Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius

Vyčio Kryžiaus ordinas įsteigtas 1919 m., kai kovose su bolševikais susikūrė Lietuvos kariuomenė. Pradžioje vadintas kryžiumi „Už Tėvynę“ ir buvo aukščiausias valstybės apdovanojimas. 1920 m. vasario 3 d. Prezidento įsaku pavadintas Vyčio Kryžiumi. 1927 m. balandžio 1 d. priimtas Vyčio Kryžiaus įstatymas, o tų pačių metų rugpjūčio 31 d. patvirtintas Vyčio Kryžiaus statutas. 1930 m. rugsėjo 1 d. pavadintas Vyčio Kryžiaus ordinu. 1938 m. lapkričio 23 d. Kaune įvyko Vyčio Kryžiaus kavalierių suvažiavimas, skirtas pagerbti labiausiai pasižymėjusiems kovoje dėl Lietuvos laisvės asmenims.

Vyčio Kryžiaus ordinas – pirmasis 1991 m. sausio 15 d. atkurtas tarpukario Lietuvos valstybės apdovanojimas. 1991 m. pirmuosius Vyčio Kryžiaus ordino ženklus pagamino dailininkas Aloyzas Jonušauskas, vėliau gamino Vilniaus kombinatas „Dailė“, šiuo metu – Lietuvos monetų kalykla ir TŪB „Gurtana“. Iki 1996 m. ordino kaspinus gamino Lietuvos tekstilės institutas, dabar – Danijos firma Morch and Sons Kopenhagoje.

1991–2000 metais Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti 396 asmenys. Iš jų: 2-ojo laipsnio – 30. Pirmasis ordino ženklas įteiktas 1996 m. Bosnijoje žuvusio vyresniojo leitenanto Normundo Valterio šeimai.

Vyčio Kryžiaus ordino šventė – lapkričio 23-oji – Lietuvos karių diena.

Ordiną sudaro:

1) kryžius – sidabro, dvigubas, 50 mm aukščio ir 30 mm pločio, padengtas juodu, o jo kraštai – baltu emaliu. Priekinės pusės viduryje – balta Vytis raudoname skyde. Už skydo – sukryžiuoti aukso kalavijai. Kitoje pusėje – įrašas „Už narsumą“ ir Vyčio Kryžiaus ordino įsteigimo metai – 1919.

2) žvaigždė – sidabro, devynių spindulių, 85 mm skersmens. Jos viduryje – sumažintas Vyčio Kryžiaus ordinas.

3) kaspinas – raudono muaro, 40 mm pločio, su keturiomis juodomis juostelėmis kraštuose.

Ordino pakaitas – 32 mm ilgio ir 10 mm pločio juostelė su rozete iš ordino kaspinėlio ant aukso galiono.

Miniatiūra – sumažintas (20 mm aukščio) apdovanojimo ženklas, segamas prie ordino kaspinėlio.

8 mm skersmens rozetė ant aukso galiono.

Komandoro kryžius gali būti nešiojamas aukščiau nei Komandoro didysis kryžius.

Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius yra ordino 2-asis laipsnis. Kiti laipsniai:

• Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius (1 laipsnis)
• Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius (3 laipsnis)
• Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius (4 laipsnis)
• Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius (5 laipsnis)

Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanojami asmenys, didvyriškai gynę Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę:

• už ypatingą dvasios tvirtybę, sumanią konspiraciją bei vadovavimą, ištvermę ir pasiaukojimą ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms kovose už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę ar įkalinimo ir kitokių represijų metu;
• už ypatingą pasiryžimą, pasiaukojimą ir ištikimybę pareigai atkuriant Lietuvos valstybingumą 1988–1990 metais;
• šalinant grėsmę Lietuvos valstybingumui ar vientisumui po 1990 m. kovo 11 d.
• už ypatingus žygdarbius, atliktus kovos aplinkybėmis;
• už itin sumanų vadovavimą krašto apsaugos dalinių kovos operacijoms;
• už ypatingą drąsą ir dvasios tvirtybę ginant krašto teritoriją, saugant valstybės sieną, svarbius valstybinius, ūkio ir kitus civilinius objektus;
• už išskirtinį narsumą likviduojant ekologinių katastrofų, stichinių nelaimių, avarijų padarinius ir pasižymėjimą esant kitoms ypatingoms aplinkybėms, kai gresia pavojus gyvybei;
• už ypatingą narsumą ir ištvermę saugant viešąją tvarką, visuomenės rimtį bei piliečių teises ir laisves;
• už didvyriškumą ir pasiaukojimą atliekant valstybės užduotis sunkiomis aplinkybėmis bei esant dideliam pavojui;
• už krašto apsaugai itin reikšmingus mokslo darbus;
• už itin reikšmingus krašto apsaugos organizavimo projektus.

Šiuo ordinu gali būti apdovanojami didvyriškai žuvusieji ir asmenys po mirties.

Ordinais paprastai apdovanojama nuosekliai – pradedant nuo žemiausio laipsnio: Riterio, Karininko, Komandoro, Komandoro didžiuoju ir Didžiuoju kryžiais, tačiau Vyčio kryžiaus ordinui ši taisyklė negalioja. Teisę Respublikos Prezidentui teikti kandidatus apdovanoti ordinu turi Vyriausybė, Seimo Pirmininkas ir jo pavaduotojai, Ministras Pirmininkas, Vyriausybės nariai. Teikimai ordinų kancleriui pristatomi ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki apdovanojimo dienos – Vasario 16 - osios arba Liepos 6-osios. Juose pateikiama kiekvieno kandidato biografija, nuopelnų aprašymas, duomenys apie ankstesnius valstybės apdovanojimus, nurodymas, kokiam apdovanojimui pristatoma, taip pat asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Už valstybės apdovanojimui teikiamų asmenų duomenų tikrumą atsako juos teikiančios organizacijos, institucijos ir pareigūnai. Teikimai apdovanoti valstybės ordinais, medaliais ir kitais pasižymėjimo ženklais svarstomi Apdovanojimų taryboje. Jos išvados pateikiamos Respublikos Prezidentui, tačiau Respublikos Prezidentas gali apdovanoti ir Apdovanojimų tarybai nesvarsčius. Ordiną iškilmingai įteikia Respublikos Prezidentas arba jo įgaliotas asmuo.