Vytautas Šatas

Mokėsi Gulbinėnų pradžios mokykloje, Vabalninko ir Pasvalio gimnazijose. 1957 m. išvažiavo mokytis į Kauno vidurinę meno mokyklą. Ją baigęs, 1960–1966 m. studijavo ir baigė Valstybinio dailės instituto Tapybos fakultetą.

Dailės parodose dalyvavo nuo 1967 m. Surengė per 20 personalinių parodų Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje. Nuo 1970 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Jaunystėje V. Šato kūrybą veikė Jono Šileikos, Petro Kalpoko paveikslai, Česlovo Kontrimo palikimas. Jo prisiminimuose gyvos Antano Gudaičio, Vincento Gečo, Vytauto Mackevičiaus mintys apie meną, kurios padėjo surasti savo požiūrį į tapybą.

Dailininko darbai išsiskiria spalvų ir nuotaikos vientisumu. Nutapė Vilniaus architektūros, senojo kaimo (Gulbinėnų apylinkių peizažai, paveikslas „Tėvo obelis”), jūros vaizdų. Kai kuriuose darbuose tolstama nuo materialios tikrovės, pasiduodama improvizacijai (abstraktus „Veidas“, žaismingas ir spalvingas ciklas „Dievukai“). V. Šato darbuose svarbus Vilniaus senamiestis – dažname paveiksle įžiūrimi sostinės bažnyčių bokštai, siauros gatvelės, kiti miesto fragmentai („Šv. Onos bažnyčia”, „Vilniaus senamiestis”). Lietuvos dailės muziejuje saugomi „Kaimelis“ (1965), „Vilniaus kiemas“ (1966).

Be tapybos, sukūrė ekslibrisų, grafikos darbų, monumentaliųjų dekoratyvinių pano, piešinių („Slaptųjų piešėjų draugijos“ narys). Dailininką traukė ir satyrinis žanras: karikatūrų, šaržų, iliustracijų išspausdinta leidiniuose „Pergalė“, „Švyturys“, „Nemunas“, „Ekrano naujienos“, „Jaunimo gretos“, „Gimtasis kraštas“, „Literatūra ir menas“, „Kauno tiesa“ ir kt. Kūrė eiles.

• Kaštonų lietus: poezijos almanachas. Vilniaus menininkų „Plekšnės“ klubas, 2003-2003. - 175, [1] p. ISBN 9986-9176-7-0
• Parkų užrašai. E. André klubas Lietuvoje. 2013 - 171, [1] p. ISBN 978-609-95221-5-9
• Vytautas Šatas. Su naginėmis prie molberto. „Šiaurietiški atsivėrimai“. 2007, Nr. 2 (23), 40 p.

• Per tapybos dirvonus su dailininku Vytautu Šatu
• Tarp Užupio ir Gulbinėnų