Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vladislovas KomarasGimė 1910 m lapkričio 11 d Raguvėlė Rusijos imperijaMirė 1944 m birželio 20 d 33 metai Paberžė Trečia
Vladislovas Komaras
| Vladislovas Komaras | |
|---|---|
| Gimė | 1910 m. lapkričio 11 d. Raguvėlė, Rusijos imperija |
| Mirė | 1944 m. birželio 20 d. (33 metai) Paberžė, Trečiasis Reichas |
| Sutuoktinis (-ė) | |
| Vaikai | Marija Beata Komar Władysław Komar |
| Veikla | Dvarininkas, sportininkas, karininkas |
Vladislovas Komaras (1910 m. lapkričio 11 d. Raguvėlėje, Rusijos imperija – 1944 m. birželio 20 d. Paberžėje, Trečiasis Reichas) – dvarininkas, sportininkas, karininkas.
Biografija
Gimė 1910 m. lapkričio 11 d. Raguvėlėje, kilmingoje Komarų šeimoje Raguvėlės dvare. Tėvai Konstantinas Komaras (1864–1940) ir Kotryna Komaraitė-Komarienė (1878–1919) – dvarininkai, bajorai, paskutiniai Raguvėlės dvaro valdytojai. Sesuo Kotryna Komaraitė-Pšezdzieckienė (1909–1983) – dvarininkė, Rokiškio grafo Aleksandro Pšezdzieckio (1911–1944) žmona.
1928 m. baigė Poznanės gimnaziją. 1928–1934 m. studijavo Žamblu žemės ūkio institute, kur įgijo agronomo išsilavinimą, bei Poznanės universitete. Studijuodamas Poznanėje, V. Komaras aktyviai sportavo, buvo lengvaatletis, Poznanės sporto klubo AZC narys, Lenkijos 110 metrų barjerinio bėgimo ir šuolių į aukštį rinktinių narys. 1931 m. jis dalyvavo ir Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybėse, tapo šuolio į aukštį rungties čempionu, peršokęs 1,77 metro. Grįžęs į Lietuvą, jis toliau sportavo, buvo Kauno lenkų sporto klubo Sparta narys, Lietuvos šuolių į aukštį rinktinės narys. Europos čempionate jis peršoko 1 m 80 cm ir laimėjo 7-ąją vietą (1934 m.). 1934–1940 m. V. Komaras gyveno gimtajame dvare Raguvėlėje, 1940–1941 m. – Kaune.
Prasidėjus II pasauliniam karui įsitraukė į pogrindinę Armijos krajovos veiklą, turėjo slapyvardį Malutki. Po to, kai 1939 m. rugsėjį Lenkija buvo vokiečių užpulta bei nugalėta, jis buvo vienas svarbiausių pagalbos internuotiems Lietuvoje lenkų kariškiams organizatorių, išleidęs tam daug savo asmeninių lėšų. Daugumą kariškių V. Komaras nukreipdavo į Vilniuje besikuriančias lenkų pogrindžio organizacijas, su kuriomis pats nuolat palaikė ryšius.
1941 m. birželį, vokiečiams okupavus Lietuvą, V. Komaras persikėlė į Vilnių. Kartu su Vilniaus srities komisaro administracija jis organizavo okupacinės žemės ūkio tvarkymo bei panaudojimo bendrovės Landbewirtschaftungsgesellschaft Ostland (Ostlando krašto žemės ūkio tvarkymo susivienijimas) Vilniaus skyrių ir buvo paskirtas šios įstaigos direktoriaus vokiečio pavaduotoju.
Keletą metų V. Komaras buvo Vilniaus apygardos komisariato teritorijoje buvusių dvarų, tapusių okupacinei valdžiai pavaldžiais valstybiniais ūkiais, faktinis valdytojas. Jo iniciatyva daugumos dvarų ir dvarelių tiesioginiais valdytojais buvo paskirti vietiniai lenkai ar net iki tol buvę tų dvarelių savininkai, kai kitoje Lietuvos dalyje dvarų valdymą perėmė vokiečiai. Dirbdamas vokiečių okupacinėse struktūrose, V. Komaras taip pat informuodavo Armijos krajovos pogrindžio vadovybę apie nacių rengiamas lenkų jaunimo gaudynes darbams reiche ir taip padėjo išgelbėti daug jaunimo nuo šios prievolės.
V. Komaro vadovaujami dvarų valdytojai savo pozicijas panaudojo lenkų visuomenės interesams – padėjo aprūpinti maistu Vilniaus lenkų inteligentiją, vėliau tiekė maistą Armijos krajovos daliniams. Ši veikla yra prieštaringai vertinama: lenkų istorikų yra pripažinta rezistencine, o lietuvių – kaip kolaboravimas ir karinė intervencija Lietuvoje. Manoma, kad V. Komaras galėjo būti vienas iš daugelio Armijos krajovos ir vietinės nacių karinės vadovybės tarpininkų apginkluojant vietos būrius neva kovai su artėjančiais sovietais ar jų gaujomis miškuose, tačiau iš tikrųjų lenkų nacionalistinei kovai su lietuvių savisaugininkais bei policininkais. Tokia jo veikla sudarė galimybes Armijai krajovai kontroliuoti didelę Rytų Lietuvos teritorijos dalį. V. Komaras kiek laiko praleido ir Vokietijoje, kur, kaip spėjama, buvo užverbuotas vokiečių žvalgybos tarpininkauti tarp vokiečių ir lenkų karinio pogrindžio, nukreipto prieš sovietinę invaziją.
Nuo 1941 m. iki gyvenimo pabaigos jis taip pat buvo Glitiškių valstybinio dvaro administratorius. Buvo nužudytas 1944 m. birželio 20 d. prie Paberžės, kai grįždamas iš Glitiškių žudynių vietos pateko į lietuvių policijos savisaugos bataliono karių pasalą. Palaidotas Rasų kapinėse.
Buvo vedęs, žmona (1910–1988) – sportininkė rutulio stūmikė, Lenkijos čempionė. Augino dukterį ir sūnų. Duktė Marija Renata Komar-Przeździecka (g. 1937 m.) – dailininkė keramikė restauratorė, sūnus (1940–1998) – sportininkas, rutulio stūmikas ir dešimtkovininkas, Miuncheno (1972 m.) olimpiados čempionas ir 14 kartų Lenkijos čempionas, aktorius.
Literatūra
- Longin Tomaszewski, Kronika wileńska 1941-1945, Oficyna Wydawnicza Pomost, Warszawa, ISBN 83-85521-09-7
- Irena Sławińska, Szlakami moich wód, Norbertinum, Lublin 2004, ISBN 83-7222-177-4
Šaltiniai
- Biografija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vladislovas Komaras, Kas yra Vladislovas Komaras? Ką reiškia Vladislovas Komaras?
Vladislovas KomarasGime 1910 m lapkricio 11 d Raguvele Rusijos imperijaMire 1944 m birzelio 20 d 33 metai Paberze Treciasis ReichasSutuoktinis e Vaikai Marija Beata Komar Wladyslaw KomarVeikla Dvarininkas sportininkas karininkas Vladislovas Komaras 1910 m lapkricio 11 d Raguveleje Rusijos imperija 1944 m birzelio 20 d Paberzeje Treciasis Reichas dvarininkas sportininkas karininkas BiografijaGime 1910 m lapkricio 11 d Raguveleje kilmingoje Komaru seimoje Raguveles dvare Tevai Konstantinas Komaras 1864 1940 ir Kotryna Komaraite Komariene 1878 1919 dvarininkai bajorai paskutiniai Raguveles dvaro valdytojai Sesuo Kotryna Komaraite Psezdzieckiene 1909 1983 dvarininke Rokiskio grafo Aleksandro Psezdzieckio 1911 1944 zmona 1928 m baige Poznanes gimnazija 1928 1934 m studijavo Zamblu zemes ukio institute kur įgijo agronomo issilavinima bei Poznanes universitete Studijuodamas Poznaneje V Komaras aktyviai sportavo buvo lengvaatletis Poznanes sporto klubo AZC narys Lenkijos 110 metru barjerinio begimo ir suoliu į aukstį rinktiniu narys 1931 m jis dalyvavo ir Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybese tapo suolio į aukstį rungties cempionu persokes 1 77 metro Grįzes į Lietuva jis toliau sportavo buvo Kauno lenku sporto klubo Sparta narys Lietuvos suoliu į aukstį rinktines narys Europos cempionate jis persoko 1 m 80 cm ir laimejo 7 aja vieta 1934 m 1934 1940 m V Komaras gyveno gimtajame dvare Raguveleje 1940 1941 m Kaune Prasidejus II pasauliniam karui įsitrauke į pogrindine Armijos krajovos veikla turejo slapyvardį Malutki Po to kai 1939 m rugsejį Lenkija buvo vokieciu uzpulta bei nugaleta jis buvo vienas svarbiausiu pagalbos internuotiems Lietuvoje lenku kariskiams organizatoriu isleides tam daug savo asmeniniu lesu Dauguma kariskiu V Komaras nukreipdavo į Vilniuje besikuriancias lenku pogrindzio organizacijas su kuriomis pats nuolat palaike rysius 1941 m birzelį vokieciams okupavus Lietuva V Komaras persikele į Vilniu Kartu su Vilniaus srities komisaro administracija jis organizavo okupacines zemes ukio tvarkymo bei panaudojimo bendroves Landbewirtschaftungsgesellschaft Ostland Ostlando krasto zemes ukio tvarkymo susivienijimas Vilniaus skyriu ir buvo paskirtas sios įstaigos direktoriaus vokiecio pavaduotoju Keleta metu V Komaras buvo Vilniaus apygardos komisariato teritorijoje buvusiu dvaru tapusiu okupacinei valdziai pavaldziais valstybiniais ukiais faktinis valdytojas Jo iniciatyva daugumos dvaru ir dvareliu tiesioginiais valdytojais buvo paskirti vietiniai lenkai ar net iki tol buve tu dvareliu savininkai kai kitoje Lietuvos dalyje dvaru valdyma pereme vokieciai Dirbdamas vokieciu okupacinese strukturose V Komaras taip pat informuodavo Armijos krajovos pogrindzio vadovybe apie naciu rengiamas lenku jaunimo gaudynes darbams reiche ir taip padejo isgelbeti daug jaunimo nuo sios prievoles V Komaro vadovaujami dvaru valdytojai savo pozicijas panaudojo lenku visuomenes interesams padejo aprupinti maistu Vilniaus lenku inteligentija veliau tieke maista Armijos krajovos daliniams Si veikla yra priestaringai vertinama lenku istoriku yra pripazinta rezistencine o lietuviu kaip kolaboravimas ir karine intervencija Lietuvoje Manoma kad V Komaras galejo buti vienas is daugelio Armijos krajovos ir vietines naciu karines vadovybes tarpininku apginkluojant vietos burius neva kovai su artejanciais sovietais ar ju gaujomis miskuose taciau is tikruju lenku nacionalistinei kovai su lietuviu savisaugininkais bei policininkais Tokia jo veikla sudare galimybes Armijai krajovai kontroliuoti didele Rytu Lietuvos teritorijos dalį V Komaras kiek laiko praleido ir Vokietijoje kur kaip spejama buvo uzverbuotas vokieciu zvalgybos tarpininkauti tarp vokieciu ir lenku karinio pogrindzio nukreipto pries sovietine invazija Nuo 1941 m iki gyvenimo pabaigos jis taip pat buvo Glitiskiu valstybinio dvaro administratorius Buvo nuzudytas 1944 m birzelio 20 d prie Paberzes kai grįzdamas is Glitiskiu zudyniu vietos pateko į lietuviu policijos savisaugos bataliono kariu pasala Palaidotas Rasu kapinese Buvo vedes zmona 1910 1988 sportininke rutulio stumike Lenkijos cempione Augino dukterį ir sunu Dukte Marija Renata Komar Przezdziecka g 1937 m dailininke keramike restauratore sunus 1940 1998 sportininkas rutulio stumikas ir desimtkovininkas Miuncheno 1972 m olimpiados cempionas ir 14 kartu Lenkijos cempionas aktorius LiteraturaLongin Tomaszewski Kronika wilenska 1941 1945 Oficyna Wydawnicza Pomost Warszawa ISBN 83 85521 09 7 Irena Slawinska Szlakami moich wod Norbertinum Lublin 2004 ISBN 83 7222 177 4SaltiniaiBiografija