Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vladislovas SicinskisSicinskiaiLietuvos Sicinskių giminės Teisybės herbasGimė 1615 m Upytės pavietasMirė 1672 m Upytės p
Vladislovas Sicinskis
| Vladislovas Sicinskis | |
|---|---|
| Sicinskiai | |
| Lietuvos Sicinskių giminės Teisybės herbas | |
| Gimė | ~1615 m. Upytės pavietas |
| Mirė | 1672 m. Upytės pavietas |
| Tėvas | Jonas Sicinskis |
| Motina | Izabelė Mlodovskaitė |
Vladislovas Viktorinas Sicinskis (apie 1615–1672 m.) – Upytės pavieto dvarininkas, bajoras, išgarsėjęs, kai pasinaudojęs liberum veto teise 1652 m. išardė Varšuvos seimą ir tapo literatūrinių kūrinių personažu, legendų neigiamu herojum.
Biografija
Jauniausias Jono Sicinskio ir Izabelės Mlodovskaitės sūnus. Anksti netekęs tėvo buvo auklėjamas motinos. Greičiausiai mokėsi reformatų mokykloje Biržuose. Pasak J. Vitorto 1890 m. užrašyto Panevėžio vežėjo Dionizijaus Jasenskio pasakojimo, jį atidavė į eretikų mokyklą. Kaip ir tėvas priklausė Biržų Radvilų klientams.
Iš 1649 m. raštų žinomas kaip Upytės mokesčių rinkėjas. Manoma, kad dalyvavo 1633–1634 m. kare su Maskva, nes 1652 m. viename akte pavadintas daugelio žygių karo veteranu. Matyt, kovojo su sukilusiais Bogdano Chmelnickio kazokais, nes už karinius nuopelnus 1652 m. vasario 24 d. gavo žemės Štumsko seniūnijoje.
1652 m. Upytės bajorų seimelyje išrinktas pasiuntiniu į Varšuvos seimą. Seimas vyko sunkiu valstybei laikotarpiu. Bogdano Chmelnickio vadovaujami kazokai atsiskyrė nuo Lenkijos ir sudarė sutartį su Maskva. Respublika buvo nusilpusi, jai grasino ir Švedija. Varšuvos seime buvo svarstomi svarbūs valstybei klausimai, bet vieningos nuomonės nebuvo prieita. Be to, buvo daug ir vidinių nesutarimų: vicekancleris Jeronimas Radzejevskis labai nesutarė su karaliumi Jonu Kazimieru Vaza, Lietuvoje nepasitenkinimą juo reiškė Jonušas Radvila. Karalių rėmė tik monarchistai Sapiegos. Po šešias savaites trukusių posėdžių 1652 m. kovo 9 d. seimo dienotvarkė vis dar buvo pilna nebaigtų klausimų. Karalius paprašė pirmadienį, kovo 11 d. pratęsti seimą. Kilo ginčai. Tada V. Sicinskis sušuko nesutinkąs ir išėjo iš salės. Dabar istorikai neabejoja, kad V. Sicinskis šia teise pasinaudojo ne savo iniciatyva, kad už jo nugaros stovėjo J. Radvila.
Seimas kovo 11 d. dar laukė, kad V. Sicinskis sugrįš. Tačiau, kai Seimo maršalas dukart pakvietė prisistatyti Upytės žemę ir niekas neatsiliepė, Bžesko-Kujavijos vaivada Ščavinskis sušuko: „Tegul prapuola!“, o visa salė choru atsiliepė: „Amen“.
1655 m. rugpjūčio 17 d., kai karo su Švedija veiksmai pakrypo ne Lietuvos – Lenkijos valstybės naudai, V. Sicinskis kartu su kitais bajorais, pasirašė Kėdainių sutartį. Adolfas Šapoka nurodo, kad Kėdainių sutarties 11 puslapyje yra Upytės bajorų vėliavininko S. Dembskio, žemės teisėjo P. Marcinkevičius, viceteisėjo J. Mlečkos, stalininko V. Sicinskio pavardės ir parašai. 1655 m. spalio 23 d. Upytės pavieto bajorai V. Sicinskį išrinko į Švedijos karaliaus Karolio X Gustavo įgaliotinio Lietuvoje, karaliaus vietininko Estliandijoje Benedikto Šiutės patariamąją komisiją. Vladislovas Sicinskis buvo paskirtas vienu iš 16 komisarų švedų kariuomenei aprūpinti ir kraštui administruoti.
1659 m. Vladislovas Viktorinas Sicinskis vėl buvo išrinktas į Abiejų Tautų Respublikos seimą, ir kaip to seimo atstovas 1660 m. dalyvavo pasirašant Olyvos taiką su Švedija. 1660–1666 m. kovo 14 d. jis Upytės pavieto paseniūnis, 1666 m. pavieto žemės teismo jaunesnysis teisėjas, vėliau teisėjas.
Buvo vedęs Eleną Svetoslavą Dovonjnianką Sologobuvą, vaikų nesusilaukė. Todėl po jo mirties dvarus paveldėjo brolio Hektoro Dovydo vaikai – Konstancija Zenavičienė ir Aleksandras Sicinskis, kuriems jis dvarus užrašė dar 1665 m. XVIII a., išmirus vyriškosios giminės Sicinskiams, Upytės dvaras atiteko bei jo žmonai Ievai Bialozaraitei – Tiškevičienei.
Manoma, kad buvo palaidotas Upytėje, šalia reformatų bažnyčios buvusioje koplyčioje – mauzoliejuje ar bažnyčios rūsyje. Sicinskiai buvo pakankamai turtingi, kad galėtų sau leisti palaikus balzamuoti. Be to, jie sekė Radvilomis, kurių giminėje balzamavimo pavyzdžių labai daug. Upytės bažnyčioje buvusią mumiją daugelis legendą aprašiusių autorių linkę priskirti V. Sicinskiui. Anot J. Vitorto sugriuvus evangelikų reformatų bažnyčiai arba ją perėmus katalikams, palaikai galėjo būti išstatyti pajuokai. Jis cituoja Lietuvos kalvinų istoriką Lukaševičių, kuris apie tai rašo: „Kankino ne kartą jų mirusiųjų palaikus, išmesdami juos iš karstų arba basliais prismeigdami.“ Galėjo būti palaidotas ir Naujamiesčio reformatų kapinėse, bet greičiausiai mumija ten palaidota vėliau, nes XIX a. Upytėje jau buvo laidojami tik katalikai.
Legendos gimimas
1652 m. seimo amžininkų pasisakymai rodo, kad pačiam seimo išardymo faktui tuo metu buvo skiriama mažai reikšmės. Po keliolikos metų apie tai rašęs Kochovskis nežinojo netgi pasiuntinio, kuris išardė seimą, pavardės. Be to, seimo išardymas nesutrukdė V. Sicinskiui 1659 m. vėl būti išrinktam į seimą.
Tėvynės išdaviku V. Sicinskis apšauktas jau po mirties. Žlugus Lenkijos – Lietuvos valstybei, lenkų istoriografijoje didžiausia kaltininke buvo paskelbta liberum veto teisė. Imta ieškoti ja piktnaudžiavusių, suradus kaltininką, jam buvo verčiamos visos bėdos, kuriamos šiurpios istorijos. Pirmasis seimą, pasinaudojęs liberum veto teise, išardė 1639 m. Krokuvos atstovas Jurgis Liubomirskis. Po Sicinskio šia teise buvo pasinaudota ne vieną kartą.
Lenkijoje į valstybės išdavikų sąrašą pateko ne tik V. Sicinskis, bet ir jo globėjas Jonušas Radvila. V. Sicinskis buvo reformatas, už tai jo turėjo nemėgti katalikų bažnyčia. Seimo išardymas, sutarties su švedais pasirašymas Kėdainiuose užtraukė lenkiškos dvarininkijos neapykantą. Bažnyčioje buvęs sudžiūvęs lavonas tapo pagrindu pasakojimams, kad nedorėlio nepriimanti žemė. Tarnagalos kaimo laukuose, apsuptas pelkėtų pievų, dunkso paslaptingas piliakalnis, vadinamas Čičinsko kalnu. Jame esanti dauba davė pagrindą pasakojimams apie nugrimzdusį nedoro pono Čičinsko dvarą. Dėl lietuvių ir lenkų kalbų ypatumų liaudies lūpose Sicinskis virto Čičinsku.
Sicinskis-Čičinskas literatūroje
- Adomas Mickevičius, „Atokvėpis Upytėje“, baladė (Popas w Upicie, 1825 m.)
- Julijonas Mickevičius, „Sicinskis – Upytės pasiuntinys“, baladė (Sycynski Poseł Upitski, 1828 m.)
- Adomas Krechovieckis, „Veto“, apysaka (1889 m.)
- Janas Kupiecas, „Seimelis Jasuose“, poema (1904 m.)
- Jonas Mačiulis–Maironis, „Čičinskas“, baladė (1919 m.)
- Teofilis Tilvytis, „Prasmegęs dvaras“, eilėraštis (1949 m.)
- Vytautas Misevičius, „Čičinskas“, apysaka (1959 m.)
- Juozas Marcinkevičius, „Čičinskas“, draminė poema
- Kostas Ostrauskas, „Čičinskas“, drama (1974–1975 m.).
Nuorodos
- Upytė-Čičinskas. Mitas ir tikroji istorija
- Michał Dankowski: Czy Siciński działał sam?
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vladislovas Sicinskis, Kas yra Vladislovas Sicinskis? Ką reiškia Vladislovas Sicinskis?
Vladislovas SicinskisSicinskiaiLietuvos Sicinskiu gimines Teisybes herbasGime 1615 m Upytes pavietasMire 1672 m Upytes pavietasTevas Jonas SicinskisMotina Izabele Mlodovskaite Vladislovas Viktorinas Sicinskis apie 1615 1672 m Upytes pavieto dvarininkas bajoras isgarsejes kai pasinaudojes liberum veto teise 1652 m isarde Varsuvos seima ir tapo literaturiniu kuriniu personazu legendu neigiamu herojum Upytes baznycia kur palaidotas Vladislovas SicinskisBiografijaJauniausias Jono Sicinskio ir Izabeles Mlodovskaites sunus Anksti netekes tevo buvo auklejamas motinos Greiciausiai mokesi reformatu mokykloje Birzuose Pasak J Vitorto 1890 m uzrasyto Panevezio vezejo Dionizijaus Jasenskio pasakojimo jį atidave į eretiku mokykla Kaip ir tevas priklause Birzu Radvilu klientams Is 1649 m rastu zinomas kaip Upytes mokesciu rinkejas Manoma kad dalyvavo 1633 1634 m kare su Maskva nes 1652 m viename akte pavadintas daugelio zygiu karo veteranu Matyt kovojo su sukilusiais Bogdano Chmelnickio kazokais nes uz karinius nuopelnus 1652 m vasario 24 d gavo zemes Stumsko seniunijoje 1652 m Upytes bajoru seimelyje isrinktas pasiuntiniu į Varsuvos seima Seimas vyko sunkiu valstybei laikotarpiu Bogdano Chmelnickio vadovaujami kazokai atsiskyre nuo Lenkijos ir sudare sutartį su Maskva Respublika buvo nusilpusi jai grasino ir Svedija Varsuvos seime buvo svarstomi svarbus valstybei klausimai bet vieningos nuomones nebuvo prieita Be to buvo daug ir vidiniu nesutarimu vicekancleris Jeronimas Radzejevskis labai nesutare su karaliumi Jonu Kazimieru Vaza Lietuvoje nepasitenkinima juo reiske Jonusas Radvila Karaliu reme tik monarchistai Sapiegos Po sesias savaites trukusiu posedziu 1652 m kovo 9 d seimo dienotvarke vis dar buvo pilna nebaigtu klausimu Karalius paprase pirmadienį kovo 11 d pratesti seima Kilo gincai Tada V Sicinskis susuko nesutinkas ir isejo is sales Dabar istorikai neabejoja kad V Sicinskis sia teise pasinaudojo ne savo iniciatyva kad uz jo nugaros stovejo J Radvila Seimas kovo 11 d dar lauke kad V Sicinskis sugrįs Taciau kai Seimo marsalas dukart pakviete prisistatyti Upytes zeme ir niekas neatsiliepe Bzesko Kujavijos vaivada Scavinskis susuko Tegul prapuola o visa sale choru atsiliepe Amen 1655 m rugpjucio 17 d kai karo su Svedija veiksmai pakrypo ne Lietuvos Lenkijos valstybes naudai V Sicinskis kartu su kitais bajorais pasirase Kedainiu sutartį Adolfas Sapoka nurodo kad Kedainiu sutarties 11 puslapyje yra Upytes bajoru veliavininko S Dembskio zemes teisejo P Marcinkevicius viceteisejo J Mleckos stalininko V Sicinskio pavardes ir parasai 1655 m spalio 23 d Upytes pavieto bajorai V Sicinskį isrinko į Svedijos karaliaus Karolio X Gustavo įgaliotinio Lietuvoje karaliaus vietininko Estliandijoje Benedikto Siutes patariamaja komisija Vladislovas Sicinskis buvo paskirtas vienu is 16 komisaru svedu kariuomenei aprupinti ir krastui administruoti 1659 m Vladislovas Viktorinas Sicinskis vel buvo isrinktas į Abieju Tautu Respublikos seima ir kaip to seimo atstovas 1660 m dalyvavo pasirasant Olyvos taika su Svedija 1660 1666 m kovo 14 d jis Upytes pavieto paseniunis 1666 m pavieto zemes teismo jaunesnysis teisejas veliau teisejas Buvo vedes Elena Svetoslava Dovonjnianka Sologobuva vaiku nesusilauke Todel po jo mirties dvarus paveldejo brolio Hektoro Dovydo vaikai Konstancija Zenaviciene ir Aleksandras Sicinskis kuriems jis dvarus uzrase dar 1665 m XVIII a ismirus vyriskosios gimines Sicinskiams Upytes dvaras atiteko bei jo zmonai Ievai Bialozaraitei Tiskevicienei Manoma kad buvo palaidotas Upyteje salia reformatu baznycios buvusioje koplycioje mauzoliejuje ar baznycios rusyje Sicinskiai buvo pakankamai turtingi kad galetu sau leisti palaikus balzamuoti Be to jie seke Radvilomis kuriu gimineje balzamavimo pavyzdziu labai daug Upytes baznycioje buvusia mumija daugelis legenda aprasiusiu autoriu linke priskirti V Sicinskiui Anot J Vitorto sugriuvus evangeliku reformatu baznyciai arba ja peremus katalikams palaikai galejo buti isstatyti pajuokai Jis cituoja Lietuvos kalvinu istorika Lukaseviciu kuris apie tai raso Kankino ne karta ju mirusiuju palaikus ismesdami juos is karstu arba basliais prismeigdami Galejo buti palaidotas ir Naujamiescio reformatu kapinese bet greiciausiai mumija ten palaidota veliau nes XIX a Upyteje jau buvo laidojami tik katalikai Legendos gimimas1652 m seimo amzininku pasisakymai rodo kad paciam seimo isardymo faktui tuo metu buvo skiriama mazai reiksmes Po keliolikos metu apie tai rases Kochovskis nezinojo netgi pasiuntinio kuris isarde seima pavardes Be to seimo isardymas nesutrukde V Sicinskiui 1659 m vel buti isrinktam į seima Tevynes isdaviku V Sicinskis apsauktas jau po mirties Zlugus Lenkijos Lietuvos valstybei lenku istoriografijoje didziausia kaltininke buvo paskelbta liberum veto teise Imta ieskoti ja piktnaudziavusiu suradus kaltininka jam buvo verciamos visos bedos kuriamos siurpios istorijos Pirmasis seima pasinaudojes liberum veto teise isarde 1639 m Krokuvos atstovas Jurgis Liubomirskis Po Sicinskio sia teise buvo pasinaudota ne viena karta Lenkijoje į valstybes isdaviku sarasa pateko ne tik V Sicinskis bet ir jo globejas Jonusas Radvila V Sicinskis buvo reformatas uz tai jo turejo nemegti kataliku baznycia Seimo isardymas sutarties su svedais pasirasymas Kedainiuose uztrauke lenkiskos dvarininkijos neapykanta Baznycioje buves sudziuves lavonas tapo pagrindu pasakojimams kad nedorelio nepriimanti zeme Tarnagalos kaimo laukuose apsuptas pelketu pievu dunkso paslaptingas piliakalnis vadinamas Cicinsko kalnu Jame esanti dauba dave pagrinda pasakojimams apie nugrimzdusį nedoro pono Cicinsko dvara Del lietuviu ir lenku kalbu ypatumu liaudies lupose Sicinskis virto Cicinsku Sicinskis Cicinskas literaturojeAdomas Mickevicius Atokvepis Upyteje balade Popas w Upicie 1825 m Julijonas Mickevicius Sicinskis Upytes pasiuntinys balade Sycynski Posel Upitski 1828 m Adomas Krechovieckis Veto apysaka 1889 m Janas Kupiecas Seimelis Jasuose poema 1904 m Jonas Maciulis Maironis Cicinskas balade 1919 m Teofilis Tilvytis Prasmeges dvaras eilerastis 1949 m Vytautas Misevicius Cicinskas apysaka 1959 m Juozas Marcinkevicius Cicinskas dramine poema Kostas Ostrauskas Cicinskas drama 1974 1975 m NuorodosUpyte Cicinskas Mitas ir tikroji istorija Michal Dankowski Czy Sicinski dzialal sam