Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Vladas RėklaitisGimė 1888 m sausio 18 d Daugirdėliai Alytaus apskritisMirė 1952 m balandžio 4 d 64 metai Čikaga JAVTėvas
Vladas Rėklaitis
| Vladas Rėklaitis | |
|---|---|
| Gimė | 1888 m. sausio 18 d. Daugirdėliai, Alytaus apskritis |
| Mirė | 1952 m. balandžio 4 d. (64 metai) Čikaga, JAV |
| Tėvas | Simonas Rėklaitis |
| Sutuoktinis (-ė) | Viktorija Mikuličaitė |
| Partija | 1935 m. Tautininkų sąjunga |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
| Vikiteka | Vladas Rėklaitis |
Vladas-Juozas Rėklaitis (1888 m. sausio 18 d. Daugirdėliai, Alytaus apskritis – 1952 m. balandžio 4 d. Čikaga, JAV) – Lietuvos karininkas, pulkininkas, visuomenės veikėjas, 1931–1940 m. Ukmergės burmistras.
Biografija
Buvo vyriausias iš brolių – būsimo generolo Miko Rėklaičio ir generalinio štabo pulkininko Antano-Simano Rėklaičio. Dar turėjo brolį Vaclovą, Kazį, seserį Anelę Rataiskienę, Emą Reklaitytę, Oną Volungevičienę ir Juzefą Rinkevičienę. 1901–1905 m. mokėsi Marijampolės gimnazijoje. 1905–1908 m. dirbo mokiniu Vilkaviškio vaistinėje. 1908 m. išlaikė provizoriaus egzaminą, paskirtas provizoriaus padėjėju Jekaterinoslave, kur dirbo iki 1909 m.
Karjera kariuomenėje
1909–1911 m. atliko karo prievolę Rusijos caro kariuomenėje. Tarnavo puskarininkiu, tačiau tarnybos pabaigoje baigė jaunesniųjų karininkų karo mokyklą, išlaikė atsargos praporščiko egzaminą. 1911 m. Nižnij Novgorode dirbo vaistininku, 1912 m. persikėlė į Maskvą ir dirbo vaistinėje. Studijavo farmaciją Charkovo universitete.
1914 m. kilus Pirmajam pasauliniam karui, mobilizuotas į Rusijos kariuomenę kaip atsargos karininkas. Pasiųstas į frontą, dalyvavo kovose su vokiečiais ir austrais. Fronte tris kartus sužeistas, du kartus kontūzytas. Demobilizuotas 1918 m. gegužės mėnesį štabskapitono laipsniu. Rusų karinės vadovybės už narsą fronte apdovanotas Šv. Vladimiro 4-ojo, Šv. Stanislovo 2-ojo ir 3-ojo, Šv. Anos 2-ojo ir 3-ojo laipsnio ordinais.
1918 m. Vladas Rėklaitis grįžo į Lietuvą ir dirbo stambiame tėvų ūkyje.
1919 m. vasario 3 d. įstojo į Lietuvos kariuomenę – 1-ąjį pėstininkų Gedimino pulką. Jam iš karto buvo pavesta organizuoti naujokų šaukimą Marijampolės, Seinų ir Alytaus apskrityse. Liepos 1 d. paskirtas Šakių karo komendantu. 1919 m. lapkričio mėnesį pripažintas karinis majoro laipsnis. Dalyvavo kovose su lenkais. 1920 m. lapkričio mėnesį vadovavo 7-ajam pėstininkų pulkui kautynėse su L. Želigovskio daliniais ties Širvintomis. Už pasižymėjimą ties Širvintomis buvo pakeltas į pulkininkus leitenantus.
Nuo 1921 m. vasario vadovavo 5-ajam pėstininkų Kęstučio pulkui. 1923 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus. 1925 m. spalį perkeltas į Krašto apsaugos ministerijos Ūkio ir finansų valdybą. Nuo 1926 m. sausio 1 d. paskirtas etatiniu Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų lektoriumi. 1927 m. rugpjūčio mėnesį pakeltas į pulkininko laipsnį. 1928 m. birželio 15 d. paskirtas KAM ypatingųjų reikalų karininku.
Už Širvintų kautynes lenkų fronte su pavėlavimu apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinu. 1928 m. gruodžio 9 d. „Įsakyme Kariuomenei“ Nr. 9 išspausdintas Respublikos Prezidento aktas Nr. 713:
Aš, Antanas Smetona, Lietuvos Respublikos Prezidentas, pasiremdamas Vyties Kryžiaus ordeno įstatymu, ypatingų reikalų karininką prie Krašto apsaugos ministerio pulkininką Vladą Rėklaitį už pasižymėjimus kovose 1920 metų lapkričio mėn. 21 dieną su lenkais ties Širvintomis apdovanoju pirmos rūšies 3-ojo laipsnio Vyties Kryžiaus ordinu. Kaunas. 1928 m. lapkričio mėn. 23 d.
Prezidento aktą kontrasignavo Ministras Pirmininkas ir laikinai einantis Krašto apsaugos ministro pareigas prof. Augustinas Voldemaras.
1929 m. vasario 10 d. pačiam prašant paleistas atsargon.
Veikla išėjus į atsargą
1931–1940 m. ėjo Ukmergės burmistro pareigas, juo rinktas dukart. V.Rėklaičiui tapus buristru pradėtas 1931 m. pradėtas įrenginėti miesto vandentiekis. Ukmergėje buvo sutvarkytas gatvių apšvietimas, grįstos gatvės, pastatytos trys pradinės mokyklos.
Ukmergės kraštotyros muziejaus archyvuose saugomuose dokumentuose yra užrašyti burmistro Vlado Rėklaičio žodžiai, kuriais jis apibūdina to meto Ukmergę. Pasak Vl. Rėklaičio, 1937 m. Ukmergėje buvo du malūnai, elektros stotis, dvi spaustuvės, dvi lentpjūvės, du kino teatrai, autobusų stotis, pašto, telegrafo ir telefono stotis, odų, aliejaus dirbtuvės, koklių bei plytų dirbtuvės, „Vienybės“ liejykla, keletas viešbučių, valgyklų. 1932 m. įrengtas vandentiekis. Ukmergiškių ir apskrities gyventojų vaikai mokėsi 6 pradžios mokyklose bei trijose gimnazijose: lietuvių, lenkų, žydų. Pastatyta moderni ir puošni Antano Smetonos vardo gimnazija. Ten mokėsi vyresnioji pulkininko duktė.
Okupacijos metai
1940 m. liepos 12 d. bolševikų suimtas ir kalintas Ukmergėje. NKVD atsargos karininką kaltino, kad jis buvęs „stambus dvarininkas, turėjęs 135 hektarus žemės“, 1935–1940 m. priklausęs Tautininkų sąjungai, ilgai buvęs Ukmergės burmistru ir net palaikęs puikius santykius su „diktatoriumi Smetona“ (prieš Vladą Rėklaitį užvestoje NKVD baudžiamojoje byloje yra įsegtas pakvietimas pulkininkui 1927 m. lapkričio 23 d., 17 valandą, apsilankyti Respublikos Prezidento rūmuose ir Kariuomenės dienos proga išgerti arbatos). O būdamas burmistru, pasirodo, „nedavė pakankamai darbo miesto proletariatui ir net niekino komunistus“. 1941 m. birželio 14 d. šeima – žmona ir abi dukterys, nelaukiant teismo sprendimo Vlado Rėklaičio byloje, ištremta į Altajaus kraštą.
Prasidėjus Vokietijos-Sovietų Sąjungos karui, iš Ukmergės kalėjimo išlaisvintas. Vokiečių okupacijos metais vėl ėjo burmistro pareigas, bet neilgai, nepritaręs vykdomai politikai žydų atžvilgiu pasitraukė iš pareigų jau 1941 m. liepos mėnesio pabaigoje. Įsakymą dėl žydų geto steigimo Užupyje pasirašė jo pavaduotojas, kuris nuo 1942 m. jau įvardijamas kaip burmistras. 1944 m. vasario mėn. generolui P. Plechavičiui pradėjus kurti Vietinę rinktinę tapo Ukmergės apskrities Vietinės rinktinės karo komendantu.
1944 m. vasarą pasitraukė į Vokietiją. 1949 m. atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. Surado savo šeimos pėdsakus Sibire, stengėsi jiems padėti.
1952 m. balandžio 4 d. mirė nuo širdies smūgio Čikagoje. Palaidotas Šv. Kazimiero kapinėse.
Australijoje leidžiamas laikraštis „Mūsų pastogė“ 1952 m. spalio 28 d. jo atminimui paskyrė lyrišką Elzės Rataiskienės straipsnį „Žmogus iš Šiaurės krašto“. Jame labai vaizdingai parodyta narsaus karininko ir puikaus, jautraus žmogaus tragedija – gyvenimas toli nuo Tėvynės, rūpestis Sibire vargstančia žmona ir dukrelėmis, gimtojo krašto nostalgija.
Keliomis eilutėmis paminėtas jo paskutinis noras ir vilties kibirkštėlė:
„kada nors vėl susitikti, grįžti Tėvynėn ir atstatyti išardytą gūžtą“.
Šeima
1922 m. vedė iš lenkų bajorų kilusią Viktoriją Mikuličaitę (1901–1972), išaugino dukras Izoldą Suchoparovą (1923–2000) ir Gražiną Mikulskienę (1927).
Šaltiniai
- K. Ališauskas Pulkininkas Vladas Rėklaitis // „Karys“ 1952 m. Nr. 6
- „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953“ VI tomas.
- Lesčius Vytautas. Lietuvos kariuomenės Nepriklausomybės kovose 1918–1920.
- K. Ališauskas Pulkininkas Vladas Rėklaitis // Karys 1952 m. 6 Nr.
- Lietuvos enciklopedija. XXV tomas. Bostonas 1961.
- Ypatingų reikalų karininko prie Krašto Apsaugos Ministerijos pulkininko Rėklaičio Vlado Tarnybos lapas, 1929
- Vytauto Didžiojo karo muziejaus archyvas
- „Karys“ 1952 m. Nr. 6
- Gen. Povilas Plechavičius. Niujorkas „Karys“ 1979.
- Ukmergės vandenų istorija Archyvuota kopija 2017-10-03 iš Wayback Machine projekto.
- K. Ališauskas Pulkininkas Vladas Rėklaitis // Karys 1952 m. 6 Nr.
- Ukmergės kraštotyros muziejaus archyvas
- Lietuvos ypatingasis archyvas
- Lietuvos gyventojų genocidas 1939–1953. 1 tomas. – Vilnius, 1999.
- K.Dobkevičius Plechavičiukams – 70 Archyvuota kopija 2017-10-03 iš Wayback Machine projekto. XXI amžius. Nr. 15 (2085). 2014 m. balandžio 11 d.
- JAV lietuviai. – Vilnius, 2002.
- „Mūsų pastogė“ 1952 m. spalio 12 d.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vladas Rėklaitis, Kas yra Vladas Rėklaitis? Ką reiškia Vladas Rėklaitis?
Vladas ReklaitisGime 1888 m sausio 18 d Daugirdeliai Alytaus apskritisMire 1952 m balandzio 4 d 64 metai Cikaga JAVTevas Simonas ReklaitisSutuoktinis e Viktorija MikulicaitePartija 1935 m Tautininku sajungaZymus apdovanojimai1928 m Vycio Kryziaus ordinas 1928 m Gedimino 3 laipsnio ordinas 1928 m Nepriklausomybes medalis Artimui pagalbon 3 ojo laipsnio kryzius 1938 m Jaunosios Lietuvos 2 ojo laipsnio ordinasVikiteka Vladas Reklaitis Vladas Juozas Reklaitis 1888 m sausio 18 d Daugirdeliai Alytaus apskritis 1952 m balandzio 4 d Cikaga JAV Lietuvos karininkas pulkininkas visuomenes veikejas 1931 1940 m Ukmerges burmistras BiografijaBuvo vyriausias is broliu busimo generolo Miko Reklaicio ir generalinio stabo pulkininko Antano Simano Reklaicio Dar turejo brolį Vaclova Kazį seserį Anele Rataiskiene Ema Reklaityte Ona Volungeviciene ir Juzefa Rinkeviciene 1901 1905 m mokesi Marijampoles gimnazijoje 1905 1908 m dirbo mokiniu Vilkaviskio vaistineje 1908 m islaike provizoriaus egzamina paskirtas provizoriaus padejeju Jekaterinoslave kur dirbo iki 1909 m Karjera kariuomeneje 1909 1911 m atliko karo prievole Rusijos caro kariuomeneje Tarnavo puskarininkiu taciau tarnybos pabaigoje baige jaunesniuju karininku karo mokykla islaike atsargos praporsciko egzamina 1911 m Niznij Novgorode dirbo vaistininku 1912 m persikele į Maskva ir dirbo vaistineje Studijavo farmacija Charkovo universitete 1914 m kilus Pirmajam pasauliniam karui mobilizuotas į Rusijos kariuomene kaip atsargos karininkas Pasiustas į fronta dalyvavo kovose su vokieciais ir austrais Fronte tris kartus suzeistas du kartus kontuzytas Demobilizuotas 1918 m geguzes menesį stabskapitono laipsniu Rusu karines vadovybes uz narsa fronte apdovanotas Sv Vladimiro 4 ojo Sv Stanislovo 2 ojo ir 3 ojo Sv Anos 2 ojo ir 3 ojo laipsnio ordinais 1918 m Vladas Reklaitis grįzo į Lietuva ir dirbo stambiame tevu ukyje 1919 m vasario 3 d įstojo į Lietuvos kariuomene 1 ajį pestininku Gedimino pulka Jam is karto buvo pavesta organizuoti naujoku saukima Marijampoles Seinu ir Alytaus apskrityse Liepos 1 d paskirtas Sakiu karo komendantu 1919 m lapkricio menesį pripazintas karinis majoro laipsnis Dalyvavo kovose su lenkais 1920 m lapkricio menesį vadovavo 7 ajam pestininku pulkui kautynese su L Zeligovskio daliniais ties Sirvintomis Uz pasizymejima ties Sirvintomis buvo pakeltas į pulkininkus leitenantus Nuo 1921 m vasario vadovavo 5 ajam pestininku Kestucio pulkui 1923 m baige Aukstuosius karininku kursus 1925 m spalį perkeltas į Krasto apsaugos ministerijos ukio ir finansu valdyba Nuo 1926 m sausio 1 d paskirtas etatiniu Aukstuju karininku DLK Vytauto kursu lektoriumi 1927 m rugpjucio menesį pakeltas į pulkininko laipsnį 1928 m birzelio 15 d paskirtas KAM ypatinguju reikalu karininku Uz Sirvintu kautynes lenku fronte su pavelavimu apdovanotas Vycio Kryziaus 3 ojo laipsnio ordinu 1928 m gruodzio 9 d Įsakyme Kariuomenei Nr 9 isspausdintas Respublikos Prezidento aktas Nr 713 As Antanas Smetona Lietuvos Respublikos Prezidentas pasiremdamas Vyties Kryziaus ordeno įstatymu ypatingu reikalu karininka prie Krasto apsaugos ministerio pulkininka Vlada Reklaitį uz pasizymejimus kovose 1920 metu lapkricio men 21 diena su lenkais ties Sirvintomis apdovanoju pirmos rusies 3 ojo laipsnio Vyties Kryziaus ordinu Kaunas 1928 m lapkricio men 23 d Prezidento akta kontrasignavo Ministras Pirmininkas ir laikinai einantis Krasto apsaugos ministro pareigas prof Augustinas Voldemaras 1929 m vasario 10 d paciam prasant paleistas atsargon Veikla isejus į atsarga 1931 1940 m ejo Ukmerges burmistro pareigas juo rinktas dukart V Reklaiciui tapus buristru pradetas 1931 m pradetas įrengineti miesto vandentiekis Ukmergeje buvo sutvarkytas gatviu apsvietimas grįstos gatves pastatytos trys pradines mokyklos Ukmerges krastotyros muziejaus archyvuose saugomuose dokumentuose yra uzrasyti burmistro Vlado Reklaicio zodziai kuriais jis apibudina to meto Ukmerge Pasak Vl Reklaicio 1937 m Ukmergeje buvo du malunai elektros stotis dvi spaustuves dvi lentpjuves du kino teatrai autobusu stotis pasto telegrafo ir telefono stotis odu aliejaus dirbtuves kokliu bei plytu dirbtuves Vienybes liejykla keletas viesbuciu valgyklu 1932 m įrengtas vandentiekis Ukmergiskiu ir apskrities gyventoju vaikai mokesi 6 pradzios mokyklose bei trijose gimnazijose lietuviu lenku zydu Pastatyta moderni ir puosni Antano Smetonos vardo gimnazija Ten mokesi vyresnioji pulkininko dukte Okupacijos metai 1940 m liepos 12 d bolseviku suimtas ir kalintas Ukmergeje NKVD atsargos karininka kaltino kad jis buves stambus dvarininkas turejes 135 hektarus zemes 1935 1940 m priklauses Tautininku sajungai ilgai buves Ukmerges burmistru ir net palaikes puikius santykius su diktatoriumi Smetona pries Vlada Reklaitį uzvestoje NKVD baudziamojoje byloje yra įsegtas pakvietimas pulkininkui 1927 m lapkricio 23 d 17 valanda apsilankyti Respublikos Prezidento rumuose ir Kariuomenes dienos proga isgerti arbatos O budamas burmistru pasirodo nedave pakankamai darbo miesto proletariatui ir net niekino komunistus 1941 m birzelio 14 d seima zmona ir abi dukterys nelaukiant teismo sprendimo Vlado Reklaicio byloje istremta į Altajaus krasta Atminimo lenta Ukmergeje Kauno g 48 Prasidejus Vokietijos Sovietu Sajungos karui is Ukmerges kalejimo islaisvintas Vokieciu okupacijos metais vel ejo burmistro pareigas bet neilgai nepritares vykdomai politikai zydu atzvilgiu pasitrauke is pareigu jau 1941 m liepos menesio pabaigoje Įsakyma del zydu geto steigimo Uzupyje pasirase jo pavaduotojas kuris nuo 1942 m jau įvardijamas kaip burmistras 1944 m vasario men generolui P Plechaviciui pradejus kurti Vietine rinktine tapo Ukmerges apskrities Vietines rinktines karo komendantu 1944 m vasara pasitrauke į Vokietija 1949 m atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas Surado savo seimos pedsakus Sibire stengesi jiems padeti 1952 m balandzio 4 d mire nuo sirdies smugio Cikagoje Palaidotas Sv Kazimiero kapinese Australijoje leidziamas laikrastis Musu pastoge 1952 m spalio 28 d jo atminimui paskyre lyriska Elzes Rataiskienes straipsnį Zmogus is Siaures krasto Jame labai vaizdingai parodyta narsaus karininko ir puikaus jautraus zmogaus tragedija gyvenimas toli nuo Tevynes rupestis Sibire vargstancia zmona ir dukrelemis gimtojo krasto nostalgija Keliomis eilutemis paminetas jo paskutinis noras ir vilties kibirkstele kada nors vel susitikti grįzti Tevynen ir atstatyti isardyta guzta Seima1922 m vede is lenku bajoru kilusia Viktorija Mikulicaite 1901 1972 isaugino dukras Izolda Suchoparova 1923 2000 ir Grazina Mikulskiene 1927 SaltiniaiK Alisauskas Pulkininkas Vladas Reklaitis Karys 1952 m Nr 6 Lietuvos kariuomenes karininkai 1918 1953 VI tomas Lescius Vytautas Lietuvos kariuomenes Nepriklausomybes kovose 1918 1920 K Alisauskas Pulkininkas Vladas Reklaitis Karys 1952 m 6 Nr Lietuvos enciklopedija XXV tomas Bostonas 1961 Ypatingu reikalu karininko prie Krasto Apsaugos Ministerijos pulkininko Reklaicio Vlado Tarnybos lapas 1929 Vytauto Didziojo karo muziejaus archyvas Karys 1952 m Nr 6 Gen Povilas Plechavicius Niujorkas Karys 1979 Ukmerges vandenu istorija Archyvuota kopija 2017 10 03 is Wayback Machine projekto K Alisauskas Pulkininkas Vladas Reklaitis Karys 1952 m 6 Nr Ukmerges krastotyros muziejaus archyvas Lietuvos ypatingasis archyvas Lietuvos gyventoju genocidas 1939 1953 1 tomas Vilnius 1999 K Dobkevicius Plechaviciukams 70 Archyvuota kopija 2017 10 03 is Wayback Machine projekto XXI amzius Nr 15 2085 2014 m balandzio 11 d JAV lietuviai Vilnius 2002 Musu pastoge 1952 m spalio 12 d