Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Vokietijos muitų sąjunga

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Vokietijos muitų sąjunga (vok. Deutscher Zollverein) - vokiškų valstybių ekonominis susivienijimas muitų ir prekybos srityse; sąjunga. Sukurta 1833 m. kovo 22 d. sutartimi (Zollvereinigungsvertrag). Pradėjo veikti, įsigaliojus sutarčiai 1834 m. sausio 1 d. Narės - Prūsija, Bavarija, Saksonija, Viurtembergas, Badenas, Hanoveris, Liuksemburgas ir kitos. Teritorija siekė 425 000 km². Ji padėjo Vokietijos valstybėms vystytis ekonomiškai bei leido skirtingom Vokietijos valstybėlėms suartėti ir pradėti artimesnį ekonominį bendradarbiavimą. Ši sąjunga leido Berlynui tapti visos Vokietijos finansiniu centru. Per šį laikotarpį dėl šios sutarties bei spartaus populiacijos augimo Vokietijos ekonomika vystėsi labai greitai. 1848 m. prasidėjus tautų pavasariui muitų sąjunga neiširo ir net nuslopinus visus nacionalinius judėjimus muitų sąjunga išliko. Sąjunga neįtraukė Austrijos ne tik dėl geografinės jos padėties (Austriją nuo didelės dalies Vokietijos skyrė Alpių kalnai), bet ir dėl to, kad ši sąjunga tam tikru aspektu atskyrė Austriją nuo likusios Vokietijos, nuo jos Austrija pradėjo ekonomiškai ir infrastruktūriškai atsilikti.
Data | Chronologija |
---|---|
1815 | Įkuriama Vokietijos konfederacija |
1818 | Prūsija panaikina vidinius tarifus |
1819 | Badenas pasiūlo muitų sąjungą, tačiau Vokietijos konfederacijos parlamentas jį atmeta prisjungia prie Prūsijos muitų sąjungos |
1821 | Anhalto grafystė prisijungia prie Prūsijos muitų sąjungos |
1826 | prisijungia |
1828 | Sausio 18: Įkuriama muitų sąjunga tarp Bavarijos ir Vurtembergo Vasario 14: Hessės grafystė prisijungia prie Prūsijos muitų sąjungos Rugsėjo 24: Įkuriama šiaurės ir centro Vokietijos muitų sąjunga ir jai priklauso šios valstybės: , , , Veimaras, , , , , , , , , , , Brėmenas, Oldenburgas, ir |
1833 | Įkuriama Tiuringijos muitų sąjunga |
1833 | Derybos dėl būsimos muitų sąjungos |
1834 | Įkuriama Zollverein, muitų sąjunga |
1835 | Badenas, Nassau ir Hesse-Homburgas prisjungia prie Zollverein. |
1836 | Frankfurtas prisijungia prie Zollverein |
1838 | Zollverein muitų sąjungai priklausančios valstybės pritaria veliutų standartizavimui |
1840–47 | Bulvių maras prasideda didelėje Vokietijos dalyje |
1841 | Brunsvikas prisijungia prie Zollverein. |
1842 | Liuksemburgas prisijungia prie Zollverein. |
1848–49 | Prasideda Tautų Pavasaris. Pasiūloma ekonominė ir politinė vokiečių tautų sąjunga |
1851 | Hanoveris prisijungia prie Zollverein |
1852 | Oldenburgas prisijungia prie Zollverein |
1857 | Austrija ir Lichtenšteinas standartizuoja valiutas |
1864 | Prasideda Prūsijos ir Austrijos karas priš Daniją |
1865 | Švedija-Norvegija pasirašo laisvos prekybos sutartį su Zollverein |
1866 | Austrijos-Prūsijos karas per kurį Austrija praranda visą įtaką Vokietijoje |
1867 | Zollverein yra performuojama |
1868 | Šlėzvigas-Holšteinas, ir prisijungia prie Zollverein. |
1871 | Alsazė-Loreinas prisjungia prie muitų sąjungos Įkuriama Vokietijos Imperija |
1888 | Miestai valstybės Hamburgas ir Brėmenas prisijungia prie muitų sąjungos. |
1919 | Įkuriama Veimaro Respublika. Liuksemburgas palieka Zollverein. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vokietijos muitų sąjunga, Kas yra Vokietijos muitų sąjunga? Ką reiškia Vokietijos muitų sąjunga?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Vokietijos muitu sajunga vok Deutscher Zollverein vokisku valstybiu ekonominis susivienijimas muitu ir prekybos srityse sajunga Sukurta 1833 m kovo 22 d sutartimi Zollvereinigungsvertrag Pradejo veikti įsigaliojus sutarciai 1834 m sausio 1 d Nares Prusija Bavarija Saksonija Viurtembergas Badenas Hanoveris Liuksemburgas ir kitos Teritorija sieke 425 000 km Ji padejo Vokietijos valstybems vystytis ekonomiskai bei leido skirtingom Vokietijos valstybelems suarteti ir pradeti artimesnį ekonominį bendradarbiavima Si sajunga leido Berlynui tapti visos Vokietijos finansiniu centru Per sį laikotarpį del sios sutarties bei spartaus populiacijos augimo Vokietijos ekonomika vystesi labai greitai 1848 m prasidejus tautu pavasariui muitu sajunga neisiro ir net nuslopinus visus nacionalinius judejimus muitu sajunga isliko Sajunga neįtrauke Austrijos ne tik del geografines jos padeties Austrija nuo dideles dalies Vokietijos skyre Alpiu kalnai bet ir del to kad si sajunga tam tikru aspektu atskyre Austrija nuo likusios Vokietijos nuo jos Austrija pradejo ekonomiskai ir infrastrukturiskai atsilikti Muitu sajunga ir Vokietijos suvienijimasData Chronologija1815 Įkuriama Vokietijos konfederacija1818 Prusija panaikina vidinius tarifus1819 Badenas pasiulo muitu sajunga taciau Vokietijos konfederacijos parlamentas jį atmeta prisjungia prie Prusijos muitu sajungos1821 Anhalto grafyste prisijungia prie Prusijos muitu sajungos1826 prisijungia1828 Sausio 18 Įkuriama muitu sajunga tarp Bavarijos ir Vurtembergo Vasario 14 Hesses grafyste prisijungia prie Prusijos muitu sajungos Rugsejo 24 Įkuriama siaures ir centro Vokietijos muitu sajunga ir jai priklauso sios valstybes Veimaras Bremenas Oldenburgas ir 1833 Įkuriama Tiuringijos muitu sajunga1833 Derybos del busimos muitu sajungos1834 Įkuriama Zollverein muitu sajunga1835 Badenas Nassau ir Hesse Homburgas prisjungia prie Zollverein 1836 Frankfurtas prisijungia prie Zollverein1838 Zollverein muitu sajungai priklausancios valstybes pritaria veliutu standartizavimui1840 47 Bulviu maras prasideda dideleje Vokietijos dalyje1841 Brunsvikas prisijungia prie Zollverein 1842 Liuksemburgas prisijungia prie Zollverein 1848 49 Prasideda Tautu Pavasaris Pasiuloma ekonomine ir politine vokieciu tautu sajunga1851 Hanoveris prisijungia prie Zollverein1852 Oldenburgas prisijungia prie Zollverein1857 Austrija ir Lichtensteinas standartizuoja valiutas1864 Prasideda Prusijos ir Austrijos karas pris Danija1865 Svedija Norvegija pasiraso laisvos prekybos sutartį su Zollverein1866 Austrijos Prusijos karas per kurį Austrija praranda visa įtaka Vokietijoje1867 Zollverein yra performuojama1868 Slezvigas Holsteinas ir prisijungia prie Zollverein 1871 Alsaze Loreinas prisjungia prie muitu sajungos Įkuriama Vokietijos Imperija1888 Miestai valstybes Hamburgas ir Bremenas prisijungia prie muitu sajungos 1919 Įkuriama Veimaro Respublika Liuksemburgas palieka Zollverein Sis straipsnis apie organizacija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį