Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vištinė žąsis tai sena ir vienintelė išlikusi lietuviška naminių žąsų Anser anser domesticus veislė Kita sena lietuviška
Vištinė žąsis
Vištinė žąsis – tai sena ir vienintelė išlikusi lietuviška naminių žąsų (Anser anser domesticus) veislė.
Kita sena lietuviška veislė – išnyko ir mokslininkams jų atkurti nepavyko, kadangi pastarųjų jau yra visiškai išnykęs .
Kilmė
Vištinės žąsys buvo išvestos pietvakarinėje ir pietinėje Lietuvoje ir kaip ir kitos naminių žąsų veislės, yra kilusi iš pilkųjų žąsų (Anser anser). Lietuvos genofondinės vištinės žąsys susiformavo XX a. pirmoje pusėje, jas kryžminant su , ir iš dalies su veislių žąsimis.
Istorija
Lietuvoje išplitus pramoninei , vietinės veislės žąsys buvo atsidūrusios ties išnykimo riba. Hibridinių žąsų dar buvo galima rasti, o grynaveislių – jau ne. Veislės atkūrimu buvo susirūpinta atkūrus šalies nepriklausomybę. Tad jų buvo ieškoma Pamaskvės , iš kur buvo atsivežta 100 kiaušinių. Tad Lietuvos vištinės žąsys į Lietuvą iš Rusijos buvo sugrąžintos apie 1990 metus. Išsiperinus žąsiukus, buvo pradėtas vištinių žąsų veislės atkūrimas.
Matmenys
Vištinės žąsys lyginant su kitomis naminių žąsų veislėmis yra vidutinio svorio. Jų patinai sveria 5,2 kg (didžiausias iki 7–8 kg), patelės – 4,6 kg (iki 5–6 kg).
Išvaizda
Vištinių žąsų galva vidutinio dydžio, akys mėlynos, snapas neilgas, tiesus, oranžinės spalvos. Kaklas ilgas, gražiai išlenktas. Liemuo vidutinio ilgio, platus, horizontalus. Nugara plati, krūtinė gili, apvali, vidutinio pločio. Pilvas nemažas, su viena ar dviem odos klostėmis papilvėje. Uodega neilga, nelabai tankiai apaugusi plunksnomis. Kojos vidutinio ilgio, plačiai išžergtos, oranžinės spalvos. Patinų plunksnos dažniausiai baltos, patelių – baltos. Taip pat pasitaiko pilkų ir margų vištinių žąsų.
Veisimasis
Vištinės žąsys, kaip ir kitos naminių žąsų veislės bei jų laukiniai protėviai pilkosios žąsys, yra monogamės – prisirišę prie vieno priešingos lyties partnerio. Būna, kad vieną žąsytę myli trys patinai, arba atvirkščiai, vienas žąsinas bičiuliaujasi iš karto su trimis draugėmis. „Vienas patinas per klaidą išvežtos žąsies ieškojo visą žiemą. Būdavo išleidi žąsis į lauką, o jis puola prie daržinės, tikėdamasis ją ten surasti“, – prisimena vieną žąsų ištikimybės istoriją lietuviškų vištinių žąsų buvusi augintoja Emilija Bielienė.
Vištinėms žąsims, skirtingai nei kitiems vandens paukščiams, apvaisinimo aktui atlikti nebūtinas vandens telkinys ir joms pakanka dubens, kuriame galėtų prieš poravimąsi pasiturkšti.
Jei patelės papildomai lesinamos, jų kiaušiniai sveria 160–180 g, ir vienadienis žąsiukas – 100–120 g. Be papildomų lesalų kiaušiniai svers 70–120 g, o žąsiukai 80–100 g, be to, jie bus silpni ir dalis neišgyvens. Peri 4 savaites. Žąsiukai užauga per 5–6 mėnesius.
Maistas
Naminė žąsis yra žolėdis gyvūnas, kuriam reikia ganytis lauke. Nors žąsys gali lesti tik žolę, kai prasideda kiaušinių dėjimo laikotarpis, joms reikia geresnių lesalų. Auginamos ūkiuose, naminės žąsys maitinamos žirniais, kviečiais, avižomis.
Branda ir amžius
Lytiškai vištinės žąsys subręsta būdamos 310–320 dienų amžiaus, arba kiek daugiau nei 10 mėnesių.
Nauda
Vištinės žąsys priskiriamos universalaus produktyvumo tipui ir tinka pūkų, mėsos ir kepenų gamybai. Jų eksterjeras būdingas mėsai auginamoms naminėms žąsims. Lietuviškų vištinių žąsų svoris yra mažesnis nei kitų naminių žąsų veislių, tad finansiškai mažiau apsimoka jas auginti.
Pūkai
Vištinių žąsų pūkų ir plunksnų išeiga didesnė, taikant dalinį gyvų žąsų ir žąsiukų pešimą.
Žąsiena
Kiaušiniai
Dėjimo laikotarpiu – dažniausiai pavasarį, kas 2–3 dienas vištinė žąsis sudeda 20–25 kiaušinių, dėslesnė – iki 40. Jei patelės papildomai lesinamos, jų kiaušiniai sveria 160–180 g, be papildomų lesalų kiaušiniai svers 70–120 g. Kiaušinių dėjimo laikotarpis – 308–315 dienų.
Namines žąsis apsimoka laikyti ne ilgiau kaip penkerius metus, nes vėliau kiaušinius jos jau deda prastai.
Geros ir blogos savybės
Vištinės žąsys gerai auga, nėra piktos, ramaus būdo, mažai triukšmauja ir nors baikščios, bet iškilus pavojui kiaušiniams, šnypščia ir aršiai gina lizdą. Pasak Algirdo Bielinio, vištinės žąsys – nekantrūs sparnuočiai, neturintys stiprių motinystės instinktų ir ant kiaušinių, kol žąsiukai išsiperės, netupi – likus kelioms dienoms pabėga ir tik viena kita žąsis pati išperina žąsiukus
Vištinių žąsų populiacija
Lietuvoje 2004 m. jų buvo auginama apie 360, 2007 m. apie 320, o 2013 m. padaugėjo iki 489 senojo genotipo vištinių žąsų.
Veislės apsauga ir globa
Tai reta lietuviška naminių žąsų veislė. Jų išsaugojimu rūpinasi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institutas. Lietuvos genofondinės vištinės žąsys yra pripažintos unikaliomis ir saugotinomis tarptautiniu mastu. XXI a. antrame dešimtmetyje šalyje vištinės žąsys auginamos pagal Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimo programą, o siekiant išsaugoti nykstančias vietines žemės ūkio gyvulių veisles, jų augintojams ES numato subsidijas.
Norint išlaikyti vištinių žąsų grynaveisliškumą, reikia laikyti nemažą jų pulką. Remiantis 2008 m. duomenimis, institute yra 80 genofondinių žąsų pulkas. Kitą didesnį pulką laiko vištinių žąsų augintojai Bieliniai. Po keliolika ar keliasdešimt vištinių žąsų yra ir kituose ūkiuose. Vasarą Lietuvoje būna apie 9 tūkstančius vištinių žąsų.
Anot vištinių žąsų genofondu besirūpinančios Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų augintojų asociacijos ekspertės ir LSMU VA Gyvulininkystės instituto darbuotojos Rasos Šiukščiuvienės, „kol kas, deja, vyksta giminingas paukščių veisimas. Bet, genetikų nuomone, kuo daugiau ūkių žąsis laikys, tuo dėl skirtingų lesalų, laikymo sąlygų ir kitų aspektų jų giminystė tols“.
Taip pat skaitykite
- Naminių gyvūnų lietuviškos veislės
- Naminių gyvūnų sąrašas
- Naminiai gyvūnai
- Gyvūnų globa
Šaltiniai
- manoukis.lt / Išsaugoti senąsias veisles misija sunki, bet įmanoma; (Fotogalerija) 2016-05-23
- gic.lsmuni.lt / Vištinės žąsys Archyvuota kopija 2017-10-16 iš Wayback Machine projekto.
- pauksciuukis.webs.com / Lietuvos vištinės žąsys Archyvuota kopija 2018-02-23 iš Wayback Machine projekto.
- manoukis.lt / Žąsų gagenimo lydimas ūkininkavimas; 2008/04
- lrytas.lt / Žąsys grįžta į madą Archyvuota kopija 2020-08-12 iš Wayback Machine projekto.; Rasa Prascevičienė 2013-12-20, atnaujinta 2018-02-19
- Nuo žąsiuko iki kalėdinės žąsies; 2014 Gruodžio 22
- manoukis.lt / Žąsų gagenimo lydimas ūkininkavimas; 2008/04
- gimtinessaltinis.lt / Senąsias gyvulių ir naminių paukščių veisles – išlaikyti ir gausinti. Vištinės žąsys; ISBN 9786099534183. Vilnius, 2013
- delfi.lt / Ūkininkas be vargo pardavė 1,5 tūkst. žąsų; Vida Tavorienė, „Valstiečių laikraštis“ 2008 m. gruodžio 24 d.
Nuorodos
- lzukt.lt / Auginantiems nykstančius senųjų veislių ūkinius gyvūnus – parama[neveikianti nuoroda]; 2018-04-16
- youtube.com / Lietuviškosios vištinės žąsys atlėkė pas šeimininkę
- youtube.com / Vištinės žąsys – Žemaitijos paveldas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vištinė žąsis, Kas yra Vištinė žąsis? Ką reiškia Vištinė žąsis?
Vistine zasis tai sena ir vienintele islikusi lietuviska naminiu zasu Anser anser domesticus veisle Kita sena lietuviska veisle isnyko ir mokslininkams ju atkurti nepavyko kadangi pastaruju jau yra visiskai isnykes KilmeVistines zasys buvo isvestos pietvakarineje ir pietineje Lietuvoje ir kaip ir kitos naminiu zasu veisles yra kilusi is pilkuju zasu Anser anser Lietuvos genofondines vistines zasys susiformavo XX a pirmoje puseje jas kryzminant su ir is dalies su veisliu zasimis IstorijaLietuvoje isplitus pramoninei vietines veisles zasys buvo atsidurusios ties isnykimo riba Hibridiniu zasu dar buvo galima rasti o grynaveisliu jau ne Veisles atkurimu buvo susirupinta atkurus salies nepriklausomybe Tad ju buvo ieskoma Pamaskves is kur buvo atsivezta 100 kiausiniu Tad Lietuvos vistines zasys į Lietuva is Rusijos buvo sugrazintos apie 1990 metus Issiperinus zasiukus buvo pradetas vistiniu zasu veisles atkurimas MatmenysVistines zasys lyginant su kitomis naminiu zasu veislemis yra vidutinio svorio Ju patinai sveria 5 2 kg didziausias iki 7 8 kg pateles 4 6 kg iki 5 6 kg IsvaizdaVistiniu zasu galva vidutinio dydzio akys melynos snapas neilgas tiesus oranzines spalvos Kaklas ilgas graziai islenktas Liemuo vidutinio ilgio platus horizontalus Nugara plati krutine gili apvali vidutinio plocio Pilvas nemazas su viena ar dviem odos klostemis papilveje Uodega neilga nelabai tankiai apaugusi plunksnomis Kojos vidutinio ilgio placiai iszergtos oranzines spalvos Patinu plunksnos dazniausiai baltos pateliu baltos Taip pat pasitaiko pilku ir margu vistiniu zasu VeisimasisVistines zasys kaip ir kitos naminiu zasu veisles bei ju laukiniai proteviai pilkosios zasys yra monogames prisirise prie vieno priesingos lyties partnerio Buna kad viena zasyte myli trys patinai arba atvirksciai vienas zasinas biciuliaujasi is karto su trimis draugemis Vienas patinas per klaida isveztos zasies ieskojo visa ziema Budavo isleidi zasis į lauka o jis puola prie darzines tikedamasis ja ten surasti prisimena viena zasu istikimybes istorija lietuvisku vistiniu zasu buvusi augintoja Emilija Bieliene Vistinems zasims skirtingai nei kitiems vandens pauksciams apvaisinimo aktui atlikti nebutinas vandens telkinys ir joms pakanka dubens kuriame galetu pries poravimasi pasiturksti Jei pateles papildomai lesinamos ju kiausiniai sveria 160 180 g ir vienadienis zasiukas 100 120 g Be papildomu lesalu kiausiniai svers 70 120 g o zasiukai 80 100 g be to jie bus silpni ir dalis neisgyvens Peri 4 savaites Zasiukai uzauga per 5 6 menesius MaistasNamine zasis yra zoledis gyvunas kuriam reikia ganytis lauke Nors zasys gali lesti tik zole kai prasideda kiausiniu dejimo laikotarpis joms reikia geresniu lesalu Auginamos ukiuose namines zasys maitinamos zirniais kvieciais avizomis Branda ir amziusLytiskai vistines zasys subresta budamos 310 320 dienu amziaus arba kiek daugiau nei 10 menesiu NaudaVistines zasys priskiriamos universalaus produktyvumo tipui ir tinka puku mesos ir kepenu gamybai Ju eksterjeras budingas mesai auginamoms naminems zasims Lietuvisku vistiniu zasu svoris yra mazesnis nei kitu naminiu zasu veisliu tad finansiskai maziau apsimoka jas auginti Pukai Vistiniu zasu puku ir plunksnu iseiga didesne taikant dalinį gyvu zasu ir zasiuku pesima Zasiena Kiausiniai Dejimo laikotarpiu dazniausiai pavasarį kas 2 3 dienas vistine zasis sudeda 20 25 kiausiniu deslesne iki 40 Jei pateles papildomai lesinamos ju kiausiniai sveria 160 180 g be papildomu lesalu kiausiniai svers 70 120 g Kiausiniu dejimo laikotarpis 308 315 dienu Namines zasis apsimoka laikyti ne ilgiau kaip penkerius metus nes veliau kiausinius jos jau deda prastai Geros ir blogos savybesVistines zasys gerai auga nera piktos ramaus budo mazai triuksmauja ir nors baikscios bet iskilus pavojui kiausiniams snypscia ir arsiai gina lizda Pasak Algirdo Bielinio vistines zasys nekantrus sparnuociai neturintys stipriu motinystes instinktu ir ant kiausiniu kol zasiukai issiperes netupi likus kelioms dienoms pabega ir tik viena kita zasis pati isperina zasiukusVistiniu zasu populiacijaLietuvoje 2004 m ju buvo auginama apie 360 2007 m apie 320 o 2013 m padaugejo iki 489 senojo genotipo vistiniu zasu Veisles apsauga ir globaTai reta lietuviska naminiu zasu veisle Ju issaugojimu rupinasi Lietuvos sveikatos mokslu universiteto Gyvulininkystes institutas Lietuvos genofondines vistines zasys yra pripazintos unikaliomis ir saugotinomis tarptautiniu mastu XXI a antrame desimtmetyje salyje vistines zasys auginamos pagal Nykstanciu Lietuvos senuju veisliu gyvuliu ir naminiu pauksciu issaugojimo programa o siekiant issaugoti nykstancias vietines zemes ukio gyvuliu veisles ju augintojams ES numato subsidijas Norint islaikyti vistiniu zasu grynaveisliskuma reikia laikyti nemaza ju pulka Remiantis 2008 m duomenimis institute yra 80 genofondiniu zasu pulkas Kita didesnį pulka laiko vistiniu zasu augintojai Bieliniai Po keliolika ar keliasdesimt vistiniu zasu yra ir kituose ukiuose Vasara Lietuvoje buna apie 9 tukstancius vistiniu zasu Anot vistiniu zasu genofondu besirupinancios Lietuvos nykstanciu ukiniu gyvunu augintoju asociacijos ekspertes ir LSMU VA Gyvulininkystes instituto darbuotojos Rasos Siuksciuvienes kol kas deja vyksta giminingas pauksciu veisimas Bet genetiku nuomone kuo daugiau ukiu zasis laikys tuo del skirtingu lesalu laikymo salygu ir kitu aspektu ju giminyste tols Taip pat skaitykiteNaminiu gyvunu lietuviskos veisles Naminiu gyvunu sarasas Naminiai gyvunai Gyvunu globaSaltiniaimanoukis lt Issaugoti senasias veisles misija sunki bet įmanoma Fotogalerija 2016 05 23 gic lsmuni lt Vistines zasys Archyvuota kopija 2017 10 16 is Wayback Machine projekto pauksciuukis webs com Lietuvos vistines zasys Archyvuota kopija 2018 02 23 is Wayback Machine projekto manoukis lt Zasu gagenimo lydimas ukininkavimas 2008 04 lrytas lt Zasys grįzta į mada Archyvuota kopija 2020 08 12 is Wayback Machine projekto Rasa Prasceviciene 2013 12 20 atnaujinta 2018 02 19 Nuo zasiuko iki kaledines zasies 2014 Gruodzio 22 manoukis lt Zasu gagenimo lydimas ukininkavimas 2008 04 gimtinessaltinis lt Senasias gyvuliu ir naminiu pauksciu veisles islaikyti ir gausinti Vistines zasys ISBN 9786099534183 Vilnius 2013 delfi lt ukininkas be vargo pardave 1 5 tukst zasu Vida Tavoriene Valstieciu laikrastis 2008 m gruodzio 24 d Nuorodoslzukt lt Auginantiems nykstancius senuju veisliu ukinius gyvunus parama neveikianti nuoroda 2018 04 16 youtube com Lietuviskosios vistines zasys atleke pas seimininke youtube com Vistines zasys Zemaitijos paveldas