
Lionginas Grumbinas 1941–1943
Jonas Steponavičius 1943–1944

Literatūra

redaguoti

Zarasų apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 614
Zarasų apskritis (1919–1950). Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 1200
Zarasų apskritis (1919–1950). Visuotinė lietuvių enciklopedija (internetinė versija).

Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 520
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 789–794 psl.
Savivaldybių žinynas (Lietuvos miestų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 197
LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1–10

Pranas Gipiškis. Zarasų kraštas. Zarasai 1936.
Žurnalas „Policija“, 1925–1940 m.
Vytautas Indrašius. Zarasų apskrities viršininkai 1919–1940 m. // Zarasai laiko vilnyse, 2006, Utenos Indra, psl. 111–114.
STEPONAVIČIUS Jonas (1880–1947), Lietuvos Respublikos Seimo narys | lrs.lt

[1] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 520

[2] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 789–794 psl.

[3] Savivaldybių žinynas (Lietuvos miestų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51

[4] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 197

[5] LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1–10

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]