Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Nacionalinis Osolinskių institutasĮkurta 1919 m Vieta Vroclavas LenkijaDirektorius dr Adolf Juzwenko Nacionalinis Osolin
Zakład Narodowy im. Ossolińskich
| Nacionalinis Osolinskių institutas | |
|---|---|
| Įkurta | 1919 m. |
| Vieta | Vroclavas, Lenkija |
| Direktorius | dr. Adolf Juzwenko |
Nacionalinis Osolinskių institutas (lenk. Zakład Narodowy im. Ossolińskich, ZNiO), taip pat Osolineumas (Ossolineum) – mokslinė biblioteka, leidykla, mokslo, kultūros ir švietimo įstaiga Lenkijoje, įsikūrusi Vroclave nuo 1947 metų. Pagal dydį tai antroji biblioteka Lenkijoje po Jogailos universiteto bibliotekos, veikiančios Krokuvoje.
Tai yra nacionalinės ir tarptautinės reikšmės archyvų institutas ir kultūros centras. Nacionalinį Osolinskių institutą įkūrė lenkų magnatas Jozefas Maksimiljanas Osolinskis (1748–1826).
Osolinskių institute sukaupti ir saugomi kai kurių žymiausių Lenkijos ir bendrų su kaimyninėmis tautomis mokslininkų, rašytojų ir poetų, įskaitant: Mikalojaus Koperniko „Devolutionibus orbium coelestium“, , Adomo Mickevičiaus, Adomo Asnyko, Jano Kasprovičiaus, Vladyslavo Reimonto, Stepono Żeromskio, Julijaus Slovackio ir ypač Henriko Senkevičiaus, kurio pagrindinis leidėjas – Osolinskių instituto leidykla, rankraščiai.
ZNiO departamentai: Osolinskių biblioteka (1816 m.), Liubomirskių muziejus (1823 m.), Osolinskių leidykla (1827 m.), Adomo Mickevičiaus „Pono Tado” muziejus.
Bibliotekos istorija
Kunigaikštis Jozefas Osolinskis buvo politikas, rašytojas ir tyrinėtojas, paskyręs savo gyvenimą turtingos bibliotekos, sudarytos iš knygų, rankraščių, spaudinių ir monetų, sukūrimui ir katalogavimui. Nuodugniai apsvarstęs ir stebėjęs Europos pokyčius po Vienos kongreso, jis pasirinko Lvovą, tuomet vadintą Lenbergu, Galicijoje, kuri priklausė Austrijos imperijai, kaip tinkamiausią vietą laikyti savo 52 dėžių surinktai medžiagai, gavęs išankstinį Austrijos imperatoriaus Pranciškaus I pritarimą. 1817 m. Osolinskis pradėjo savo vardo instituto įkūrimą Lvove. Vertingoms knygoms ir rankraščiais įsigyti pajamų kunigaikštis gaudavo iš savo valdytų žemės sklypų. Surinkęs didžiulę spaudinių kolekciją Osolinskio institutas greitai tapo garsiu Lenkijos mokslo ir kultūros židiniu, kuris ne tik išliko valdant austrams, bet ir gyvavo Antrosios Lenkijos Respublikos (1918–1939 m.) valdymo periodu.
Nacionalinis Osolinskių institutas nuo savo įkūrimo (1817 m.) iki 1945 m. buvo įsikūręs buvusiuose karmeličių ordino vienuolyno pastatuose Lvove (Ossolińscy g. 2, dab. Stefanyka gatvė). Po pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, valdant Austrijos imperatoriui Juozapui II, vienuolyno pastatai tapo griuvėsiais. Jų atkūrimu susirūpino generolas Jozefas Bemas, sukūręs pastatų restauracijos projektą. Jis 1823 m. Lubomirskių muziejų (kurį, buvo įkūręs kunigaikštis Henrikas Lubomirskis) sujungė su Osolinskių institutu.
Valdant Austrijai, „Osoliniumas“ tapo Lenkijos nepriklausomybės judėjimo švyturiu ir buvo vienas iš svarbiausių Lenkijos kultūros centrų Lvove, nepaisant to, jog Lvovą valdė užsienio valdžia ir jos struktūros vykdė germanizaciją. Tuo metu Lvove buvo vykdomi instituto darbuotojų areštai, persekiojimai, atliekamos kratos.
1840 m. pradžioje Osolinskių bibliotekoje veikė lenkų spaustuvė. Atsižvelgus į santykinę Galicijos autonomiją, visgi ji turėjo išimtines teises leisti lenkiškas knygas.
Po įvykusios Rusijos revoliucijos ir Austrijos – Vengrijos imperijos žlugimo, dar net nepasibaigus I pasauliniam karui, Galicija tapo ginkluoto konflikto vieta. Osolinskių institutas buvo atakuotas kareivių 1918 m. mūšio dėl Lvovo metu.
Prieš II pasaulinį karą Osolinskių biblioteką sudarė 220 000 kūrinių, daugiau kaip 6 000 rankraščių, daugiau kaip 9 000 autografų, daugiau kaip 2000 diplomų ir daugiau kaip 3000 žemėlapių. 1827 m. kunigaikščio Jozefo Osolinskio sukauptą kolekciją sudarė 10 121 darbai, 19055 darbų kopijos, 567 rankraščiai, 133 žemėlapiai, 1445 paveikslai. Osolinskių biblioteka buvo sukaupusi didžiausią XIX a. ir XX a. išleistos lenkų periodinės spaudos kolekciją.
Testamentu Jozefas Osolinskis savo šeimos narius pavadino tolesniais jo įsteigto instituto kuratoriais ir direktoriais, siekdamas užtikrinti savo darbo tęstinumą, ir paskyrė 28 žymias lenkų šeimas, iš kurių buvo galima pasirinkti įpėdinius, jei jo šeimos nariai mirtų.
1939 m. į Osolinskių institutą, baiminantis karo pasekmių, buvo atvežtas Adomo Mickevičiaus poemos „Ponas Tadas” rankraštis, kurį tuo metu valdė Tarnovskių šeima, jį 1871 m. įgijusi iš poeto sūnaus Vladislavo Mickevičiaus, šiam atsidūrus po karo tarp Prancūzijos ir Prūsijos nepalankiose gyvenimo sąlygose. Tarnovskiai tikėjosi, kad karas greitai baigsis ir rankraštį galėsiantys susigrąžinti.
1939 m. rugsėjo mėn. į valdžią atėjus sovietams, Osolinskių institutas buvo nacionalizuotas ir uždarytas, jo bibliotekos fondai buvo perduoti naujai įsteigtai Ukrainos TSR Lvovo filialo mokslų akademijai. Nacionalizuotas ir Adomo Mickevičiaus „Pono Tado“ rankraštis.
Lubomirskių muziejaus kolekcija buvo paskirstyta įvairiems Lvovo muziejams, kuriuos tvarkė ukrainiečiai.
Nuo 1941 m. birželio 29 d. iki 1944 m. liepos 27 d., fašistinei Vokietijai okupavus Lvovą, Osolinskių biblioteka buvo įtraukta į naujos Vokietijos „Staatsbibilothek Lemberg“ (Lvovo bibliotekos) struktūrą. Dalis kolekcijos buvo spėta pervežti į Krokuvą. Šioje kolekcijoje buvo ir Adomo Mickevičiaus „Ponas Tadas”. Iš Krokuvos krovinys buvo pergamentas toliau į vakarus, į Sileziją. Lenkijos vyriausybinė komisija, ieškojusi vokiečių pagrobtų lenkų bibliotekų ir muziejų rinkinių, vieno vaito rastas kolekcijas nukreipė į Varšuvos nacionalinę biblioteką. Iš ten rinkiniai perduoti nacionaliniam Osolinskių institutui.
1946–1947 m. tuometinė Ukrainos valdžia padalino „Osoliniumo“ kolekciją į dvi dalis. Buvo laikomąsi bendros taisyklės, kad medžiaga, turinti nuorodų ar kilusi iš žemių į rytus nuo Kurzono linijos, ypač susijusi su Vakarų Ukrainos istorija ir kultūra, taip pat su Rusija, Baltarusija, Podole, Voluine, Lietuva, Turkija, turėjo likti Lvove. Kita medžiaga buvo perduota tuometinei Lenkijos Liaudies Respublikai.
Iš pradžių ukrainiečiai planavo perduoti vos 30 000 tomų. Šis skaičius keletą kartų buvo peržiūrėtas. 1946 m. gegužės mėn. jis pagaliau pasiekė 150 000 vienetų, įskaitant knygas, XIX–XX amžių atspaudus ir rankraščius. Tai sudarė tik 15–20 procentų visos kolekcijos, nes nebuvo atsižvelgta į grafinę ir kartografinę kolekcijas ir beveik visą XIX–XX amžių lenkų periodinių leidinių rinkinį.
Minėta lenkų spaudos kolekcija liko Lvove, kuri gulėjo neapsaugota ir „laikinai“ 50 metų buvo saugota Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje. Vėliau ši kolekcija sovietų valdžios buvo sunaikinta.
Nuo 1947 m. Vroclavo Osolinskių biblioteka buvo perrenkama iš originalių Lvovo Osolinskių bibliotekos kolekcijų, kurias Lenkija tik iš dalies atgavo iš sovietų valdžios. Manoma, kad maždaug trečdalis visos tarpukario laikotarpio kolekcijos buvo pervežta į Vroclavą. Vroclavo miesto valdžia Osolinskių bibliotekai skyrė buvusios vokiečių vidurinės katalikų berniukų mokyklos patalpas. Nuo 1953 m., kai atsirado Lenkijos mokslų akademija, Ossolinskių biblioteka ir leidykla buvo patekusios jos valdžion, o Lubomirskių muziejus buvo uždarytas.
Osolinskių instituto dabartis
1995 m. sausio 5 d. Nacionaliniam Osolinskių institutui buvo suteiktas archyvo statusas. Jis nustojo veikti kaip Lenkijos mokslų akademijos dalis. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje buvo užmegzti santykiai tarp Osolinskių instituto ir Lvovo Stefanyko bibliotekos. Buvo priimtas susitarimas, jog lenkų specialistai tyrimų tikslais galės kopijuoti, mikrofilmuoti Stefanyko bibliotekos fondus.
2006 m. atidarytas Vroclavo nacionalinio Osolinskių instituto Lvovo skyrius. Jis įsikūręs atnaujintose buvusios „Baworowscy“ bibliotekos patalpose. Jį sudaro parodų salė ir „Osoliniumo“ darbuotojo, atsakingo už kolekcijos kopijavimą, katalogo parengimą, kolekcijos būklės patikrinimą ir kitus priežiūros darbus, kabinetas.
2015 m. Osolinskių bibliotekoje buvo sukaupta 1 800 000 vienetų, įskaitant knygų leidimus, serijinius knygų leidimus, inkunabulus, rankraščius, atspaudus, piešinius, ekslibrisų knygelių lentas, monetas ir medalius, antspaudus, dokumentus, susijusius su socialiniais įvykiais, ir mikrofilmus.
„Pono Tado“ rankraštį Osolinskių institutas galutinai įgijo 1999 m. po septynerius metus trūkusių derybų su Mickevičiaus poemos originalo savininkų Tarnovskių šeima. Pasirašius trišalę sutartį Vroclavo rotušėje 1999 m. lapkričio 5 d. „Pono Tado“ rankraštis tapo Osolinskių instututo nuosavybe.
Osolinskių institituto leidykla publikuoja populiarią pasaulinės literatūros klasikos seriją „Nacionalinė biblioteka“ („Biblioteka Narodowa„), taip pat svarbius leidybos projektus, tokius kaip Romos Aftanazy monumentalusis leidinys, daugybės dvarų ir didžiųjų rezidencijų kultūros paveldą iliustruojančius leidinius.
1995 m. sausio 5 d. Vroclave pradėjo veikti atnaujintas Lubomirskių muziejus, kaip ZNiO vaizduojamojo meno skyrius.
Nuorodos
- Struktura organizacyjna ZNiO, Zakład Narodowy im. Ossolińskich. Nuoroda tikrinta 2020-11-07.
- Osolineumas. Visuotinė lietuvių enciklopedija,
- Nacionalinio Osolinskių instituto leidyklos interneto svetainėje pateikta informacija. [1] Archyvuota kopija 2020-06-30 iš Wayback Machine projekto.
- Jabłońska, Władysława. (1979) „Ossoliński Józef Kajetan (1748–1826)“ Polski słownik biograficzny. Wrocław: Polska Akademia Nauk. p. 416–421.
- Stanisław Kosiedowski (2007). „Jak powstawało lwowskie Ossolineum (How Lviv Ossolineum was established)". Józef Maksymilian Ossoliński – szkic biograficzny, Ossolineum 1967 (in Polish). Mój Lwów.
- Historia ZNiO" (in Polish). ossolineum.pl. 3 February 2011. [2] Archyvuota kopija 2020-05-13 iš Wayback Machine projekto.
- Prokopovych, Markian (2009). Habsburg Lemberg: Architecture, Public Space, and Politics in the Galician Capital, 1772–1914. Purdue University Press. p. 141. ISBN 978-1557535108.
- Adolf Juzwenko, Thaddeus Mirecki. The fate of the Lubomirski Dürers: recovering the treasures of the Ossoliński National Institute. Society of the Friends of the Ossolineum. 2004. p. 13.
- Lietuva, Tėvyne mano… Adomas Mickevičius ir jo poema „Ponas Tadas”. Nacionalinis muziejus, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai, 2018. ISBN 978-609-8061-57-4.
- Patricia Kennedy Grimsted. Trophies of war and empire: the archival heritage of Ukraine, World War II, and the international politics of restitution. 2001. Harvard Ukrainian Research Institute. p. 163.
- Norman Davies, God’s Playground, a History of Poland, Columbia University Press, 1982, ISBN 0231053525, p.558.
- Osolinskių bibliotekos istorija. [3] Archyvuota kopija 2020-05-13 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Zakład Narodowy im. Ossolińskich, Kas yra Zakład Narodowy im. Ossolińskich? Ką reiškia Zakład Narodowy im. Ossolińskich?
Nacionalinis Osolinskiu institutasĮkurta 1919 m Vieta Vroclavas LenkijaDirektorius dr Adolf Juzwenko Nacionalinis Osolinskiu institutas lenk Zaklad Narodowy im Ossolinskich ZNiO taip pat Osolineumas Ossolineum moksline biblioteka leidykla mokslo kulturos ir svietimo įstaiga Lenkijoje įsikurusi Vroclave nuo 1947 metu Pagal dydį tai antroji biblioteka Lenkijoje po Jogailos universiteto bibliotekos veikiancios Krokuvoje Tai yra nacionalines ir tarptautines reiksmes archyvu institutas ir kulturos centras Nacionalinį Osolinskiu instituta įkure lenku magnatas Jozefas Maksimiljanas Osolinskis 1748 1826 Osolinskiu institute sukaupti ir saugomi kai kuriu zymiausiu Lenkijos ir bendru su kaimyninemis tautomis mokslininku rasytoju ir poetu įskaitant Mikalojaus Koperniko Devolutionibus orbium coelestium Adomo Mickeviciaus Adomo Asnyko Jano Kasproviciaus Vladyslavo Reimonto Stepono Zeromskio Julijaus Slovackio ir ypac Henriko Senkeviciaus kurio pagrindinis leidejas Osolinskiu instituto leidykla rankrasciai ZNiO departamentai Osolinskiu biblioteka 1816 m Liubomirskiu muziejus 1823 m Osolinskiu leidykla 1827 m Adomo Mickeviciaus Pono Tado muziejus Bibliotekos istorijaOsolinskiu bibliotekos pastatas Lvove 1975 Siuo metu Vasilijaus Stefanyko vardo biblioteka Kunigaikstis Jozefas Osolinskis buvo politikas rasytojas ir tyrinetojas paskyres savo gyvenima turtingos bibliotekos sudarytos is knygu rankrasciu spaudiniu ir monetu sukurimui ir katalogavimui Nuodugniai apsvarstes ir stebejes Europos pokycius po Vienos kongreso jis pasirinko Lvova tuomet vadinta Lenbergu Galicijoje kuri priklause Austrijos imperijai kaip tinkamiausia vieta laikyti savo 52 deziu surinktai medziagai gaves isankstinį Austrijos imperatoriaus Pranciskaus I pritarima 1817 m Osolinskis pradejo savo vardo instituto įkurima Lvove Vertingoms knygoms ir rankrasciais įsigyti pajamu kunigaikstis gaudavo is savo valdytu zemes sklypu Surinkes didziule spaudiniu kolekcija Osolinskio institutas greitai tapo garsiu Lenkijos mokslo ir kulturos zidiniu kuris ne tik isliko valdant austrams bet ir gyvavo Antrosios Lenkijos Respublikos 1918 1939 m valdymo periodu Nacionalinis Osolinskiu institutas nuo savo įkurimo 1817 m iki 1945 m buvo įsikures buvusiuose karmeliciu ordino vienuolyno pastatuose Lvove Ossolinscy g 2 dab Stefanyka gatve Po pirmojo Abieju Tautu Respublikos padalijimo valdant Austrijos imperatoriui Juozapui II vienuolyno pastatai tapo griuvesiais Ju atkurimu susirupino generolas Jozefas Bemas sukures pastatu restauracijos projekta Jis 1823 m Lubomirskiu muzieju kurį buvo įkures kunigaikstis Henrikas Lubomirskis sujunge su Osolinskiu institutu Valdant Austrijai Osoliniumas tapo Lenkijos nepriklausomybes judejimo svyturiu ir buvo vienas is svarbiausiu Lenkijos kulturos centru Lvove nepaisant to jog Lvova valde uzsienio valdzia ir jos strukturos vykde germanizacija Tuo metu Lvove buvo vykdomi instituto darbuotoju arestai persekiojimai atliekamos kratos 1840 m pradzioje Osolinskiu bibliotekoje veike lenku spaustuve Atsizvelgus į santykine Galicijos autonomija visgi ji turejo isimtines teises leisti lenkiskas knygas Kunigaikscio Jozefo Osolinskio portretas autorius Janas Maskovskis Po įvykusios Rusijos revoliucijos ir Austrijos Vengrijos imperijos zlugimo dar net nepasibaigus I pasauliniam karui Galicija tapo ginkluoto konflikto vieta Osolinskiu institutas buvo atakuotas kareiviu 1918 m musio del Lvovo metu Pries II pasaulinį kara Osolinskiu biblioteka sudare 220 000 kuriniu daugiau kaip 6 000 rankrasciu daugiau kaip 9 000 autografu daugiau kaip 2000 diplomu ir daugiau kaip 3000 zemelapiu 1827 m kunigaikscio Jozefo Osolinskio sukaupta kolekcija sudare 10 121 darbai 19055 darbu kopijos 567 rankrasciai 133 zemelapiai 1445 paveikslai Osolinskiu biblioteka buvo sukaupusi didziausia XIX a ir XX a isleistos lenku periodines spaudos kolekcija Testamentu Jozefas Osolinskis savo seimos narius pavadino tolesniais jo įsteigto instituto kuratoriais ir direktoriais siekdamas uztikrinti savo darbo testinuma ir paskyre 28 zymias lenku seimas is kuriu buvo galima pasirinkti įpedinius jei jo seimos nariai mirtu 1939 m į Osolinskiu instituta baiminantis karo pasekmiu buvo atveztas Adomo Mickeviciaus poemos Ponas Tadas rankrastis kurį tuo metu valde Tarnovskiu seima jį 1871 m įgijusi is poeto sunaus Vladislavo Mickeviciaus siam atsidurus po karo tarp Prancuzijos ir Prusijos nepalankiose gyvenimo salygose Tarnovskiai tikejosi kad karas greitai baigsis ir rankrastį galesiantys susigrazinti 1939 m rugsejo men į valdzia atejus sovietams Osolinskiu institutas buvo nacionalizuotas ir uzdarytas jo bibliotekos fondai buvo perduoti naujai įsteigtai Ukrainos TSR Lvovo filialo mokslu akademijai Nacionalizuotas ir Adomo Mickeviciaus Pono Tado rankrastis Lubomirskiu muziejaus kolekcija buvo paskirstyta įvairiems Lvovo muziejams kuriuos tvarke ukrainieciai Nuo 1941 m birzelio 29 d iki 1944 m liepos 27 d fasistinei Vokietijai okupavus Lvova Osolinskiu biblioteka buvo įtraukta į naujos Vokietijos Staatsbibilothek Lemberg Lvovo bibliotekos struktura Dalis kolekcijos buvo speta pervezti į Krokuva Sioje kolekcijoje buvo ir Adomo Mickeviciaus Ponas Tadas Is Krokuvos krovinys buvo pergamentas toliau į vakarus į Silezija Lenkijos vyriausybine komisija ieskojusi vokieciu pagrobtu lenku biblioteku ir muzieju rinkiniu vieno vaito rastas kolekcijas nukreipe į Varsuvos nacionaline biblioteka Is ten rinkiniai perduoti nacionaliniam Osolinskiu institutui sv Petro ir Povilo baznycios patalpos Lvove kuriose sovietines okupacijos metu buvo saugoti ir veliau sunaikinta surinkta XIX a ir XX a lenku spaudos kolekcija 1946 1947 m tuometine Ukrainos valdzia padalino Osoliniumo kolekcija į dvi dalis Buvo laikomasi bendros taisykles kad medziaga turinti nuorodu ar kilusi is zemiu į rytus nuo Kurzono linijos ypac susijusi su Vakaru Ukrainos istorija ir kultura taip pat su Rusija Baltarusija Podole Voluine Lietuva Turkija turejo likti Lvove Kita medziaga buvo perduota tuometinei Lenkijos Liaudies Respublikai Is pradziu ukrainieciai planavo perduoti vos 30 000 tomu Sis skaicius keleta kartu buvo perziuretas 1946 m geguzes men jis pagaliau pasieke 150 000 vienetu įskaitant knygas XIX XX amziu atspaudus ir rankrascius Tai sudare tik 15 20 procentu visos kolekcijos nes nebuvo atsizvelgta į grafine ir kartografine kolekcijas ir beveik visa XIX XX amziu lenku periodiniu leidiniu rinkinį Mineta lenku spaudos kolekcija liko Lvove kuri gulejo neapsaugota ir laikinai 50 metu buvo saugota Sv Petro ir Povilo baznycioje Veliau si kolekcija sovietu valdzios buvo sunaikinta Nuo 1947 m Vroclavo Osolinskiu biblioteka buvo perrenkama is originaliu Lvovo Osolinskiu bibliotekos kolekciju kurias Lenkija tik is dalies atgavo is sovietu valdzios Manoma kad mazdaug trecdalis visos tarpukario laikotarpio kolekcijos buvo pervezta į Vroclava Vroclavo miesto valdzia Osolinskiu bibliotekai skyre buvusios vokieciu vidurines kataliku berniuku mokyklos patalpas Nuo 1953 m kai atsirado Lenkijos mokslu akademija Ossolinskiu biblioteka ir leidykla buvo patekusios jos valdzion o Lubomirskiu muziejus buvo uzdarytas Osolinskiu instituto dabartisKoperniko De Revolutionibus manuscript Namas Vroclave kuriame saugomas Adomo Mickeviciaus Pono Tado rankrastis 1995 m sausio 5 d Nacionaliniam Osolinskiu institutui buvo suteiktas archyvo statusas Jis nustojo veikti kaip Lenkijos mokslu akademijos dalis Desimtojo desimtmecio pradzioje buvo uzmegzti santykiai tarp Osolinskiu instituto ir Lvovo Stefanyko bibliotekos Buvo priimtas susitarimas jog lenku specialistai tyrimu tikslais gales kopijuoti mikrofilmuoti Stefanyko bibliotekos fondus 2006 m atidarytas Vroclavo nacionalinio Osolinskiu instituto Lvovo skyrius Jis įsikures atnaujintose buvusios Baworowscy bibliotekos patalpose Jį sudaro parodu sale ir Osoliniumo darbuotojo atsakingo uz kolekcijos kopijavima katalogo parengima kolekcijos bukles patikrinima ir kitus prieziuros darbus kabinetas 2015 m Osolinskiu bibliotekoje buvo sukaupta 1 800 000 vienetu įskaitant knygu leidimus serijinius knygu leidimus inkunabulus rankrascius atspaudus piesinius ekslibrisu knygeliu lentas monetas ir medalius antspaudus dokumentus susijusius su socialiniais įvykiais ir mikrofilmus Pono Tado rankrastį Osolinskiu institutas galutinai įgijo 1999 m po septynerius metus trukusiu derybu su Mickeviciaus poemos originalo savininku Tarnovskiu seima Pasirasius trisale sutartį Vroclavo rotuseje 1999 m lapkricio 5 d Pono Tado rankrastis tapo Osolinskiu instututo nuosavybe Osolinskiu institituto leidykla publikuoja populiaria pasaulines literaturos klasikos serija Nacionaline biblioteka Biblioteka Narodowa taip pat svarbius leidybos projektus tokius kaip Romos Aftanazy monumentalusis leidinys daugybes dvaru ir didziuju rezidenciju kulturos pavelda iliustruojancius leidinius 1995 m sausio 5 d Vroclave pradejo veikti atnaujintas Lubomirskiu muziejus kaip ZNiO vaizduojamojo meno skyrius NuorodosStruktura organizacyjna ZNiO Zaklad Narodowy im Ossolinskich Nuoroda tikrinta 2020 11 07 Osolineumas Visuotine lietuviu enciklopedija Nacionalinio Osolinskiu instituto leidyklos interneto svetaineje pateikta informacija 1 Archyvuota kopija 2020 06 30 is Wayback Machine projekto Jablonska Wladyslawa 1979 Ossolinski Jozef Kajetan 1748 1826 Polski slownik biograficzny Wroclaw Polska Akademia Nauk p 416 421 Stanislaw Kosiedowski 2007 Jak powstawalo lwowskie Ossolineum How Lviv Ossolineum was established Jozef Maksymilian Ossolinski szkic biograficzny Ossolineum 1967 in Polish Moj Lwow Historia ZNiO in Polish ossolineum pl 3 February 2011 2 Archyvuota kopija 2020 05 13 is Wayback Machine projekto Prokopovych Markian 2009 Habsburg Lemberg Architecture Public Space and Politics in the Galician Capital 1772 1914 Purdue University Press p 141 ISBN 978 1557535108 Adolf Juzwenko Thaddeus Mirecki The fate of the Lubomirski Durers recovering the treasures of the Ossolinski National Institute Society of the Friends of the Ossolineum 2004 p 13 Lietuva Tevyne mano Adomas Mickevicius ir jo poema Ponas Tadas Nacionalinis muziejus Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes Valdovu rumai 2018 ISBN 978 609 8061 57 4 Patricia Kennedy Grimsted Trophies of war and empire the archival heritage of Ukraine World War II and the international politics of restitution 2001 Harvard Ukrainian Research Institute p 163 Norman Davies God s Playground a History of Poland Columbia University Press 1982 ISBN 0231053525 p 558 Osolinskiu bibliotekos istorija 3 Archyvuota kopija 2020 05 13 is Wayback Machine projekto