Vytautas Valiukevičius

Vytautas Valiukevičius (1907 m. rugpjūčio 14 d. Šventažerio Babruose, Veisiejų valsčius, Seinų apskritis – 1973 m. gegužės 25 d. Kaune, Romainių sanatorijoje) – Lietuvos teisininkas, visuomenės ir politinis veikėjas, rezistentas.

Biografija

Mokytis pradėjo 1916 m. Šventažerio pradžios mokykloje, vėliau, nuo 1921 m. – iš Seinų persikėlusioje Lazdijų Žiburio gimnazijoje. 1927 m. ją baigė ir istojo į Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą. 1934 m. apgynė diplominį darbą „Krikščioniškas sindikalizmas“.

Veikė studentų ateitininkų klube „Vytautas“, buvo studentų ateitininkų dzūkų draugijos „Dainava“ steigėjas, pirmosios valdybos narys. Vėliau stojo į VDU Teisės fakulteto Teisės skyrių, ir 1936 m. apgynė kitą diplominį darbą „Korporacinės santvarkos elementai Portugalijos 1933 m. konstitucijoje“. Kad galėtų dirbti asistentu civilinės teisės katedroje, 1937 m. parašė studiją „Nuosavybės teisė mūsų žemės reformos įstatymuose“.

1939 m. kartu su katedra persikėlė į atkurtą Vilniaus universitetą. Ten jis dirbo iki 1943 m. kovo 17 d. Nuo Štuthofo stovyklos išsigelbėjo išbėgdamas iš kambarėlio Vilniaus universiteto centriniuose rūmuose, bet buvo suimtas ir į Štuthofą išvežtas nebėgęs jauniausias brolis Jurgis Valiukevičius.

Įsikūrus Lietuvių frontui (LF), buvo Vilniaus LF apygardos vadovaujančiosios grupės narys. Jo bute 1943 m. buvo aptariama LF programa. Svarbus diskusijų ir pasitarimų dalyvis. Platino LF spaudą ir buvo atsakingas už LF politiką Vilniaus krašte.

Po karo prisiglaudė žmonos gimtinėje Ukmergėje. Dirbo fizikos mokytoju Ukmergės mergaičių gimnazijoje. Įsteigė advokato kontorą, iki 1961 m. advokatavo Ukmergėje, tada jam kaip malonė leista dirbti advokato darbą Zarasuose. Jau be sveikatos 1967 m. su šeima persikėlė į Kauną ir čia tęsė advokato darbą iki mirties.

Šaltiniai

1. Garbinga veikla - nepamirštama. „Vytauto“ klubui - 75 [1] Archyvuota kopija 2009-06-22 iš Wayback Machine projekto.