Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vorsklos mūšisPriklauso LDK totorių karaiData 1399 m rugpjūčio 12 d Vieta prie Vorsklos upės dabartinė UkrainaRezultatas
Vorsklos mūšis
| Vorsklos mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: LDK – totorių karai | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
| LDK, Lenkijos karalystė, Kryžiuočių ordinas, Moldavijos kunigaikštystė Valachija Tochtamyšo totoriai | Aukso orda | ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Vytautas, Tochtamyšas | , † | ||||||
| Pajėgos | |||||||
| 50 kunigaikščių ir keliasdešimt tūkst. karių Apie 38 000 karių. | 90 000 karių | ||||||
| Nuostoliai | |||||||
| daugiau nei 20 kunigaikščių ir daugiau nei pusė karių | tikslus skaičius nežinomas, tačiau nuostoliai trigubai didesni | ||||||
Vorsklos mūšis – vienas iš didžiausių ir kruviniausių viduramžių Rytų Europos mūšių. Mūšis įvyko 1399 m. rugpjūčio 12 d. tarp totorių ordų, vadovaujamų emyro (Edigėjaus) ir , bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto pajėgų. Mūšis baigėsi visišku Vytauto kariuomenės sutriuškinimu.
Politinė situacija
XIV a. antroje pusėje septintus metus sėkmingai šalį valdantis, keletą karų prieš totorius laimėjęs, tačiau asmeniškai dalyvavęs tik vienose kautynėse Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir Maskvos kunigaikštis Dmitrijus Donietis varžėsi dėl pasienio valdų bei derlingų pietų žemių, anksčiau buvusių Aukso Ordos įtakos zonoje.
Totorių valdovams tarpusavyje aiškinantis santykius, chanas Tochtamyšas po konfliktų su chanu Timūru Kutluku ir emyru Edyga buvo pašalintas iš sosto, pabėgo į LDK ir perleido Vytautui teises į Kijevą ir kitas plačias pietų teritorijas. Netrukus Kutlukas pareikalavo Vytauto bėglį išduoti, o šis atsisakė, suburdamas stambią, tačiau už totorių ordos bent du kartus mažesnę kariuomenę. Vytautas tikėjosi lengvos pergalės ir dosnios duoklės iš totorių.
Mūšio pradžia
Vytauto kariuomenė iš Vilniaus link Kijevo išžygiavo gegužės 18 d., Sekminių metu. Pajėgas, kurioms vadovavo Vytautas, sudarė LDK, totorių chano Tochtamyšo, Lenkijos karalystės bei Kryžiuočių ordino kariai. LDK gretose buvo ir žemaičiai, tuo metu teisiškai priklausę ordinui, tačiau faktiškai išlaikę nepriklausomybę.
Mūšio eiga
Vytautas mūšiui pasirinko menkai kalvotas Ukrainos žemes, o tai buvo ypač paranku lengvajai mongolų kavalerijai, kuri tikriausiai panaudojo savo tradicinę apsupimo ir išvarginimo taktiką. Abi pusės apsikeitė strėlių lietumi ir, nors lietuvių atsigabenti Vilniaus arbaletų dirbtuvėje pagaminti arbaletai totoriams pridarė žalos, tačiau vokiškos patrankos savo tikslo nepasiekė – jos atvirame mūšyje prieš tai nebuvo išbandytos.
Totorių spaudimas ilgainiui išretino Vytauto karių gretas ir privedė prie visiško sunaikinimo.
Žuvo keliasdešimt kunigaikščių, įskaitant Jogailos vyresniuosius brolius Andrių ir Demetrijų. Vytautas ir jo pusbrolis Švitrigaila iš mūšio pabėgo beveik be palydos. Visgi pergalę šventusi Aukso orda prarado net triskart daugiau karių, žuvo ir pats Timūras Kutlukas.
Pasekmės
Pralaimėjimas stipriai susilpnino Vytauto politinę įtaką ir grandiozinius užmojus regione, teko atsisakyti Kryžiaus žygio planų, Europos fortposto sumanymo. Po mūšio sukilo Smolensko tvirtovė, Vytautas jį atsiėmė tik po kelerių metų.
Nors sudarant Salyno sutartį pusbrolio Jogailos viršenybė buvo kone panaikinta, po mūšio Vytautui vėl teko ją pripažinti, ieškoti kompromiso su Lenkijos ponais bei atsisakyti planų prisijungti prie LDK visas rusų žemes. Lenkų pagalbos reikėjo siekiant atsverti po mūšio išaugusias Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės, kaip rusų žemių vienytojos, pozicijas regione, ir antilietuviškas nuotaikos LDK slaviškose žemėse. Dėl to buvo sudaryti Vilniaus ir Radomo susitarimai, turėję suvienyti Vytautą ir Jogailą.
Šaltiniai
- Z.Ivinskis. Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties. – Vilnius „Mokslas“ 1991.
- Z.Ivinskis. Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties. – Vilnius „Mokslas“ 1991.
- Romas Batūra. Vorsklos mūšis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014. 428 psl.
- Antanavičius, Ugnius (2019-08-12). „Didis Vytauto Didžiojo pralaimėjimas: ko lietuviai nežino apie Vorsklos mūšį“. 15min. Nuoroda tikrinta 2024-07-10.
- http://www.voruta.lt/vorsklos-musis/
- http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:DKL4RXoqqJsJ:gs.elaba.lt/object/elaba:77529110/77529110.pdf+&cd=18&hl=lt&ct=clnk&gl=lt
- https://www.15min.lt/ar-zinai/naujiena/idomi-lietuva/didziausias-vytauto-pralaimejimas-ko-lietuviai-nezino-apie-vorsklos-musi-ir-kokiais-mitais-tiki-1162-1186080
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vorsklos mūšis, Kas yra Vorsklos mūšis? Ką reiškia Vorsklos mūšis?
Vorsklos musisPriklauso LDK totoriu karaiData 1399 m rugpjucio 12 d Vieta prie Vorsklos upes dabartine UkrainaRezultatas Aukso ordos pergaleKonflikto salysLDK Lenkijos karalyste Kryziuociu ordinas Moldavijos kunigaikstyste Valachija Tochtamyso totoriai Aukso ordaVadovai ir kariniai vadaiVytautas Tochtamysas Pajegos50 kunigaiksciu ir keliasdesimt tukst kariu Apie 38 000 kariu 90 000 kariuNuostoliaidaugiau nei 20 kunigaiksciu ir daugiau nei puse kariu tikslus skaicius nezinomas taciau nuostoliai trigubai didesni Vorsklos musis vienas is didziausiu ir kruviniausiu viduramziu Rytu Europos musiu Musis įvyko 1399 m rugpjucio 12 d tarp totoriu ordu vadovaujamu emyro Edigejaus ir bei Lietuvos didziojo kunigaikscio Vytauto pajegu Musis baigesi visisku Vytauto kariuomenes sutriuskinimu Politine situacijaXIV a antroje puseje septintus metus sekmingai salį valdantis keleta karu pries totorius laimejes taciau asmeniskai dalyvaves tik vienose kautynese Lietuvos didysis kunigaikstis Vytautas ir Maskvos kunigaikstis Dmitrijus Donietis varzesi del pasienio valdu bei derlingu pietu zemiu anksciau buvusiu Aukso Ordos įtakos zonoje Totoriu valdovams tarpusavyje aiskinantis santykius chanas Tochtamysas po konfliktu su chanu Timuru Kutluku ir emyru Edyga buvo pasalintas is sosto pabego į LDK ir perleido Vytautui teises į Kijeva ir kitas placias pietu teritorijas Netrukus Kutlukas pareikalavo Vytauto beglį isduoti o sis atsisake suburdamas stambia taciau uz totoriu ordos bent du kartus mazesne kariuomene Vytautas tikejosi lengvos pergales ir dosnios duokles is totoriu Musio pradziaVytauto kariuomene is Vilniaus link Kijevo iszygiavo geguzes 18 d Sekminiu metu Pajegas kurioms vadovavo Vytautas sudare LDK totoriu chano Tochtamyso Lenkijos karalystes bei Kryziuociu ordino kariai LDK gretose buvo ir zemaiciai tuo metu teisiskai priklause ordinui taciau faktiskai islaike nepriklausomybe Musio eigaVytautas musiui pasirinko menkai kalvotas Ukrainos zemes o tai buvo ypac paranku lengvajai mongolu kavalerijai kuri tikriausiai panaudojo savo tradicine apsupimo ir isvarginimo taktika Abi puses apsikeite streliu lietumi ir nors lietuviu atsigabenti Vilniaus arbaletu dirbtuveje pagaminti arbaletai totoriams pridare zalos taciau vokiskos patrankos savo tikslo nepasieke jos atvirame musyje pries tai nebuvo isbandytos Totoriu spaudimas ilgainiui isretino Vytauto kariu gretas ir privede prie visisko sunaikinimo Zuvo keliasdesimt kunigaiksciu įskaitant Jogailos vyresniuosius brolius Andriu ir Demetriju Vytautas ir jo pusbrolis Svitrigaila is musio pabego beveik be palydos Visgi pergale sventusi Aukso orda prarado net triskart daugiau kariu zuvo ir pats Timuras Kutlukas PasekmesPralaimejimas stipriai susilpnino Vytauto politine įtaka ir grandiozinius uzmojus regione teko atsisakyti Kryziaus zygio planu Europos fortposto sumanymo Po musio sukilo Smolensko tvirtove Vytautas jį atsieme tik po keleriu metu Nors sudarant Salyno sutartį pusbrolio Jogailos virsenybe buvo kone panaikinta po musio Vytautui vel teko ja pripazinti ieskoti kompromiso su Lenkijos ponais bei atsisakyti planu prisijungti prie LDK visas rusu zemes Lenku pagalbos reikejo siekiant atsverti po musio isaugusias Maskvos Didziosios Kunigaikstystes kaip rusu zemiu vienytojos pozicijas regione ir antilietuviskas nuotaikos LDK slaviskose zemese Del to buvo sudaryti Vilniaus ir Radomo susitarimai tureje suvienyti Vytauta ir Jogaila SaltiniaiZ Ivinskis Lietuvos istorija iki Vytauto Didziojo mirties Vilnius Mokslas 1991 Z Ivinskis Lietuvos istorija iki Vytauto Didziojo mirties Vilnius Mokslas 1991 Romas Batura Vorsklos musis Visuotine lietuviu enciklopedija T XV Venk Zvo Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2014 428 psl Antanavicius Ugnius 2019 08 12 Didis Vytauto Didziojo pralaimejimas ko lietuviai nezino apie Vorsklos musį 15min Nuoroda tikrinta 2024 07 10 http www voruta lt vorsklos musis http webcache googleusercontent com search q cache DKL4RXoqqJsJ gs elaba lt object elaba 77529110 77529110 pdf amp cd 18 amp hl lt amp ct clnk amp gl lt https www 15min lt ar zinai naujiena idomi lietuva didziausias vytauto pralaimejimas ko lietuviai nezino apie vorsklos musi ir kokiais mitais tiki 1162 1186080