Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vytauto Didžiojo universitetasVDU daugiafunkcis mokslo ir studijų centras V Putvinskio g 23lot Universitas Vytauti Magni
Vytauto Didžiojo universitetas
| Vytauto Didžiojo universitetas | |
| VDU daugiafunkcis mokslo ir studijų centras, V. Putvinskio g. 23 | |
| lot. Universitas Vytauti Magni | |
| Įkurtas | 1922/1989 m. |
|---|---|
| Tipas | Valstybinis |
| Rektorius | Juozas Augutis |
| Darbuotojų | 950 |
| Studentų | 7 000 |
| Vieta | K. Donelaičio g. 58, 44248 Kaunas |
| Svetainė | VDU.lt |
Vytauto Didžiojo universitetas – pirmoji nepriklausomos Lietuvos aukštoji mokykla, klasikinis laisvųjų menų (artes liberales) universitetas.
1922 m. įkurtas Kaune. Anksčiau vadintas Lietuvos universitetu, Kauno universitetu. 1950 m. Sovietų Sąjungos Švietimo ministras reorganizavo Kauno universitetą į Kauno politechnikos institutą ir Kauno medicinos institutą, drauge uždarė Kauno universitetą. 1989 m. bendromis Lietuvos ir išeivijos mokslininkų pastangomis atkurtas.
Veikia 11 fakultetų: politikos ir diplomatijos, socialinių, humanitarinių, gamtos mokslų, teisės, ekonomikos ir vadybos, menų, informatikos, katalikų teologijos fakultetai, muzikos akademija, švietimo akademija ir žemės ūkio akademija. Universitete taip pat veikia individualių studijų programa „Academia cum laude“, Botanikos sodas, Užsienio kalbų ir Inovatyvių studijų institutai.
Universitete veikia individualių studijų sistema.
Istorija
1918 m. vasario 16 d. paskelbus politinę nepriklausomybę, Lietuvos šviesuomenė vienu svarbiausių uždavinių laikė įkurti lietuvišką universitetą.
1920 m. sausio 27 d. dabartiniame Kauno Maironio universitetinės gimnazijos pastate (Gimnazijos g. 3) atidaryti Aukštieji kursai su šešiais skyriais: Humanitarinių mokslų, Teisės, Matematikos-fizikos, Gamtos, Medicinos ir Technikos. Aukštuosiuose kursuose buvo mokomasi pagal universitetų nuostatas ir programas.
1922 m., reorganizavus iki tol veikusius Aukštuosius kursus, atidarytas Lietuvos universitetas. 1922 m. kovo 20 d. einantis prezidento pareigas Aleksandras Stulginskis, remdamasis 1918 m. gruodžio 5 d. statutu, paskyrė dėstytojus. Į Teologijos fakultetą buvo paskirti Jonas Maculevičius, Aleksandras Grigaitis, Pranas Bučys, Blažiejus Česnys, Kazys Šaulys, , Antanas Alekna, Pranciškus Dovydaitis, Pranciškus Kuraitis, Stasys Šalkauskas. Į Medicinos fakultetą paskirti Petras Avižonis, Antanas Jurgeliūnas, Leonas Gogelis, Petras Raudonikis, Vladas Lašas, Jurgis Žilinskas. Į Technikos fakultetą paskirti Platonas Jankauskas, Pranas Jodelė, Jonas Šimkus, Jonas Šimoliūnas, Kazys Vasiliauskas, Mykolas Sangaila, Stasys Dirmantas. Į Gamtos-matematikos fakultetą paskirti Vincas Čepinskis, Tadas Ivanauskas, Zigmas Žemaitis, , Antanas Purėnas, Konstantinas Regelis, Liudas Vailionis, Julijonas Gravrogkas. Į Socialių mokslų fakultetą paskirti Augustinas Voldemaras, Kazys Būga, Vincas Krėvė-Mickevičius, Augustinas Janulaitis, Eduardas Volteris, Mykolas Biržiška, Jurgis Gerulis, Jonas Jablonskis, Jonas Basanavičius. 1922 m. balandžio 12 d. einantis prezidento pareigas A. Stulginskis pasirašė universiteto statutą, kurį Steigiamasis Seimas priėmė 1922 m. kovo 24 d. 1922 m. gegužės 29 d. einantis prezidento pareigas A. Stulginskis paskyrė Humanitarinių mokslų fakulteto profesorius, kuriais tapo Mykolas Biržiška, Kazys Būga, Jonas Jablonskis, Vincas Krėvė-Mickevičius, Jonas Yčas 1922 m. birželio 20 d. einantis prezidento pareigas A. Stulginskis paskyrė Teisių fakulteto profesorius, kuriais tapo Augustinas Janulaitis, Simanas Bieliackinas, Oskaras Buchleris, Mykolas Romeris, Kazys Šalkauskas, Antanas Tumėnas.
1930 m., minint kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktį, Lietuvos universitetui suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vardas.
Tarpukariu tai buvo vienintelis lietuviškas universitetas, kuriame studijavo bei dėstė dauguma žymių to meto intelektualų, aukščiausių Lietuvos pareigūnų, valstybės veikėjų. Čia užsimezgė žymiausi pirmosios nepriklausomybės moksliniai ir kultūriniai sąjūdžiai. Universitete laikytasi liberalios studijų politikos, ypatingą dėmesį skiriant humanitariniams ir socialiniams mokslams, atlikusiems tautos sutelkimo, istorinės atminties puoselėjimo vaidmenį.
1939 m. Sovietų Sąjungai grąžinus dalį okupuoto Vilniaus krašto, 1940 m. VDU padėjo atkurti Vilniaus universitetą: žiemą į Vilnių perkelti Humanitarinių mokslų ir Teisių fakultetai drauge su 1 000 šių fakultetų studentų, mokymo ir pagalbiniu personalu, daugeliu mokymo priemonių bei inventoriumi turint tikslą įdiegti lietuvišką akademinę kultūrą bei tradicijas.
1940 m. birželį Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, rugpjūčio 21 d. Lietuvos sovietinės vyriausybės įsakymu VDU pavadintas Kauno universitetu. Buvo uždarytos beveik visos studentų organizacijos, suimti kai kurie dėstytojai ir studentai. Rudenį į Vilniaus universitetą perkeltas Matematikos-gamtos fakultetas.
1941 m. hitlerinei Vokietijai okupavus Lietuvą, universitetui grąžintas Vytauto Didžiojo vardas. Laikinosios vyriausybės kiek pertvarkytas, turėjo 5 fakultetus: Teologijos, Filosofijos, Technologijos, Statybos ir Medicinos. 1943 m. kovo 17 d. vokiečių okupacinė valdžia uždarė beveik visas aukštąsias mokyklas, taip pat ir VDU. Siekdami sudaryti sąlygas jaunimui studijuoti technikos ir medicinos mokslus, grupė uždaryto universiteto dėstytojų tęsė užsiėmimus namuose ir Suaugusiųjų institute. 1944 m. besitraukianti vokiečių kariuomenė susprogdino Fizikos-chemijos instituto rūmus.
1944 m. lapkričio 13 d. Sovietų Sąjungos okupacinė valdžia nutarė vėl atidaryti universitetą, iki 1946 m. veikusį Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto, vėliau – Kauno valstybinio universiteto pavadinimu. 1949 m. birželį uždarytas Kauno valstybinio universiteto Istorijos-filologijos fakultetas.
1950 m. spalio 31 d. Sovietų sąjungos aukštojo mokslo ministro S. Kaftanovo įsakymu nutarta Kauno valstybinį universitetą reorganizuotį į Kauno politechnikos institutą, o Medicinos fakultetą – į Kauno medicinos institutą. Nepaisant uždarymo, VDU akademinė tradicija išliko, iki valstybingumo atkūrimo vystoma išeivijoje.
1989 m. VDU atkurtas bendromis Lietuvos bei išeivijos mokslininkų pastangomis ir tapo pirmąja autonomiška aukštąja mokykla Lietuvoje. Atkurtojo universiteto statutas įteisino akademinės laisvės principą, mokslo ir studijų vienovę. Įdiegta Lietuvoje tuo metu nauja trijų pakopų studijų, kurias baigus suteikiami bakalauro, magistro bei mokslų daktaro laipsniai, sistema. VDU iš kitų šalies aukštųjų mokyklų išsiskyrė modernia, Harvardo universiteto (JAV) modeliu grįsta studijų koncepcija, pirmenybę teikiančia ne siauroms ir specializuotoms studijoms, o plačiam bendrauniversitetiniam išsilavinimui. Iki šiol VDU deklaruoja ištikimybę artes liberales tradicijai ir vertybėms.
2018 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimas pritarė, kad Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) ir Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) būtų reorganizuojami juos prijungiant prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU). 2018 m. liepos 1 d. prijungus LEU prie VDU įkurta švietimo akademija. 2019 m. sausio 1 d. prijungus ASU prie VDU įkurta VDU Žemės ūkio akademija.
Tarptautiniai ryšiai
Vytauto Didžiojo universitetas didelį dėmesį skiria tarptautiškumo plėtotei. To pradžia buvo 1989 m. atkūrus universitetą atvykusių Lietuvos diasporos atstovų, puoselėjusių intelektualinio ir kultūrinio židinio atkūrimo mintį, paskaitos. Šiandien VDU bendrauja su daugeliu pasaulio universitetų, mokslininkų, vykdo projektus, studentų ir darbuotojų mainus, tobulina studijų bei mokslo tyrimų sistemą.
Vytauto Didžiojo universitetas priklauso svarbiausioms Europos aukštojo mokslo bei tyrimų asociacijoms, tarptautinėms organizacijoms, tokioms kaip Europos universitetų asociacija, Europos tarptautinio švietimo asociacija, Baltijos jūros regiono universitetų tinklas, Baltijos studijų progreso asociacija. Universiteto fakultetai taip pat bendrauja su tarptautinėmis organizacijomis, yra jų nariai.
Pagal dvišales bendradarbiavimo sutartis VDU bendradarbiauja su universitetais iš viso pasaulio. Šių sutarčių pagrindu vykdomi studentų ir personalo mainai, stažuotės, organizuojami įvairūs seminarai ir konferencijos, rengiami bendri projektai, atliekami moksliniai tyrimai.
Pasaulio lietuvių universitetas
Prieš du dešimtmečius bendromis Lietuvos ir išeivijos mokslininkų pastangomis atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas skelbiasi siekiantis tapti viso pasaulio lietuvių akademiniu branduoliu. Universiteto projektas „Pasaulio lietuvių universitetas“ buria lietuvių diasporą, skatina išeivijos ir Lietuvos mokslininkų bei studentų bendradarbiavimą akademiniuose projektuose, pritraukia besidominčius Lietuva ir jos kultūra.
„Pasaulio lietuvių universitetas“ vienija daug veiklų: visus metus organizuojamus kursus „Refresh in Lithuania”, Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai), nuotolinio mokymosi galimybes, mainų programas, stažuotes, kurių metu lietuvių kilmės jaunimas atlieka studijų praktiką, įgyja profesinės patirties įvairiose valstybinėse įstaigose, ligoninėse, meno kolektyvuose ir nevyriausybinėse organizacijose.
Mokslo tyrimų ir projektinės veiklos patirtis
Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai priklauso įvairių mokslo sričių bei krypčių nacionalinėms bei tarptautinėms profesinėms asociacijoms, skelbia publikacijas Lietuvos ir užsienio mokslinėje spaudoje.
Nuo 2008 m., siekiant integruoti įvairių sričių mokslo tyrimus, Vytauto Didžiojo universitete sutelkta 40 aktyvių mokslininkų grupių, suformuoti mokslo ir tyrimų klasteriai ir fizinių, humanitarinių ir socialinių mokslų srityse. Vytauto Didžiojo universitete yra leidžiama 11 mokslo žurnalų.
Už dalyvavimą moksliniuose tyrimuose ir eksperimentinę plėtrą, pasiekimus ir nuopelnus kelioms dešimtims VDU mokslininkų įteikta reikšmingų premijų bei apdovanojimų, tarp jų – Nacionalinė mokslo bei Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premijos.
Rektoriai
| 1922 m. – Lietuvos universitetas
1930 m. – Vytauto Didžiojo universitetas
| 1940 m. – Kauno universitetas
1941 m. – Vytauto Didžiojo universitetas
1943 m. – universitetas vokiečių okupacinės valdžios uždarytas. 1944 m. – Kauno valstybinis Vytauto Didžiojo universitetas
1946 m. – Kauno valstybinis universitetas
1950 m. – universitetas reorganizuotas į KPI ir KMI. | 1989 m. – Vytauto Didžiojo universitetas
|
Struktūra
Pagal 1922 m. statutą
Pagal 1922 m. kovo 24 d. priimtą Lietuvos universiteto statutą universitetą sudarė šeši fakultetai:
- Teologijos – filosofijos fakultetas (teologijos, filosofijos, teisių ir istorijos skyriai, 22 katedros)
- Humanitarinių mokslų fakultetas (18 katedrų)
- Teisių fakultetas (15 katedrų)
- Matematikos – gamtos fakultetas (matematikos, fizikos, chemijos, biologijos ir agronomijos skyriai, 22 katedros)
- Medicinos fakultetas (medicinos, veterinarijos, farmacijos ir odontologijos skyriai, 28 katedros)
- Technikos fakultetas (statybos, mechanikos, chemijos ir elektrotechnikos skyriai, 17 katedrų)
Universiteto valdymo organai buvo Universiteto taryba (susidedanti iš visų fakultetų tarybų narių ir garbės profesorių), jos vienerių metų kadencijai vis iš kito fakulteto renkami rektorius, prorektorius bei sekretorius, iš pastarųjų bei fakultetų dekanų susidedantis senatas, Universiteto teismas.
Fakulteto valdymo organai buvo Fakulteto taryba (susidedanti iš visų ordinarinių bei ekstraordinarinių profesorių ir docentų), jos renkami dekanas ir sekretorius.
1925 m. kovo 31 d. buvo įkurtas Evangelikų teologijos fakultetas, turėjęs 5 katedras.
Pagal 1990 m. statutą
Pagal 1990 m. gruodžio 20–21 d. priimtą statutą universiteto valdymo organai buvo Atkuriamasis senatas, Universiteto taryba, rektorius, rektoratas, Globėjų taryba, Priežiūros kolegija, Studentų atstovybė.
Atkuriamąjį senatą, kuris pagal statutą buvo „aukščiausioji sprendžiančioji Universiteto institucija“, sudarė:
- 30 narių, 1989 m. kovo 30 d. Kauno mokslininkų išrinktų į Atkūrimo tarybą
- 14 narių, 1989 m. balandžio 28 d. išrinktų į Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro valdybą
- 41 narių, 1989 m. lapkričio 22–26 d. išrinktų VI (Čikagos) lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume
- 14 narių, 1989 m. gruodžio 27 d. išrinktų jungtiniame Atkūrimo tarybos, Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro valdybos ir Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo posėdyje
Universiteto tarybą sudarė viešo konkurso būdu išrinkti visu etatu dirbantys dėstytojai, turintys mokslo laipsnį ar pedagoginį mokslo vardą, vyresnieji lektoriai ir puse etato dirbantys profesoriai. Pagal statutą Atkuriamasis senatas iki 1996 m. liepos 1 d. turėjo perduoti visus įgaliojimus Universiteto tarybai.
Rektorių 4 m. kadencijai (su kadencijų ribojimu – ne daugiau kaip dvi iš eilės) rinko Atkuriamasis senatas.
Fakulteto valdymo organai buvo taryba (į kurią įėjo visu etatu pedagoginio mokslo personalo nariai, turintys mokslo laipsnius ar pedagoginius vardus, taip pat vyresnieji lektoriai ir puse ar ketvirčiu etato dirbantys profesoriai), kolegija, dekanas, studentų atstovybė.
Pagal 2000 m. statutą
Pagal 2000 m. spalio 17 d. priimtą statutą universiteto valdymo organai buvo senatas, Universiteto taryba, rektorius, rektoratas, Studentų atstovybė.
Fakulteto valdymo organai buvo taryba, dekanas ir pastarajam patariantis dekanatas.
Pagal 2010 m. statutą
Pagal 2010 m. priimtą statutą universiteto valdymo organai buvo taryba, senatas ir rektorius. Rektoriui patarti turėjo rektoratas.
Fakulteto valdymo organai buvo taryba, dekanas ir pastarajam patariantis dekanatas.
2017 m. Universitetas turėjo 10 fakultetų:
- Ekonomikos ir vadybos fakultetas
- Gamtos mokslų fakultetas
- Humanitarinių mokslų fakultetas
- Informatikos fakultetas
- Katalikų teologijos fakultetas
- Menų fakultetas
- Muzikos akademija
- Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas
- Socialinių mokslų fakultetas
- Teisės fakultetas
2017 m. VDU taip pat buvo du institutai:
- Inovatyvių studijų institutas
- Užsienio kalbų institutas
Be to, mokslo prorektoriui buvo pavaldūs Mokslo ir inovacijų departamentas bei Biblioteka, studijų prorektoriui – Studijų departamentas ir Marketingo ir komunikacijos departamentas, Tarptautinių ryšių prorektoriui – Tarptautinių ryšių departamentas ir Plėtros ir analizės centras, Administracijos direktoriui – Valdymo ir investicijų departamentas, Studentų reikalų departamentas, Botanikos sodas. Tiesiogiai rektoriui ir rektoratui buvo pavaldūs Vidaus audito skyrius, Žmogiškųjų išteklių ir teisės departamentas, Finansų departamentas.
Taip pat skaitykite
- Sąrašas:Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamojo senato nariai
- Sąrašas:Vytauto Didžiojo universiteto Tarybos nariai
- Sąrašas:Vytauto Didžiojo universiteto Garbės profesoriai ir garbės daktarai
Išnašos
- „Švietimo darbas“, 1922, Nr. 3-6, 534–536 psl. [1]
- s:Lietuvos universiteto statutas (1922 m. kovo 24 d.)
- „Švietimo darbas“, 1922, Nr. 7, 67 psl. [2]
- „Švietimo darbas“, 1922, Nr. 7, 68 psl. [3]
- Audronė Veilentienė „Universiteto autonomija Lietuvoje 1922–1940 metais“ // „“, 2011, nr. 11 [4] Archyvuota kopija 2018-09-04 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto statuto“ 1994 m. birželio 7 d. Nr. I-494 [5]
- Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“ 2000 m. spalio 17 d. Nr. VIII-2077 [6]
- Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“ 2010 m. gegužės 28 d. Nr. XI-859 [7]
- „2017 m. Vytauto Didžiojo universiteto veiklos ataskaita“ [8]
Nuorodos
- Vytauto Didžiojo universiteto tinklalapis
- Oficialus Vytauto Didžiojo universiteto Vimeo kanalas
- Vytauto Didžiojo universiteto paskaitų ir diskusijų videoįrašai Archyvuota kopija 2018-12-31 iš Wayback Machine projekto.
- Vytauto Didžiojo universiteto studentų atstovybė
- Vytauto Didžiojo universiteto žurnalas „Sesija“ Archyvuota kopija 2012-01-19 iš Wayback Machine projekto.
- Vytauto Didžiojo universiteto radijas
- Vytauto Didžiojo Universiteto istorija
- Archyvuota kopija 2011-09-02 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vytauto Didžiojo universitetas, Kas yra Vytauto Didžiojo universitetas? Ką reiškia Vytauto Didžiojo universitetas?
Vytauto Didziojo universitetasVDU daugiafunkcis mokslo ir studiju centras V Putvinskio g 23lot Universitas Vytauti MagniĮkurtas1922 1989 m TipasValstybinisRektoriusJuozas AugutisDarbuotoju950Studentu7 000VietaK Donelaicio g 58 44248 KaunasSvetaineVDU lt Vytauto Didziojo universitetas pirmoji nepriklausomos Lietuvos aukstoji mokykla klasikinis laisvuju menu artes liberales universitetas 1922 m įkurtas Kaune Anksciau vadintas Lietuvos universitetu Kauno universitetu 1950 m Sovietu Sajungos Svietimo ministras reorganizavo Kauno universiteta į Kauno politechnikos instituta ir Kauno medicinos instituta drauge uzdare Kauno universiteta 1989 m bendromis Lietuvos ir iseivijos mokslininku pastangomis atkurtas Veikia 11 fakultetu politikos ir diplomatijos socialiniu humanitariniu gamtos mokslu teises ekonomikos ir vadybos menu informatikos kataliku teologijos fakultetai muzikos akademija svietimo akademija ir zemes ukio akademija Universitete taip pat veikia individualiu studiju programa Academia cum laude Botanikos sodas Uzsienio kalbu ir Inovatyviu studiju institutai Universitete veikia individualiu studiju sistema Istorija1918 m vasario 16 d paskelbus politine nepriklausomybe Lietuvos sviesuomene vienu svarbiausiu uzdaviniu laike įkurti lietuviska universiteta 1920 m sausio 27 d dabartiniame Kauno Maironio universitetines gimnazijos pastate Gimnazijos g 3 atidaryti Aukstieji kursai su sesiais skyriais Humanitariniu mokslu Teises Matematikos fizikos Gamtos Medicinos ir Technikos Aukstuosiuose kursuose buvo mokomasi pagal universitetu nuostatas ir programas 1922 m reorganizavus iki tol veikusius Aukstuosius kursus atidarytas Lietuvos universitetas 1922 m kovo 20 d einantis prezidento pareigas Aleksandras Stulginskis remdamasis 1918 m gruodzio 5 d statutu paskyre destytojus Į Teologijos fakulteta buvo paskirti Jonas Maculevicius Aleksandras Grigaitis Pranas Bucys Blaziejus Cesnys Kazys Saulys Antanas Alekna Pranciskus Dovydaitis Pranciskus Kuraitis Stasys Salkauskas Į Medicinos fakulteta paskirti Petras Avizonis Antanas Jurgeliunas Leonas Gogelis Petras Raudonikis Vladas Lasas Jurgis Zilinskas Į Technikos fakulteta paskirti Platonas Jankauskas Pranas Jodele Jonas Simkus Jonas Simoliunas Kazys Vasiliauskas Mykolas Sangaila Stasys Dirmantas Į Gamtos matematikos fakulteta paskirti Vincas Cepinskis Tadas Ivanauskas Zigmas Zemaitis Antanas Purenas Konstantinas Regelis Liudas Vailionis Julijonas Gravrogkas Į Socialiu mokslu fakulteta paskirti Augustinas Voldemaras Kazys Buga Vincas Kreve Mickevicius Augustinas Janulaitis Eduardas Volteris Mykolas Birziska Jurgis Gerulis Jonas Jablonskis Jonas Basanavicius 1922 m balandzio 12 d einantis prezidento pareigas A Stulginskis pasirase universiteto statuta kurį Steigiamasis Seimas prieme 1922 m kovo 24 d 1922 m geguzes 29 d einantis prezidento pareigas A Stulginskis paskyre Humanitariniu mokslu fakulteto profesorius kuriais tapo Mykolas Birziska Kazys Buga Jonas Jablonskis Vincas Kreve Mickevicius Jonas Ycas 1922 m birzelio 20 d einantis prezidento pareigas A Stulginskis paskyre Teisiu fakulteto profesorius kuriais tapo Augustinas Janulaitis Simanas Bieliackinas Oskaras Buchleris Mykolas Romeris Kazys Salkauskas Antanas Tumenas 1930 m minint kunigaikscio Vytauto Didziojo 500 metu mirties sukaktį Lietuvos universitetui suteiktas Vytauto Didziojo universiteto VDU vardas Tarpukariu tai buvo vienintelis lietuviskas universitetas kuriame studijavo bei deste dauguma zymiu to meto intelektualu auksciausiu Lietuvos pareigunu valstybes veikeju Cia uzsimezge zymiausi pirmosios nepriklausomybes moksliniai ir kulturiniai sajudziai Universitete laikytasi liberalios studiju politikos ypatinga demesį skiriant humanitariniams ir socialiniams mokslams atlikusiems tautos sutelkimo istorines atminties puoselejimo vaidmenį 1939 m Sovietu Sajungai grazinus dalį okupuoto Vilniaus krasto 1940 m VDU padejo atkurti Vilniaus universiteta ziema į Vilniu perkelti Humanitariniu mokslu ir Teisiu fakultetai drauge su 1 000 siu fakultetu studentu mokymo ir pagalbiniu personalu daugeliu mokymo priemoniu bei inventoriumi turint tiksla įdiegti lietuviska akademine kultura bei tradicijas 1940 m birzelį Sovietu Sajungai okupavus Lietuva rugpjucio 21 d Lietuvos sovietines vyriausybes įsakymu VDU pavadintas Kauno universitetu Buvo uzdarytos beveik visos studentu organizacijos suimti kai kurie destytojai ir studentai Rudenį į Vilniaus universiteta perkeltas Matematikos gamtos fakultetas 1941 m hitlerinei Vokietijai okupavus Lietuva universitetui grazintas Vytauto Didziojo vardas Laikinosios vyriausybes kiek pertvarkytas turejo 5 fakultetus Teologijos Filosofijos Technologijos Statybos ir Medicinos 1943 m kovo 17 d vokieciu okupacine valdzia uzdare beveik visas aukstasias mokyklas taip pat ir VDU Siekdami sudaryti salygas jaunimui studijuoti technikos ir medicinos mokslus grupe uzdaryto universiteto destytoju tese uzsiemimus namuose ir Suaugusiuju institute 1944 m besitraukianti vokieciu kariuomene susprogdino Fizikos chemijos instituto rumus 1944 m lapkricio 13 d Sovietu Sajungos okupacine valdzia nutare vel atidaryti universiteta iki 1946 m veikusį Kauno valstybinio Vytauto Didziojo universiteto veliau Kauno valstybinio universiteto pavadinimu 1949 m birzelį uzdarytas Kauno valstybinio universiteto Istorijos filologijos fakultetas 1950 m spalio 31 d Sovietu sajungos aukstojo mokslo ministro S Kaftanovo įsakymu nutarta Kauno valstybinį universiteta reorganizuotį į Kauno politechnikos instituta o Medicinos fakulteta į Kauno medicinos instituta Nepaisant uzdarymo VDU akademine tradicija isliko iki valstybingumo atkurimo vystoma iseivijoje 1989 m VDU atkurtas bendromis Lietuvos bei iseivijos mokslininku pastangomis ir tapo pirmaja autonomiska aukstaja mokykla Lietuvoje Atkurtojo universiteto statutas įteisino akademines laisves principa mokslo ir studiju vienove Įdiegta Lietuvoje tuo metu nauja triju pakopu studiju kurias baigus suteikiami bakalauro magistro bei mokslu daktaro laipsniai sistema VDU is kitu salies aukstuju mokyklu issiskyre modernia Harvardo universiteto JAV modeliu grįsta studiju koncepcija pirmenybe teikiancia ne siauroms ir specializuotoms studijoms o placiam bendrauniversitetiniam issilavinimui Iki siol VDU deklaruoja istikimybe artes liberales tradicijai ir vertybems 2018 m sausio 13 d Lietuvos Respublikos Seimas pritare kad Aleksandro Stulginskio universitetas ASU ir Lietuvos edukologijos universitetas LEU butu reorganizuojami juos prijungiant prie Vytauto Didziojo universiteto VDU 2018 m liepos 1 d prijungus LEU prie VDU įkurta svietimo akademija 2019 m sausio 1 d prijungus ASU prie VDU įkurta VDU Zemes ukio akademija Tarptautiniai rysiaiVytauto Didziojo universiteto studentai Krante buv Vokietija 1930 m rugpjucio 19 d Vytauto Didziojo universiteto choras prie Latvijos universiteto 1935 m kovo 4 d Vytauto Didziojo universitetas didelį demesį skiria tarptautiskumo pletotei To pradzia buvo 1989 m atkurus universiteta atvykusiu Lietuvos diasporos atstovu puoselejusiu intelektualinio ir kulturinio zidinio atkurimo mintį paskaitos Siandien VDU bendrauja su daugeliu pasaulio universitetu mokslininku vykdo projektus studentu ir darbuotoju mainus tobulina studiju bei mokslo tyrimu sistema Vytauto Didziojo universitetas priklauso svarbiausioms Europos aukstojo mokslo bei tyrimu asociacijoms tarptautinems organizacijoms tokioms kaip Europos universitetu asociacija Europos tarptautinio svietimo asociacija Baltijos juros regiono universitetu tinklas Baltijos studiju progreso asociacija Universiteto fakultetai taip pat bendrauja su tarptautinemis organizacijomis yra ju nariai Pagal dvisales bendradarbiavimo sutartis VDU bendradarbiauja su universitetais is viso pasaulio Siu sutarciu pagrindu vykdomi studentu ir personalo mainai stazuotes organizuojami įvairus seminarai ir konferencijos rengiami bendri projektai atliekami moksliniai tyrimai Pasaulio lietuviu universitetasPries du desimtmecius bendromis Lietuvos ir iseivijos mokslininku pastangomis atkurtas Vytauto Didziojo universitetas skelbiasi siekiantis tapti viso pasaulio lietuviu akademiniu branduoliu Universiteto projektas Pasaulio lietuviu universitetas buria lietuviu diaspora skatina iseivijos ir Lietuvos mokslininku bei studentu bendradarbiavima akademiniuose projektuose pritraukia besidomincius Lietuva ir jos kultura Pasaulio lietuviu universitetas vienija daug veiklu visus metus organizuojamus kursus Refresh in Lithuania Lietuviu kalbos ir kulturos vasaros kursai nuotolinio mokymosi galimybes mainu programas stazuotes kuriu metu lietuviu kilmes jaunimas atlieka studiju praktika įgyja profesines patirties įvairiose valstybinese įstaigose ligoninese meno kolektyvuose ir nevyriausybinese organizacijose Mokslo tyrimu ir projektines veiklos patirtisVytauto Didziojo universiteto mokslininkai priklauso įvairiu mokslo sriciu bei krypciu nacionalinems bei tarptautinems profesinems asociacijoms skelbia publikacijas Lietuvos ir uzsienio mokslineje spaudoje Nuo 2008 m siekiant integruoti įvairiu sriciu mokslo tyrimus Vytauto Didziojo universitete sutelkta 40 aktyviu mokslininku grupiu suformuoti mokslo ir tyrimu klasteriai ir fiziniu humanitariniu ir socialiniu mokslu srityse Vytauto Didziojo universitete yra leidziama 11 mokslo zurnalu Uz dalyvavima moksliniuose tyrimuose ir eksperimentine pletra pasiekimus ir nuopelnus kelioms desimtims VDU mokslininku įteikta reiksmingu premiju bei apdovanojimu tarp ju Nacionaline mokslo bei Lietuvos nacionaline kulturos ir meno premijos Rektoriai1922 m Lietuvos universitetas Jonas Simkus 1922 1923 Vincas Cepinskis 1923 1924 Pranciskus Bucys 1924 1925 Petras Avizonis 1925 1926 Mykolas Birziska 1926 1927 Mykolas Romeris 1927 1928 Pranas Jodele 1928 1929 1930 m Vytauto Didziojo universitetas Vincas Cepinskis 1929 1933 Mykolas Romeris 1933 1939 Stasys Salkauskis 1939 1940 1940 m Kauno universitetas Antanas Purenas 1940 1941 1941 m Vytauto Didziojo universitetas Julius Gravrogkas 1941 1943 1943 m universitetas vokieciu okupacines valdzios uzdarytas 1944 m Kauno valstybinis Vytauto Didziojo universitetas Antanas Purenas 1944 1946 1946 m Kauno valstybinis universitetas Juozas Kupcinskas 1947 1950 1950 m universitetas reorganizuotas į KPI ir KMI 1989 m Vytauto Didziojo universitetas Jurgis Vilemas 1989 1990 Algirdas Avizienis 1990 1993 Bronius Vaskelis 1993 1996 Vytautas Kaminskas 1996 2006 Zigmas Lydeka 2006 2015 Juozas Augutis 2015 StrukturaDidzioji sale 2023 RektoratasStudentu atstovybeBotanikos sodasDidzioji sale 2017 Pagal 1922 m statuta Pagal 1922 m kovo 24 d priimta Lietuvos universiteto statuta universiteta sudare sesi fakultetai Teologijos filosofijos fakultetas teologijos filosofijos teisiu ir istorijos skyriai 22 katedros Humanitariniu mokslu fakultetas 18 katedru Teisiu fakultetas 15 katedru Matematikos gamtos fakultetas matematikos fizikos chemijos biologijos ir agronomijos skyriai 22 katedros Medicinos fakultetas medicinos veterinarijos farmacijos ir odontologijos skyriai 28 katedros Technikos fakultetas statybos mechanikos chemijos ir elektrotechnikos skyriai 17 katedru Universiteto valdymo organai buvo Universiteto taryba susidedanti is visu fakultetu tarybu nariu ir garbes profesoriu jos vieneriu metu kadencijai vis is kito fakulteto renkami rektorius prorektorius bei sekretorius is pastaruju bei fakultetu dekanu susidedantis senatas Universiteto teismas Fakulteto valdymo organai buvo Fakulteto taryba susidedanti is visu ordinariniu bei ekstraordinariniu profesoriu ir docentu jos renkami dekanas ir sekretorius 1925 m kovo 31 d buvo įkurtas Evangeliku teologijos fakultetas turejes 5 katedras Pagal 1990 m statuta Pagal 1990 m gruodzio 20 21 d priimta statuta universiteto valdymo organai buvo Atkuriamasis senatas Universiteto taryba rektorius rektoratas Globeju taryba Prieziuros kolegija Studentu atstovybe Atkuriamajį senata kuris pagal statuta buvo auksciausioji sprendziancioji Universiteto institucija sudare 30 nariu 1989 m kovo 30 d Kauno mokslininku isrinktu į Atkurimo taryba 14 nariu 1989 m balandzio 28 d isrinktu į Pasaulio lietuviu kulturos mokslo ir svietimo centro valdyba 41 nariu 1989 m lapkricio 22 26 d isrinktu VI Cikagos lietuviu mokslo ir kurybos simpoziume 14 nariu 1989 m gruodzio 27 d isrinktu jungtiniame Atkurimo tarybos Pasaulio lietuviu kulturos mokslo ir svietimo centro valdybos ir Lietuvos mokslu akademijos prezidiumo posedyje Universiteto taryba sudare vieso konkurso budu isrinkti visu etatu dirbantys destytojai turintys mokslo laipsnį ar pedagoginį mokslo varda vyresnieji lektoriai ir puse etato dirbantys profesoriai Pagal statuta Atkuriamasis senatas iki 1996 m liepos 1 d turejo perduoti visus įgaliojimus Universiteto tarybai Rektoriu 4 m kadencijai su kadenciju ribojimu ne daugiau kaip dvi is eiles rinko Atkuriamasis senatas Fakulteto valdymo organai buvo taryba į kuria įejo visu etatu pedagoginio mokslo personalo nariai turintys mokslo laipsnius ar pedagoginius vardus taip pat vyresnieji lektoriai ir puse ar ketvirciu etato dirbantys profesoriai kolegija dekanas studentu atstovybe Pagal 2000 m statuta Pagal 2000 m spalio 17 d priimta statuta universiteto valdymo organai buvo senatas Universiteto taryba rektorius rektoratas Studentu atstovybe Fakulteto valdymo organai buvo taryba dekanas ir pastarajam patariantis dekanatas Pagal 2010 m statuta Pagal 2010 m priimta statuta universiteto valdymo organai buvo taryba senatas ir rektorius Rektoriui patarti turejo rektoratas Fakulteto valdymo organai buvo taryba dekanas ir pastarajam patariantis dekanatas 2017 m Universitetas turejo 10 fakultetu Ekonomikos ir vadybos fakultetas Gamtos mokslu fakultetas Humanitariniu mokslu fakultetas Informatikos fakultetas Kataliku teologijos fakultetas Menu fakultetas Muzikos akademija Politikos mokslu ir diplomatijos fakultetas Socialiniu mokslu fakultetas Teises fakultetas 2017 m VDU taip pat buvo du institutai Inovatyviu studiju institutas Uzsienio kalbu institutas Be to mokslo prorektoriui buvo pavaldus Mokslo ir inovaciju departamentas bei Biblioteka studiju prorektoriui Studiju departamentas ir Marketingo ir komunikacijos departamentas Tarptautiniu rysiu prorektoriui Tarptautiniu rysiu departamentas ir Pletros ir analizes centras Administracijos direktoriui Valdymo ir investiciju departamentas Studentu reikalu departamentas Botanikos sodas Tiesiogiai rektoriui ir rektoratui buvo pavaldus Vidaus audito skyrius Zmogiskuju istekliu ir teises departamentas Finansu departamentas Taip pat skaitykiteSarasas Vytauto Didziojo universiteto Atkuriamojo senato nariai Sarasas Vytauto Didziojo universiteto Tarybos nariai Sarasas Vytauto Didziojo universiteto Garbes profesoriai ir garbes daktaraiIsnasos Svietimo darbas 1922 Nr 3 6 534 536 psl 1 s Lietuvos universiteto statutas 1922 m kovo 24 d Svietimo darbas 1922 Nr 7 67 psl 2 Svietimo darbas 1922 Nr 7 68 psl 3 Audrone Veilentiene Universiteto autonomija Lietuvoje 1922 1940 metais 2011 nr 11 4 Archyvuota kopija 2018 09 04 is Wayback Machine projekto Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Del Vytauto Didziojo universiteto statuto 1994 m birzelio 7 d Nr I 494 5 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Del Vytauto Didziojo universiteto statuto patvirtinimo 2000 m spalio 17 d Nr VIII 2077 6 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Del Vytauto Didziojo universiteto statuto patvirtinimo 2010 m geguzes 28 d Nr XI 859 7 2017 m Vytauto Didziojo universiteto veiklos ataskaita 8 NuorodosVikiteka Vytauto Didziojo universitetas vaizdine ir garsine medziagaWikisource Puslapis Vikisaltiniuose Lietuvos universiteto statutas 1922 m kovo 24 d Vytauto Didziojo universiteto tinklalapis Oficialus Vytauto Didziojo universiteto Vimeo kanalas Vytauto Didziojo universiteto paskaitu ir diskusiju videoįrasai Archyvuota kopija 2018 12 31 is Wayback Machine projekto Vytauto Didziojo universiteto studentu atstovybe Vytauto Didziojo universiteto zurnalas Sesija Archyvuota kopija 2012 01 19 is Wayback Machine projekto Vytauto Didziojo universiteto radijas Vytauto Didziojo Universiteto istorija Archyvuota kopija 2011 09 02 is Wayback Machine projekto