Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Vėlyvoji Džao
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Vėlyvoji Džao (kin. 後趙, pinyin: Hòuzhào) – 319-351 m. egzistavusi valstybė, kurioje valdžią laikė sinizuoti klajokliai . Valstybė kilo dabartinėje Kinijos Hebei provincijoje, tačiau didžiausios ekspansijos laikais valdė didžiąją dalį Šiaurinės Kinijos į šiaurę nuo Geltonosios upės. Alternatyvus valstybės pavadinimas yra Ši Džao (kin. 石趙, pinyin: Shízhào), pagal valdovų pavardę.
| 後趙 Vėlyvoji Džao | ||||
| Buvusi karalystė | ||||
| ||||
| Teritorija (žalia) apie 329 m. | ||||
| Sostinė | (319-335, 350-351), Ječengas (335-350) | |||
| Valdymo forma | Monarchija | |||
| Imperatorius | ||||
| 319-333 (pirmasis) | Mingdi (Vėlyvoji Džao) | |||
| 350-351 (paskutinysis) | Sinsingvangas | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Įkūrimas | 319 m., 319 | |||
| - Sostinę užima Žan Vei | 351 m. | |||
Istorija
Prielaidos atsirasti Vėlyvajai Džao susidarė 318 m., kuomet Šiaurinę Kiniją valdžiusioje Han Džao kilo neramumai. Tais metais imperatorius buvo nužudytas savo uošvio, kuris įvykdė rūmų perversmą ir siekė išžudyti visą Liu giminę. Prieš uzurpatorių sukilo keli įtakingi karo vadai, kurie siekė pasinaudoti suirute ir užimti sostą. Tarp jų buvo buvusio imperatoriaus giminaitis , ir dzie kilmės generolas . Galutinę pergalę šventė Liu Jao, kuris titulavosi nauju imperatoriumi. Tačiau rytinėje imperijos dalyje įsitvirtinęs Ši Le turėjo savo ambicijų. Nesugebėjęs susitarti su Liu Jao, jis sukūrė savo valstybę – Vėlyvąją Džao su sostine ir titulavosi Didžiuoju bei Džao karaliumi. Jam pakluso istorinės , Jou, Čing provincijos, tuo tarpu Han Džao išlaikė istorines Kinijos sostines Luojangą ir Čanganą.
Šiaurinės Kinijos susiskaldymas tarp dviejų Džao tęsėsi dar dešimt metų, kol galiausiai 329 m. Han Džao armija patyrė triuškinantį pralaimėjimą, o pats imperatorius paimtas į nelaisvę ir vėliau nužudytas. Ši Le įsakymu nužudžius ir jo įpėdinį, Šiaurės Kinija buvo vėl suvienyta. 330 m. Ši Le pasiskelbė imperatoriumi ir tapo pagrindiniu hegemonu šiaurėje, kuriam ištikimybę prisiekė kaimyninės valstybės, kaip , , Kogurio.
Po Ši Le mirties 333 m. sostą paveldėjo (imperatorius Vudi), kuris perkėlė sostinę į Ječengą. Jis bandė nukariauti aplinkines valstybes, suvienydamas visą Šiaurės Kiniją, tačiau didesnių pokyčių nepasiekė. Vietoj to stiprėjo sianbų klanai ir , kurie siaubė Vėlyvosios Džao teritorijas. Nuolatiniai karai silpnino valstybę, o dėl chaoso imperatoriaus rūmuose kildavo daug vidaus neramumų.
Dėl to 349 m. Vudi mirus, atsirado keli pretendentai į sostą. Įpėdinis tevaldė vos 33 dienas, nes jį nušalino , kurį po kelių mėnesių nušalino . Šis kitais metais buvo nušalintas . Ši nuolatinė valdovų kaita neleido susidaryti centrinei valdžiai, todėl karalystės šiaurę teriojo murongų valstybė, vakaruose atskilo .
Neramumų metu iškilo kinų kilmės asmenybė , kuris skatino etninių kinų revanšistines nuotaikas ir 350 m. išžudė apie 200 000 "barbarams" priskiriamų gyventojų. Vėliau jis išžudė beveik visą Ši giminę ir sukūrė savo karalystę . 351 m. balandį jo įsakymu nužudžius paskutinįjį Ši giminės valdovą, Vėlyvoji Džao nustojo egzistuoti.
Administraciniai vienetai
Valstybė buvo dalinama į provincijas , kurių sistemą paveldėjo iš Vakarų Dzin imperijos. Didžiausio išsiplėtimo laikais valstybei priklausė 15 provincijų: , , Joudžou, , Čingdžou, , , , Judžou, Dzingdžou, , , , , .
Valdovai
| Pomirtinis vardas1 | Asmeninis vardas | Valdymo metai | Laikotarpiai² |
|---|---|---|---|
明 (míng) | Ši Le 石勒 (Shí Lè) | 319-333 m. | Džaovang (趙王 Zhàowáng) 319-328 Taihe (太和 Tàihé) 328-330 |
| Haijangvangas 海陽王 (Hǎiyáng wáng) | 石弘 (Shí Hóng) | 333-334 m. | Jansi (延熙 Yánxī) 334 |
武 (wǔ) | Ši Hu 石虎 (Shí Hǔ) | 334-349 m. | Jianwu (建武 Jiànwǔ) 335-349 Taining (太寧 Tàiníng) 349 |
| Čiaovangas 譙王 (Qiáo wáng) | 石世 (Shí Shì) | 349 m. | Taining (太寧 Tàiníng) 349 |
| Pengčengvangas 彭城王 (Péngchéng wáng) | 石遵 (Shí Zūn) | 349 m. | Taining (太寧 Tàiníng) 349 |
| Ijangvangas 義陽王 (Yìyáng wáng) | 石鑒 (Shí Jiàn) | 349-350 m. | Činglong (青龍 Qīnglóng) |
| Sinsingvangas 新興王 (Xīnxīng wáng) | 石祗 (Shí Zhī) | 350-351 m. | Jongning (永寧 Yǒngníng) 350-351 |
| 1 Paprastai valdovas įvardijamas prieš pomirtinį vardą pridedant dinastijos pavadinimą, o po jo – titulą „di“ | |||
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vėlyvoji Džao, Kas yra Vėlyvoji Džao? Ką reiškia Vėlyvoji Džao?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Velyvoji Dzao kin 後趙 pinyin Houzhao 319 351 m egzistavusi valstybe kurioje valdzia laike sinizuoti klajokliai Valstybe kilo dabartineje Kinijos Hebei provincijoje taciau didziausios ekspansijos laikais valde didziaja dalį Siaurines Kinijos į siaure nuo Geltonosios upes Alternatyvus valstybes pavadinimas yra Si Dzao kin 石趙 pinyin Shizhao pagal valdovu pavarde 後趙 Velyvoji DzaoBuvusi karalyste 319 351Location ofTeritorija zalia apie 329 m Sostine 319 335 350 351 Jecengas 335 350 Valdymo forma MonarchijaImperatorius 319 333 pirmasis Mingdi Velyvoji Dzao 350 351 paskutinysis SinsingvangasEra Viduramziai Įkurimas 319 m 319 Sostine uzima Zan Vei 351 m IstorijaPrielaidos atsirasti Velyvajai Dzao susidare 318 m kuomet Siaurine Kinija valdziusioje Han Dzao kilo neramumai Tais metais imperatorius buvo nuzudytas savo uosvio kuris įvykde rumu perversma ir sieke iszudyti visa Liu gimine Pries uzurpatoriu sukilo keli įtakingi karo vadai kurie sieke pasinaudoti suirute ir uzimti sosta Tarp ju buvo buvusio imperatoriaus giminaitis ir dzie kilmes generolas Galutine pergale svente Liu Jao kuris titulavosi nauju imperatoriumi Taciau rytineje imperijos dalyje įsitvirtines Si Le turejo savo ambiciju Nesugebejes susitarti su Liu Jao jis sukure savo valstybe Velyvaja Dzao su sostine ir titulavosi Didziuoju bei Dzao karaliumi Jam pakluso istorines Jou Cing provincijos tuo tarpu Han Dzao islaike istorines Kinijos sostines Luojanga ir Cangana Siaurines Kinijos susiskaldymas tarp dvieju Dzao tesesi dar desimt metu kol galiausiai 329 m Han Dzao armija patyre triuskinantį pralaimejima o pats imperatorius paimtas į nelaisve ir veliau nuzudytas Si Le įsakymu nuzudzius ir jo įpedinį Siaures Kinija buvo vel suvienyta 330 m Si Le pasiskelbe imperatoriumi ir tapo pagrindiniu hegemonu siaureje kuriam istikimybe prisieke kaimynines valstybes kaip Kogurio Po Si Le mirties 333 m sosta paveldejo imperatorius Vudi kuris perkele sostine į Jecenga Jis bande nukariauti aplinkines valstybes suvienydamas visa Siaures Kinija taciau didesniu pokyciu nepasieke Vietoj to stiprejo sianbu klanai ir kurie siaube Velyvosios Dzao teritorijas Nuolatiniai karai silpnino valstybe o del chaoso imperatoriaus rumuose kildavo daug vidaus neramumu Del to 349 m Vudi mirus atsirado keli pretendentai į sosta Įpedinis tevalde vos 33 dienas nes jį nusalino kurį po keliu menesiu nusalino Sis kitais metais buvo nusalintas Si nuolatine valdovu kaita neleido susidaryti centrinei valdziai todel karalystes siaure teriojo murongu valstybe vakaruose atskilo Neramumu metu iskilo kinu kilmes asmenybe kuris skatino etniniu kinu revansistines nuotaikas ir 350 m iszude apie 200 000 barbarams priskiriamu gyventoju Veliau jis iszude beveik visa Si gimine ir sukure savo karalyste 351 m balandį jo įsakymu nuzudzius paskutinįjį Si gimines valdova Velyvoji Dzao nustojo egzistuoti Administraciniai vienetaiValstybe buvo dalinama į provincijas kuriu sistema paveldejo is Vakaru Dzin imperijos Didziausio issipletimo laikais valstybei priklause 15 provinciju Joudzou Cingdzou Judzou Dzingdzou ValdovaiPomirtinis vardas1 Asmeninis vardas Valdymo metai Laikotarpiai 明 ming Si Le 石勒 Shi Le 319 333 m Dzaovang 趙王 Zhaowang 319 328 Taihe 太和 Taihe 328 330 Dzianping 建平 Jianping 330 333Haijangvangas 海陽王 Hǎiyang wang 石弘 Shi Hong 333 334 m Jansi 延熙 Yanxi 334武 wǔ Si Hu 石虎 Shi Hǔ 334 349 m Jianwu 建武 Jianwǔ 335 349 Taining 太寧 Taining 349Ciaovangas 譙王 Qiao wang 石世 Shi Shi 349 m Taining 太寧 Taining 349Pengcengvangas 彭城王 Pengcheng wang 石遵 Shi Zun 349 m Taining 太寧 Taining 349Ijangvangas 義陽王 Yiyang wang 石鑒 Shi Jian 349 350 m Cinglong 青龍 Qinglong Sinsingvangas 新興王 Xinxing wang 石祗 Shi Zhi 350 351 m Jongning 永寧 Yǒngning 350 3511 Paprastai valdovas įvardijamas pries pomirtinį varda pridedant dinastijos pavadinima o po jo titula di 2 Laikotarpio pavadinimas imperatoriaus valdymo devizas pagal kurį jo era skirstoma į atskirus laikotarpius