Civilinis kodeksas Bürgerliches Gesetzbuch BGB svarbiausias Vokietijos privatinės teisės aktas civilinis kodeksas Imperi
Vokietijos civilinis kodeksas

Civilinis kodeksas (Bürgerliches Gesetzbuch, BGB) – svarbiausias Vokietijos privatinės teisės aktas, civilinis kodeksas.
Istorija
1871 m. įkurta Vokietijos imperija neturėjo vieningos teisės. Galiojo , Bendroji Prūsijos žemės teisė, 1804 m. Napoleono kodeksas, , 1756 m. Maksimiliano civilinis teisynas, , Saksų veidrodis ir bendroji saksų teisė (1865 m. Saksonijos civilinis kodeksas).
Kodifikaciją sąlygojo vadinamasis Kodifikacijos ginčas 1814 m. tarp ir Friedrich Carl von Savigny. Liberaliai nusiteikęs Thibaut reikalavo vieningos civilinės teisės kodifikacijos, siekiant supaprastinti „civilinę apyvartą“ (= civilinių santykių vyksmą, plėtotę, skatinti nacionalinę vienybę. Konservatyvusis Savigny prieštaravo tokiai kodifikacijai: jam atrodė, kad tokiems darbams to laikmečios teisėtyra nėra pasirengusi. Kodifikacijos ginčo pradžioje Savigny pozicija ėmė viršų.
Bėgant laikui, ypač po 1871 m., reikalavimai sisteminti ir kodifikuoti civilinę teisę stiprėjo. 1873 m. Reichstagas ir Bundesratas Reichstago narių ir (iš Nacionalliberalų partijos) teikimu nusprendė keisti Imperijos Konstituciją – Imperijos kompetencijai buvo perduota teisėkūros galia civilinės teisės srityje ( įstatymas). Pirminė komisija Bundesratui pateikė civilinio sąvado pasiūlymus (ekspertizės autorius – komercinės teisės profesorius Levin Goldschmidt). Pirmoji komisija iš 9 teisėjų ir ministerijos tarnautojų bei 2 profesorių (vienas jų – pandektistas ) buvo sudaryta 1874 m. Ji po išsamių konsultacijų 1888 m. pateikė pirmąjį variantą. Sąvadas buvo pagrįstas Vokietijos bendrosios teisės bei Savigny teorijomis; jis buvo aštriai kritikuojamas, apibūdintas kaip nesocialus, neatitinkantis laiko dvasios, nevokiškas ir sunkiai suprantamas.
1890 m. sudaryta antroji komisija 1895 m. pateikė antrąjį variantą. Šį su mažais pakeitimais Bundesratas kaip „trečiąjį projektą“ 1896 m. teikė Reichstagui, kuris jį su papildomais nežymiais pakeitimais rugpjūčio 18 d. oficialiai priėmė ir paskelbė Imperijos įstatymų biuletenyje. Civilinio kodekso preambulė prasidėjo žodžiais:
- „Mes, Vilhelmas, Vokietijos kaizeris iš Dievo Malonės, Prūsijos Karalius etc. skelbiame Imperijos vardu po Bundesratho ir Reichstago pritarimo tai, kas seka: […]“
- „Wir Wilhelm, von Gottes Gnaden Deutscher Kaiser, König von Preußen etc. verordnen im Namen des Reichs, nach erfolgter Zustimmung des Bundesraths und des Reichstags, was folgt: […]“
Civilinis kodeksas įsigaliojo 1900 m. sausio 1 d.
Nuorodos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vokietijos civilinis kodeksas, Kas yra Vokietijos civilinis kodeksas? Ką reiškia Vokietijos civilinis kodeksas?
Civilinis kodeksas Burgerliches Gesetzbuch BGB svarbiausias Vokietijos privatines teises aktas civilinis kodeksas Imperijos įstatymu biuletenis Reichsgesetzblatt 1896 m Burgerliches Gesetzbuch 1896Istorija1871 m įkurta Vokietijos imperija neturejo vieningos teises Galiojo Bendroji Prusijos zemes teise 1804 m Napoleono kodeksas 1756 m Maksimiliano civilinis teisynas Saksu veidrodis ir bendroji saksu teise 1865 m Saksonijos civilinis kodeksas Kodifikacija salygojo vadinamasis Kodifikacijos gincas 1814 m tarp ir Friedrich Carl von Savigny Liberaliai nusiteikes Thibaut reikalavo vieningos civilines teises kodifikacijos siekiant supaprastinti civiline apyvarta civiliniu santykiu vyksma pletote skatinti nacionaline vienybe Konservatyvusis Savigny priestaravo tokiai kodifikacijai jam atrode kad tokiems darbams to laikmecios teisetyra nera pasirengusi Kodifikacijos ginco pradzioje Savigny pozicija eme virsu Begant laikui ypac po 1871 m reikalavimai sisteminti ir kodifikuoti civiline teise stiprejo 1873 m Reichstagas ir Bundesratas Reichstago nariu ir is Nacionalliberalu partijos teikimu nusprende keisti Imperijos Konstitucija Imperijos kompetencijai buvo perduota teisekuros galia civilines teises srityje įstatymas Pirmine komisija Bundesratui pateike civilinio savado pasiulymus ekspertizes autorius komercines teises profesorius Levin Goldschmidt Pirmoji komisija is 9 teiseju ir ministerijos tarnautoju bei 2 profesoriu vienas ju pandektistas buvo sudaryta 1874 m Ji po issamiu konsultaciju 1888 m pateike pirmajį varianta Savadas buvo pagrįstas Vokietijos bendrosios teises bei Savigny teorijomis jis buvo astriai kritikuojamas apibudintas kaip nesocialus neatitinkantis laiko dvasios nevokiskas ir sunkiai suprantamas 1890 m sudaryta antroji komisija 1895 m pateike antrajį varianta Sį su mazais pakeitimais Bundesratas kaip treciajį projekta 1896 m teike Reichstagui kuris jį su papildomais nezymiais pakeitimais rugpjucio 18 d oficialiai prieme ir paskelbe Imperijos įstatymu biuletenyje Civilinio kodekso preambule prasidejo zodziais Mes Vilhelmas Vokietijos kaizeris is Dievo Malones Prusijos Karalius etc skelbiame Imperijos vardu po Bundesratho ir Reichstago pritarimo tai kas seka Wir Wilhelm von Gottes Gnaden Deutscher Kaiser Konig von Preussen etc verordnen im Namen des Reichs nach erfolgter Zustimmung des Bundesraths und des Reichstags was folgt dd Civilinis kodeksas įsigaliojo 1900 m sausio 1 d NuorodosVokietijos civilinio kodekso tekstas vok BGB komentaras vok