Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vokietijos krikščionių demokratų sąjunga Christlich Demokratische Union DeutschlandsTrumpinysCDULyderisGeneralinis sekre
Vokietijos krikščionių demokratų sąjunga
Vokietijos krikščionių demokratų sąjunga Christlich Demokratische Union Deutschlands | |
| Trumpinys | CDU |
|---|---|
| Lyderis | |
| Generalinis sekretorius | Carsten Linnemann |
| Įkurta | 1945–06–26 |
| Būstinė | Konrad-Adenauer-Haus, Klingelhöferstraße 8, 10785 Berlynas |
| Laikraštis | Union |
| Jaunimo organizacija | Junge Union |
| Narių skaičius (2023) | 371 986 |
| Politinė ideologija |
|
| Politinė pozicija | Centro kairė |
| Nacionalinė narystė | CDU/CSU |
| Europos narystė | Europos liaudies partija |
| Europos Parlamento grupė | Europos liaudies partijos grupė |
| Tarptautinė narystė | Centristų demokratų internacionalas Tarptautinė demokratų sąjunga |
| Spalvos |
|
| Bundestagas | 164 / 630 |
| Vokietijos žemių parlamentai | 525 / 1 896 |
| Europos Parlamentas | 23 / 96 |
| Vokietijos žemių vyriausybių vadovai | 6 / 16 |
| Partijos vėliava | |
| Svetainė | |
| www | |
Krikščionių demokratų sąjunga (vok. Christlich Demokratische Union Deutschlands, CDU) – didžiausia Vokietijos konservatyvioji, dešiniojo centro politinė partija.
CDU neveikia Bavarijoje, kur jos vaidmenį atlieka Krikščionių socialinė sąjunga (CSU). CDU bendradarbiauja su CSU federaciniame lygmenyje. Nors abi partijos išlaiko savo struktūrą, Bundestage sudaro bendrą frakciją ir per rinkimus tarpusavyje nekonkuruoja.
Elektoratas, ideologija
CDU/CSU rinkėjai daugiausia katalikai, protestantai, kaimo gyventojai, tačiau praktiškai visų ekonominių klasių atstovai. Partija yra paprastai konservatyvi ekonominės ir socialinės politikos klausimais ir labiau identifikuojama su katalikų ir protestantų bažnyčiomis nei kitos didžiosios partijos, tačiau partijos programa yra daugiau pragmatinė nei ideologinė.
1990 m. Krikščionių demokratų sąjunga susijungė su to paties pavadinimo Vokietijos Demokratinės Respublikos partija.
Istorija
1945 m. įkūrė Konradas Adenaueris.
1973–1998 m. vadovavo Helmutas Kolis. Jį pakeitė . 2000 m. pradžioje W. Schäuble po partijos finansavimo skandalo atsistatydino. Jį pakeitė Angela Merkel.
1998 m. nacionaliniuose rinkimuose CDU surinko 28,4 %, o CSU 6,7 % balsų. 2002 m. CDU gavo 29,5 %, o CSU – 9 % balsų.
2018 m. gruodžio 7 d. CDU lydere, vietoje Angelos Merkel, išrinkta Annegret Kramp-Karrenbauer.
Rinkimų rezultatai
Bundestago rinkimai
| Rinkimai | Lyderis | Apygarda | Vietos | +/– | Vyriausybė | |||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Vienmandatės | Daugiamandatė | |||||||
| Balsai | % | Balsai | % | |||||
| 1949 | Konrad Adenauer | 5 978 636 | 25,2 | 115 / 402 | CDU/CSU–FDP–DP | |||
| 1953 | 9 577 659 | 34,8 | 10 016 594 | 36,4 | 197 / 509 | 82 | CDU/CSU–FDP–DP | |
| 1957 | 11 975 400 | 39,7 | 11 875 339 | 39,7 | 222 / 519 | 25 | CDU/CSU–DP | |
| 1961 | 11 622 995 | 36,3 | 11 283 901 | 35,8 | 201 / 521 | 21 | CDU/CSU–FDP | |
| 1965 | 12 631 319 | 38,9 | 12 387 562 | 38,0 | 202 / 518 | 1 | CDU/CSU–FDP (1965–1966) | |
| CDU/CSU–SPD (1966–1969) | ||||||||
| 1969 | Kurt Georg Kiesinger | 12 137 148 | 37,1 | 12 079 535 | 36,6 | 201 / 518 | 1 | Opozicija |
| 1972 | 13 304 813 | 35,7 | 13 190 837 | 35,2 | 186 / 518 | 15 | Opozicija | |
| 1976 | Helmut Kohl | 14 423 157 | 38,3 | 14 367 302 | 38,0 | 201 / 518 | 15 | Opozicija |
| 1980 | 13 467 207 | 35,6 | 12 989 200 | 34,2 | 185 / 519 | 16 | Opozicija (1980–1982) | |
| CDU/CSU–FDP (1982–1983) | ||||||||
| 1983 | 15 943 460 | 41,0 | 14 857 680 | 38,1 | 202 / 520 | 17 | CDU/CSU–FDP | |
| 1987 | 14 168 527 | 37,5 | 13 045 745 | 34,4 | 185 / 519 | 17 | CDU/CSU–FDP | |
| 1990 | 17 707 574 | 38,3 | 17 055 116 | 36,7 | 268 / 662 | 83 | CDU/CSU–FDP | |
| 1994 | 17 473 325 | 37,2 | 16 089 960 | 34,2 | 244 / 672 | 24 | CDU/CSU–FDP | |
| 1998 | 15 854 215 | 32,2 | 14 004 908 | 28,4 | 198 / 669 | 46 | Opozicija | |
| 2002 | Angela Merkel | 15 336 512 | 32,1 | 14 167 561 | 29,5 | 190 / 603 | 8 | Opozicija |
| 2005 | 15 390 950 | 32,6 | 13 136 740 | 27,8 | 180 / 614 | 10 | CDU/CSU–SPD | |
| 2009 | 13 856 674 | 32,0 | 11 828 277 | 27,3 | 194 / 622 | 14 | CDU/CSU–FDP | |
| 2013 | 16 233 642 | 37,2 | 14 921 877 | 34,1 | 254 / 630 | 61 | CDU/CSU–SPD | |
| 2017 | 14 027 804 | 30,2 | 12 445 832 | 26,8 | 200 / 709 | 54 | CDU/CSU–SPD | |
| 2021 | 10 445 571 | 22,6 | 8 770 980 | 19,0 | 152 / 735 | 48 | Opozicija | |
| 2025 | 12 601 967 | 25,5 | 11 194 700 | 22,5 | 164 / 630 | 12 | TBA | |
Europos Parlamento rinkimai
| Rinkimai | Balsai | % | Vietos | +/– | EP frakcija |
|---|---|---|---|---|---|
| 1979 | 10 883 085 | 39,1 | 33 / 81 | EPP | |
| 1984 | 9 308 411 | 37,5 | 32 / 81 | 1 | |
| 1989 | 8 332 846 | 29,5 | 24 / 81 | 8 | |
| 1994 | 11 346 073 | 32,0 | 39 / 99 | 15 | |
| 1999 | 10 628 224 | 39,3 | 43 / 99 | 4 | EPP-ED |
| 2004 | 9 412 997 | 36,5 | 40 / 99 | 3 | |
| 2009 | 8 071 391 | 30,7 | 34 / 99 | 6 | EPP |
| 2014 | 8 807 500 | 30,0 | 29 / 96 | 5 | |
| 2019 | 8 437 093 | 22,6 | 23 / 96 | 6 | |
| 2024 | 9 431 567 | 23,7 | 23 / 96 | 0 |
Žemių parlamentų (landtagų) rinkimai
CDU nedalyvauja rinkimuose Bavarijoje dėl sąjungos su ten veikiančia Krikščionių socialine sąjunga (CSU).
| Žemė | Rinkimai | Balsai | % | Vietos | +/– | Vyriausybė |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Badenas-Viurtembergas | 2021 | 1 168 745 | 24,1 | 42 / 154 | 0 | Žalieji–CDU |
| Berlynas | 2023 | 428 100 | 28,2 | 52 / 147 | 22 | CDU–SPD |
| Brandenburgas | 2024 | 181 632 | 12,1 | 12 / 88 | 3 | Opozicija |
| Brėmenas | 2023 | 331 380 | 26,7 | 24 / 84 | 0 | Opozicija |
| Hamburgas | 2020 | 445 631 | 11,2 | 15 / 123 | 5 | Opozicija |
| Hesenas | 2023 | 972 595 | 34,6 | 52 / 133 | 12 | CDU–SPD |
| Žemutinė Saksonija | 2022 | 1 017 276 | 28,1 | 47 / 146 | 3 | Opozicija |
| Meklenburgas-Pomeranija | 2021 | 121 566 | 13,3 | 12 / 79 | 4 | Opozicija |
| Šiaurės Reinas-Vestfalija | 2022 | 2 552 276 | 35,7 | 76 / 195 | 4 | CDU–Žalieji |
| Reino kraštas-Pfalcas | 2021 | 535 345 | 27,7 | 31 / 101 | 4 | Opozicija |
| Saro kraštas | 2022 | 129 156 | 28,5 | 19 / 51 | 5 | Opozicija |
| Saksonija | 2024 | 749 216 | 31,9 | 41 / 120 | 4 | CDU–SPD |
| Saksonija-Anhaltas | 2021 | 394 810 | 37,1 | 40 / 97 | 10 | CDU–SPD–FDP |
| Šlėzvigas-Holšteinas | 2022 | 601 943 | 43,4 | 34 / 69 | 9 | CDU–Žalieji |
| Tiuringija | 2024 | 285 141 | 23,6 | 23 / 88 | 2 | CDU–BSW–SPD |
Pastabos
- Nuo 2023 m. rugsėjo mėn.
- Oficiali iki 2023 m. rugsėjo mėn.
Šaltiniai
- Philipp Mißfelder (editor): 60 Jahre Junge Union Deutschlands, Berlin 2007 ISBN 978-3-923632-06-0
- „Herbe Verluste: SPD und CDU sterben die Parteimitglieder weg“. February 2023.
- „CDU Corporate Design Manual“ (PDF). September 2023.
Nuorodos
- CDU frakcijos Bundestage svetainė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vokietijos krikščionių demokratų sąjunga, Kas yra Vokietijos krikščionių demokratų sąjunga? Ką reiškia Vokietijos krikščionių demokratų sąjunga?
Vokietijos krikscioniu demokratu sajunga Christlich Demokratische Union DeutschlandsTrumpinysCDULyderisGeneralinis sekretoriusCarsten LinnemannĮkurta1945 06 26 pries 79 metus 1945 06 26 BustineKonrad Adenauer Haus Klingelhoferstrasse 8 10785 BerlynasLaikrastisUnionJaunimo organizacijaJunge UnionNariu skaicius 2023 371 986Politine ideologijaKrikscioniskoji demokratijaKonservatyvizmasPolitine pozicijaCentro kaireNacionaline narysteCDU CSUEuropos narysteEuropos liaudies partijaEuropos Parlamento grupeEuropos liaudies partijos grupeTarptautine narysteCentristu demokratu internacionalas Tarptautine demokratu sajungaSpalvos Turkis oficiali Juoda įprasta OranzineBundestagas164 630Vokietijos zemiu parlamentai525 1 896Europos Parlamentas23 96Vokietijos zemiu vyriausybiu vadovai6 16Partijos veliavaSvetainewww cdu de wbr wbr Krikscioniu demokratu sajunga vok Christlich Demokratische Union Deutschlands CDU didziausia Vokietijos konservatyvioji desiniojo centro politine partija CDU neveikia Bavarijoje kur jos vaidmenį atlieka Krikscioniu socialine sajunga CSU CDU bendradarbiauja su CSU federaciniame lygmenyje Nors abi partijos islaiko savo struktura Bundestage sudaro bendra frakcija ir per rinkimus tarpusavyje nekonkuruoja Elektoratas ideologijaBuvusi federaline kanclere Angela Merkel CDU CSU rinkejai daugiausia katalikai protestantai kaimo gyventojai taciau praktiskai visu ekonominiu klasiu atstovai Partija yra paprastai konservatyvi ekonomines ir socialines politikos klausimais ir labiau identifikuojama su kataliku ir protestantu baznyciomis nei kitos didziosios partijos taciau partijos programa yra daugiau pragmatine nei ideologine 1990 m Krikscioniu demokratu sajunga susijunge su to paties pavadinimo Vokietijos Demokratines Respublikos partija Istorija1945 m įkure Konradas Adenaueris 1973 1998 m vadovavo Helmutas Kolis Jį pakeite 2000 m pradzioje W Schauble po partijos finansavimo skandalo atsistatydino Jį pakeite Angela Merkel 1998 m nacionaliniuose rinkimuose CDU surinko 28 4 o CSU 6 7 balsu 2002 m CDU gavo 29 5 o CSU 9 balsu 2018 m gruodzio 7 d CDU lydere vietoje Angelos Merkel isrinkta Annegret Kramp Karrenbauer Rinkimu rezultataiBundestago rinkimai Rinkimai Lyderis Apygarda Vietos VyriausybeVienmandates DaugiamandateBalsai Balsai 1949 Konrad Adenauer 5 978 636 25 2 115 402 CDU CSU FDP DP1953 9 577 659 34 8 10 016 594 36 4 197 509 82 CDU CSU FDP DP1957 11 975 400 39 7 11 875 339 39 7 222 519 25 CDU CSU DP1961 11 622 995 36 3 11 283 901 35 8 201 521 21 CDU CSU FDP1965 12 631 319 38 9 12 387 562 38 0 202 518 1 CDU CSU FDP 1965 1966 CDU CSU SPD 1966 1969 1969 Kurt Georg Kiesinger 12 137 148 37 1 12 079 535 36 6 201 518 1 Opozicija1972 13 304 813 35 7 13 190 837 35 2 186 518 15 Opozicija1976 Helmut Kohl 14 423 157 38 3 14 367 302 38 0 201 518 15 Opozicija1980 13 467 207 35 6 12 989 200 34 2 185 519 16 Opozicija 1980 1982 CDU CSU FDP 1982 1983 1983 15 943 460 41 0 14 857 680 38 1 202 520 17 CDU CSU FDP1987 14 168 527 37 5 13 045 745 34 4 185 519 17 CDU CSU FDP1990 17 707 574 38 3 17 055 116 36 7 268 662 83 CDU CSU FDP1994 17 473 325 37 2 16 089 960 34 2 244 672 24 CDU CSU FDP1998 15 854 215 32 2 14 004 908 28 4 198 669 46 Opozicija2002 Angela Merkel 15 336 512 32 1 14 167 561 29 5 190 603 8 Opozicija2005 15 390 950 32 6 13 136 740 27 8 180 614 10 CDU CSU SPD2009 13 856 674 32 0 11 828 277 27 3 194 622 14 CDU CSU FDP2013 16 233 642 37 2 14 921 877 34 1 254 630 61 CDU CSU SPD2017 14 027 804 30 2 12 445 832 26 8 200 709 54 CDU CSU SPD2021 10 445 571 22 6 8 770 980 19 0 152 735 48 Opozicija2025 12 601 967 25 5 11 194 700 22 5 164 630 12 TBAEuropos Parlamento rinkimai Rinkimai Balsai Vietos EP frakcija1979 10 883 085 39 1 33 81 EPP1984 9 308 411 37 5 32 81 11989 8 332 846 29 5 24 81 81994 11 346 073 32 0 39 99 151999 10 628 224 39 3 43 99 4 EPP ED2004 9 412 997 36 5 40 99 32009 8 071 391 30 7 34 99 6 EPP2014 8 807 500 30 0 29 96 52019 8 437 093 22 6 23 96 62024 9 431 567 23 7 23 96 0Zemiu parlamentu landtagu rinkimai CDU nedalyvauja rinkimuose Bavarijoje del sajungos su ten veikiancia Krikscioniu socialine sajunga CSU Zeme Rinkimai Balsai Vietos VyriausybeBadenas Viurtembergas 2021 1 168 745 24 1 42 154 0 Zalieji CDUBerlynas 2023 428 100 28 2 52 147 22 CDU SPDBrandenburgas 2024 181 632 12 1 12 88 3 OpozicijaBremenas 2023 331 380 26 7 24 84 0 OpozicijaHamburgas 2020 445 631 11 2 15 123 5 OpozicijaHesenas 2023 972 595 34 6 52 133 12 CDU SPDZemutine Saksonija 2022 1 017 276 28 1 47 146 3 OpozicijaMeklenburgas Pomeranija 2021 121 566 13 3 12 79 4 OpozicijaSiaures Reinas Vestfalija 2022 2 552 276 35 7 76 195 4 CDU ZaliejiReino krastas Pfalcas 2021 535 345 27 7 31 101 4 OpozicijaSaro krastas 2022 129 156 28 5 19 51 5 OpozicijaSaksonija 2024 749 216 31 9 41 120 4 CDU SPDSaksonija Anhaltas 2021 394 810 37 1 40 97 10 CDU SPD FDPSlezvigas Holsteinas 2022 601 943 43 4 34 69 9 CDU ZaliejiTiuringija 2024 285 141 23 6 23 88 2 CDU BSW SPDPastabosNuo 2023 m rugsejo men Oficiali iki 2023 m rugsejo men SaltiniaiPhilipp Missfelder editor 60 Jahre Junge Union Deutschlands Berlin 2007 ISBN 978 3 923632 06 0 Herbe Verluste SPD und CDU sterben die Parteimitglieder weg February 2023 CDU Corporate Design Manual PDF September 2023 NuorodosCDU frakcijos Bundestage svetaine