Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Voluinės kunigaikštystė arba Vladimiro kunigaikštystė ukr Волинське князівство Володимирські князі kunigaikštystė egzist
Voluinės kunigaikštystė
Voluinės kunigaikštystė arba Vladimiro kunigaikštystė (ukr. Волинське князівство, Володимирські князі) – kunigaikštystė, egzistavusi nuo X a. iki 1199 m. dabartinės Baltarusijos vakaruose, Ukrainos šiaurės vakaruose ir Lenkijos rytuose. Kunigaikštija buvo įsikūrusi istoriniame Voluinės regione. Centras – Voluinės Vladimiras. Kunigaikštija šiaurėje ribojosi su Gardino kunigaikštyste, rytuose su Turovo-Pinsko kunigaikštyste, pietryčiuose su Kijevo kunigaikštyste, pietuose su Haličo kunigaikštyste ir vakaruose su Lenkijos karalyste. Didžiausios kunigaikštystės gyvenvietės buvo Belzas, Brestas, Drohičinas, Kremenecas, Luckas, Mielnikas, Bielskas, Kobrynas ir kt.
| ukr. Волинське князівство Voluinės kunigaikštystė | ||||
| ||||
|
Herbas | ||||
| Kunigaikštystė XII a. (oranžinė) | ||||
| Sostinė | Voluinės Vladimiras | |||
| Valdymo forma | Monarchija | |||
| Era | Viduramžiai | |||
Istorija
Senovės Romos laikais šiose vietovėse gyveno įvairios baltų ir germanų gentys, kaip gotai, vandalai ir jotvingiai, pastarųjų gyvenamas plotas buvo vadinamas Jotva. Po Romos imperijos žlugimo į šias žemes atsikraustė vakarų slavų gentys, iš kurių didžiausia buvo lendai, bei rytų slavų gentys iš kurių didžiausia buvo volynėnai. 833 m. dalis pietinių kunigaikštystės žemių tapo Didžiosios Moravijos dalimi. Apie 889 m. Didžiosios Moravijos valstybę užpuolė vengrai ir įkūrė Vengrijos karalystę. 955 m. pietinės žemės tapo Čekijos karalystės dalimi. 970 m. šias žemes užėmė Lenkijos karalystė, o 981 m. šias žemes nukariavo Kijevo Rusios kunigaikštis Vladimiras Sviatoslavičius. Jis įkūrė Voluinės Vladimiro miestą ir apkrikštijo vietinius gyventojus.
Kunigaikštystė kaip atskiras teritorinis vienetas susiformavo X a. pabaigoje, kai 981 m. buvo prijungta prie Kijevo Rusios, ir joje suformuota dalinė kunigaikštystė. Nuo pat kunigaikštystės susikūrimo ją valdė Riurikaičių dinastijos atstovai. Pirmuoju kunigaikščiu tapo Vladimiro Sviatoslavičiaus sūnus . 1018 m. šias žemes užėmė Boleslovo I Narsiojo vadovaujama lenkų kariuomene, tačiau jau 1031 m. šias žemes vėl atsiėmė Kijevo Rusia.
Ankstyvuoju laikotarpiu be Voluinės istorinio regiono, kunigaikštystė valdė ir kalvotą Galiciją pietuose. Tačiau 1084 m. nuo kunigaikštystės atsiskyrė jos dalinės kunigaikštystės pietuose: Peremyšlio kunigaikštystė, Terebovlio kunigaikštystė ir , kurios 1141 m. kartu susijungė, suformuodamos Haličo kunigaikštystę, valdomą atskiros dinastinės linijos.
Apie 1150 m. Voluinė prisijungė Berestijos kraštą, kurio didžiojoje dalyje gyveno jotvingių gentys. XII a. byrant Kijevo Rusiai, 1154 m. kunigaikštija atsiskyrė nuo byrančios valstybės ir tapo visiškai nepriklausoma valstybe. 1199 m. mirus Haličo kunigaikščiui ir nepalikus jokių įpėdinių, Voluinės kunigaikštis Romanas Mstislavičius prijungė Haličo kunigaikštystę prie Voluinės taip sukurdamas naują Haličo-Voluinės kunigaikštystę. Naujos kunigaikštystės sostinė tapo Haličas.
Kunigaikščiai
Voluinės kunigaikštystėje ankstyvuoju laikotarpiu valdė atskira Riurikaičių atšaka, kildinama iš Jaroslavo sūnaus , kuriai priklauso tik du kunigaikščiai. Tuo laikotarpiu kunigaikštystę bandė užvaldyti kitos dinastinės linijos: Černigovo ir Kijevo Iziaslavičių. Nuo 1118 m. čia įsigalėjo iš Perejeslavlio kilusi dinastinė linija Monomachovičiai.
- 987–1013: ;
- 10??–1054: , Černigovo atšaka;
- 1054–1057: , Voluinės atšaka;
- 1057–1064: , pirmoji Haličo dinastija;
- 1069–1073: (I kartą), Kijevo (Iziaslavičių) atšaka;
- 1073–1078: , Černigovo atšaka;
- 1078–1085: (II kartą), Kijevo (Iziaslavičių) atšaka;
- 1085–1086: (I kartą), Voluinės atšaka;
- 1086: (III kartą), Kijevo (Iziaslavičių) atšaka;
- 1086–1099 (II kartą), Voluinės atšaka;
- 1099: , Kijevo (Iziaslavičių) atšaka;
- 1099–1100: (III kartą), Voluinės atšaka;
- 1100–1118: , Kijevo (Iziaslavičių) atšaka
- 1118–1119: , Monomacho atšaka;
- 1119–1135: , Monomacho atšaka;
- 1135–1141: , Monomacho atšaka;
- 1141–1146: , Olgovičių atšaka;
- 1146–1149: , Monomacho atšaka;
- 1149: , Monomacho atšaka;
- 1149–1151: , Monomacho atšaka;
- 1151–1154: , Monomacho atšaka;
- 1154–1157: , Monomacho atšaka;
- 1157–1170: , Monomacho atšaka;
- 1170–1188: Romanas Mstislavičius, Monomacho atšaka;
- 1188: , Monomacho atšaka;
- 1188–1198: Romanas Mstislavičius, Monomacho atšaka;
- Kijevo Rusia 1015-1113 m.
- Kijevo Rusia 1054-1132 m.
- Centrinės Europos gentys VII-VIII a.
Nuorodos
- Kunigaikštytės istorija (rus.).
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Voluinės kunigaikštystė, Kas yra Voluinės kunigaikštystė? Ką reiškia Voluinės kunigaikštystė?
Voluines kunigaikstyste arba Vladimiro kunigaikstyste ukr Volinske knyazivstvo Volodimirski knyazi kunigaikstyste egzistavusi nuo X a iki 1199 m dabartines Baltarusijos vakaruose Ukrainos siaures vakaruose ir Lenkijos rytuose Kunigaikstija buvo įsikurusi istoriniame Voluines regione Centras Voluines Vladimiras Kunigaikstija siaureje ribojosi su Gardino kunigaikstyste rytuose su Turovo Pinsko kunigaikstyste pietryciuose su Kijevo kunigaikstyste pietuose su Halico kunigaikstyste ir vakaruose su Lenkijos karalyste Didziausios kunigaikstystes gyvenvietes buvo Belzas Brestas Drohicinas Kremenecas Luckas Mielnikas Bielskas Kobrynas ir kt ukr Volinske knyazivstvo Voluines kunigaikstyste X a 1199 HerbasLocation ofKunigaikstyste XII a oranzine Sostine Voluines VladimirasValdymo forma MonarchijaEra ViduramziaiKijevo Rusia 1054 1132 m IstorijaSenoves Romos laikais siose vietovese gyveno įvairios baltu ir germanu gentys kaip gotai vandalai ir jotvingiai pastaruju gyvenamas plotas buvo vadinamas Jotva Po Romos imperijos zlugimo į sias zemes atsikrauste vakaru slavu gentys is kuriu didziausia buvo lendai bei rytu slavu gentys is kuriu didziausia buvo volynenai 833 m dalis pietiniu kunigaikstystes zemiu tapo Didziosios Moravijos dalimi Apie 889 m Didziosios Moravijos valstybe uzpuole vengrai ir įkure Vengrijos karalyste 955 m pietines zemes tapo Cekijos karalystes dalimi 970 m sias zemes uzeme Lenkijos karalyste o 981 m sias zemes nukariavo Kijevo Rusios kunigaikstis Vladimiras Sviatoslavicius Jis įkure Voluines Vladimiro miesta ir apkrikstijo vietinius gyventojus Kunigaikstyste kaip atskiras teritorinis vienetas susiformavo X a pabaigoje kai 981 m buvo prijungta prie Kijevo Rusios ir joje suformuota daline kunigaikstyste Nuo pat kunigaikstystes susikurimo ja valde Riurikaiciu dinastijos atstovai Pirmuoju kunigaiksciu tapo Vladimiro Sviatoslaviciaus sunus 1018 m sias zemes uzeme Boleslovo I Narsiojo vadovaujama lenku kariuomene taciau jau 1031 m sias zemes vel atsieme Kijevo Rusia Ankstyvuoju laikotarpiu be Voluines istorinio regiono kunigaikstyste valde ir kalvota Galicija pietuose Taciau 1084 m nuo kunigaikstystes atsiskyre jos dalines kunigaikstystes pietuose Peremyslio kunigaikstyste Terebovlio kunigaikstyste ir kurios 1141 m kartu susijunge suformuodamos Halico kunigaikstyste valdoma atskiros dinastines linijos Apie 1150 m Voluine prisijunge Berestijos krasta kurio didziojoje dalyje gyveno jotvingiu gentys XII a byrant Kijevo Rusiai 1154 m kunigaikstija atsiskyre nuo byrancios valstybes ir tapo visiskai nepriklausoma valstybe 1199 m mirus Halico kunigaiksciui ir nepalikus jokiu įpediniu Voluines kunigaikstis Romanas Mstislavicius prijunge Halico kunigaikstyste prie Voluines taip sukurdamas nauja Halico Voluines kunigaikstyste Naujos kunigaikstystes sostine tapo Halicas KunigaiksciaiVoluines kunigaikstysteje ankstyvuoju laikotarpiu valde atskira Riurikaiciu atsaka kildinama is Jaroslavo sunaus kuriai priklauso tik du kunigaiksciai Tuo laikotarpiu kunigaikstyste bande uzvaldyti kitos dinastines linijos Cernigovo ir Kijevo Iziaslaviciu Nuo 1118 m cia įsigalejo is Perejeslavlio kilusi dinastine linija Monomachoviciai 987 1013 10 1054 Cernigovo atsaka 1054 1057 Voluines atsaka 1057 1064 pirmoji Halico dinastija 1069 1073 I karta Kijevo Iziaslaviciu atsaka 1073 1078 Cernigovo atsaka 1078 1085 II karta Kijevo Iziaslaviciu atsaka 1085 1086 I karta Voluines atsaka 1086 III karta Kijevo Iziaslaviciu atsaka 1086 1099 II karta Voluines atsaka 1099 Kijevo Iziaslaviciu atsaka 1099 1100 III karta Voluines atsaka 1100 1118 Kijevo Iziaslaviciu atsaka 1118 1119 Monomacho atsaka 1119 1135 Monomacho atsaka 1135 1141 Monomacho atsaka 1141 1146 Olgoviciu atsaka 1146 1149 Monomacho atsaka 1149 Monomacho atsaka 1149 1151 Monomacho atsaka 1151 1154 Monomacho atsaka 1154 1157 Monomacho atsaka 1157 1170 Monomacho atsaka 1170 1188 Romanas Mstislavicius Monomacho atsaka 1188 Monomacho atsaka 1188 1198 Romanas Mstislavicius Monomacho atsaka Kijevo Rusia 1015 1113 m Kijevo Rusia 1054 1132 m Centrines Europos gentys VII VIII a NuorodosKunigaikstytes istorija rus