Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Vitaliečiai
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Vitaliečiai (vok. Vitalienbrüder; lot. fratres Vitalienses) – kaperių kompanija, vėliau užsiėmusi piratavimu, veikė Baltijoje ir vėliau – Šiaurės jūroje. Juos 1392 m. nusamdė Meklenburgo hercogai kovai prieš Daniją, nes Danijos karalienė Margareta I įkalino Albrechtą Meklenburgietį ir jo sūnų, siekdama pajungti Švedijos karalystę. Albrechtas nuo 1364 m. buvo Švedijos karalius ir nuo 1383 m. – Meklenburgo hercogas.
Brolių vitaliečių gildija
Karalienė Margareta ir Albrechtas Meklenburgietis varžėsi dėl valdžios Skandinavijoje. Margaretos pajėgos apgulė Stokholmą, todėl vitaliečiai užsiėmė kaperių veikla ir tiekė Stokholmui maisto atsargas. Pavadinimas „vitaliečiai“ atsirado iš ankstyvojo pavadinimo lot. fratres Vitalienses „viktualijos broliai“, kur lot. victualia reiškia „maisto atsargos, maisto produktai“. Kaperiai taip pasivadino, nes pagrindinė jų užduotis buvo tiekti maisto atsargas į apgultą Stokholmą.
Vitaliečiai buvo organizuoti kaip brolija ar gildija, tad patraukė žmones iš visos Europos. 1392 m. jų pagrindinis priešas buvo įtakingas Hanzos miestas Liubekas, šiame kare rėmęs Daniją. Pradžioje Hanzos sąjunga (išskyrus Liubeką) rėmė vitaliečius. Daugelis Hanzos miestų nenorėjo Danijos pergalės, Kadangi Danija dėl patogios strateginės padėties tuomet būtų visiškai kontroliavusi jūros kelius į Baltiją.
Kelerius metus po 1392 m. vitaliečiai turėjo didelę įtaką Baltijos jūroje. Brolija turėjo saugius uostus Rostoke, Ribnice, Vismare ir Štralzunde. Tačiau netrukus jie pasuko plėšikavimo keliu – ėmė piratauti ir plėšti pakrančių gyvenvietes. 1393 m. jie pirmą kartą nusiaubė Bergeną, 1394 m. užkariavo Malmę. Jie taip pat apiplėšė Turku, Vyborgą, Faxeholm, Styresholmą ir Korsholmą, okupavo dalį Fryzijos ir Šlezvigo.
Būdami galios viršūnėje, vitaliečiai 1394 m. užėmė Gotlandą, o savo centrinę būstinę įkūrė Visbyje. Jūrinė prekyba Baltijos regione praktiškai nutrūko. Dėl plėšimų praktiškai žlugo silkių gaudymo verslas. Karalienė Margareta net kreipėsi į Anglijos karalių Ričardą II, norėdama išsinuomoti anglų laivus kovai su piratais.
1395 m. karalienė Margareta politiškai sustiprėjo. Ji Kalmaro unija suvienijo Daniją, Švediją ir Norvegiją. Hanzos sąjunga buvo priversta bendrauti su karaliene Margareta.
Tuo metu vitaliečiai sėkmingai plėšė visų Baltijos šalių laivus. Jų garsus karo šūkis buvo „Mes Dievo draugai, ir viso pasaulio priešai“. Karalienė Margareta ir Švedijos karalius Albertas perleido Gotlandą sąjunginiam Vokiečių ordinui kaip užstatą. 1398 m. Konrado fon Jungingeno vadovaujama įsiveržimo kariuomenė užkariavo Gotlandą ir sunaikino Visbį. Vitaliečiai buvo priversti palikti Gotlandą.
Vitaliečių įpėdiniai lygiadaliai
Po vitaliečių pralaimėjimo 1398 m. ir pasitraukimo iš Gotlando Hanzos sąjunga bandė visiškai užvaldyti Baltijos jūrą, bet nesėkmingai. Vitaliečiai prarado valdžią Botnijos ir Suomių įlankose bei Gotlande, tačiau Baltijoje jie tebeveikė. Jų bazė Baltijoje buvo Šlei įlanka, kitos bazės buvo Fryzijoje – Emso žiotys ir kiti punktai. Buvę vitaliečiai ėmė vadintis „lygiadaliais“ („tie, kurie dalinasi po lygiai“), jie net ėmė perduoti dalį grobio skurstantiems pakrantės gyventojams. Jų veiklos zona apėmė Šiaurės jūrą, Europos Atlanto pakrantę (Brabanto kunigaikštystė, Prancūzija), ir net Ispanija.
Žinomiausias jų vadas buvo kapitonas Klausas Štiortebekeris (vok. Klaus Störtebeker). 1401 m. Simono Utrechtiečio vadovaujama nedidelė , kurios buvo Hamburgo karo laivas „Bunte Kuh“, ties Helgolandu susidūrė su Štiortebekerio pajėgomis. Po tris dienas trukusių susirėmimų Štiortebekeris ir jo įgula buvo įveikti ir paimti nelaisvėn.
Tačiau tuo lygiadalių antpuoliai nepasibaigė. 1429 m., praėjus 28 metams po Štiortebekerio egzekucijos, lygiadaliai užpuolė, apiplėšė ir visiškai sudegino Bergeną. Lygiadalių antpuoliai rimtai trikdė jūrinę prekybą Baltijoje ir Šiaurės jūroje iki maždaug 1440 m.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vitaliečiai, Kas yra Vitaliečiai? Ką reiškia Vitaliečiai?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Vitalieciai vok Vitalienbruder lot fratres Vitalienses kaperiu kompanija veliau uzsiemusi piratavimu veike Baltijoje ir veliau Siaures juroje Juos 1392 m nusamde Meklenburgo hercogai kovai pries Danija nes Danijos karaliene Margareta I įkalino Albrechta Meklenburgietį ir jo sunu siekdama pajungti Svedijos karalyste Albrechtas nuo 1364 m buvo Svedijos karalius ir nuo 1383 m Meklenburgo hercogas Broliu vitalieciu gildijaKaraliene Margareta ir Albrechtas Meklenburgietis varzesi del valdzios Skandinavijoje Margaretos pajegos apgule Stokholma todel vitalieciai uzsieme kaperiu veikla ir tieke Stokholmui maisto atsargas Pavadinimas vitalieciai atsirado is ankstyvojo pavadinimo lot fratres Vitalienses viktualijos broliai kur lot victualia reiskia maisto atsargos maisto produktai Kaperiai taip pasivadino nes pagrindine ju uzduotis buvo tiekti maisto atsargas į apgulta Stokholma Vitalieciai buvo organizuoti kaip brolija ar gildija tad patrauke zmones is visos Europos 1392 m ju pagrindinis priesas buvo įtakingas Hanzos miestas Liubekas siame kare remes Danija Pradzioje Hanzos sajunga isskyrus Liubeka reme vitaliecius Daugelis Hanzos miestu nenorejo Danijos pergales Kadangi Danija del patogios strategines padeties tuomet butu visiskai kontroliavusi juros kelius į Baltija Kelerius metus po 1392 m vitalieciai turejo didele įtaka Baltijos juroje Brolija turejo saugius uostus Rostoke Ribnice Vismare ir Stralzunde Taciau netrukus jie pasuko plesikavimo keliu eme piratauti ir plesti pakranciu gyvenvietes 1393 m jie pirma karta nusiaube Bergena 1394 m uzkariavo Malme Jie taip pat apiplese Turku Vyborga Faxeholm Styresholma ir Korsholma okupavo dalį Fryzijos ir Slezvigo Budami galios virsuneje vitalieciai 1394 m uzeme Gotlanda o savo centrine bustine įkure Visbyje Jurine prekyba Baltijos regione praktiskai nutruko Del plesimu praktiskai zlugo silkiu gaudymo verslas Karaliene Margareta net kreipesi į Anglijos karaliu Ricarda II noredama issinuomoti anglu laivus kovai su piratais 1395 m karaliene Margareta politiskai sustiprejo Ji Kalmaro unija suvienijo Danija Svedija ir Norvegija Hanzos sajunga buvo priversta bendrauti su karaliene Margareta Tuo metu vitalieciai sekmingai plese visu Baltijos saliu laivus Ju garsus karo sukis buvo Mes Dievo draugai ir viso pasaulio priesai Karaliene Margareta ir Svedijos karalius Albertas perleido Gotlanda sajunginiam Vokieciu ordinui kaip uzstata 1398 m Konrado fon Jungingeno vadovaujama įsiverzimo kariuomene uzkariavo Gotlanda ir sunaikino Visbį Vitalieciai buvo priversti palikti Gotlanda Vitalieciu įpediniai lygiadaliaiPo vitalieciu pralaimejimo 1398 m ir pasitraukimo is Gotlando Hanzos sajunga bande visiskai uzvaldyti Baltijos jura bet nesekmingai Vitalieciai prarado valdzia Botnijos ir Suomiu įlankose bei Gotlande taciau Baltijoje jie tebeveike Ju baze Baltijoje buvo Slei įlanka kitos bazes buvo Fryzijoje Emso ziotys ir kiti punktai Buve vitalieciai eme vadintis lygiadaliais tie kurie dalinasi po lygiai jie net eme perduoti dalį grobio skurstantiems pakrantes gyventojams Ju veiklos zona apeme Siaures jura Europos Atlanto pakrante Brabanto kunigaikstyste Prancuzija ir net Ispanija Zinomiausias ju vadas buvo kapitonas Klausas Stiortebekeris vok Klaus Stortebeker 1401 m Simono Utrechtiecio vadovaujama nedidele kurios buvo Hamburgo karo laivas Bunte Kuh ties Helgolandu susidure su Stiortebekerio pajegomis Po tris dienas trukusiu susiremimu Stiortebekeris ir jo įgula buvo įveikti ir paimti nelaisven Taciau tuo lygiadaliu antpuoliai nepasibaige 1429 m praejus 28 metams po Stiortebekerio egzekucijos lygiadaliai uzpuole apiplese ir visiskai sudegino Bergena Lygiadaliu antpuoliai rimtai trikde jurine prekyba Baltijoje ir Siaures juroje iki mazdaug 1440 m Vikiteka Vitalieciai vaizdine ir garsine medziaga