Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Visatos šiluminė mirtis
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Šiluminė mirtis – teorinė paskutinioji Visatos raidos fazė, kuomet visa Visatos energija virsta šilumine ir pasiskirsto tolygiai – fizikiniais terminais tariant, pasiekiama maksimalios entropijos būsena.
Šiluminės Visatos mirties teorijos kilmė yra siejama su Viljamo Tomsono (lordo Kelvino) idėjomis. Jis spėjo, kad termodinamikos dėsniuose numatytas mechaninės energijos virtimas yra universalus reiškinys.
Analizė
Šiluminės visatos mirties hipotezė kilo iš antrojo termodinamikos dėsnio, kuris teigia, kad izoliuotoje sistemoje entropija negali mažėti. Jei Visata egzistuos pakankamai ilgai, ji asimptotiškai pasieks būseną, kuomet visa Visatos energija bus pasiskirsčiusi tolygiai. Kitaip tariant, dėl mechaninės energijos išsiskladymo ilgainiui Visatoje nebegalės egzistuoti joks judėjimas, o visos Visatos temperatūra bus labai artima absoliučiam nuliui. Pirmą kartą tokią mintį 1852 metais pasiūlė Viljamas Tomsonas.
Visatos ateities modeliai
Prielaidos apie Visatos pabaigą žymiai kito, ir dar nežinoma, kuris Visatos modelis yra teisingas. „Uždaros“ Visatos atveju ji savo raidos ciklo pabaigoje vėl susitrauks, ir manoma, kad gale Visata bus labai karšta ir maksimalios entropijos būsenoje - taigi, šiluminės mirties būsena neišvengiama. Jei Visata yra „atvira“, t. y. ji plėsis neapibrėžtą laiko tarpą, ilgainiui ji taip pat atsidurs šiluminės mirties būsenoje, kuomet Visatos temperatūra artės prie absoliutaus nulio, o entropija pasieks maksimalią vertę. Mokslinė bendruomenė šiuo metu (2007 metais) yra linkusi manyti, kad Visata neapibrėžtai plėsis.
Šiluminės mirties fazės
1014 - 1040 metų
Apie 1014 metus liausis žvaigždžių ir galaktikų formavimasis. Ilgainiui išseks vandenilio, kurį branduolių jungimosi reakcijoms naudoja žvaigždės, Visatoje liks tik planetos, asteroidai, baltosios nykštukės, rudosios nykštukės, neutroninės žvaigždės bei juodosios skylės. Spinduliuojantys objektai ilgainiui išblės ir pasieks aplinkos temperatūrą. Apie 1015 - 1016 metais visos planetos ir žvaigždės išklys iš savo orbitų dėl gravitacinių trikdymų. <1036 metais į leptonus ir gama kvantus suskils pusė protonų (manoma, kad protono pusamžis yra 1036 metų), o apie <1040 metus protonų skaičius praktiškai pasieks nulį. Vieninteliai materijos šaltiniai bus juodosios skylės, tačiau jos irgi praras masę dėl Hokingo spinduliavimo.
1040 - 10150 metų
Šiame etape likusios juodosios skylės lėtai nyks dėl Hokingo spinduliavimo. Manoma, kad apie 10150 metais jų nebeliks, ir Visatoje liks tik atsitiktiniai fotonai bei leptonai.
Galutinė visatos lemtis
Suirus paskutiniosioms juodosioms skylėms, Visatos energija pasieks itin mažą vertę. Kol kas nežinia, kas įvyks po to. Spėjama, kad daug akivaizdesni taps kvantiniai reiškiniai.
Taip pat skaitykite
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Visatos šiluminė mirtis, Kas yra Visatos šiluminė mirtis? Ką reiškia Visatos šiluminė mirtis?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Silumine mirtis teorine paskutinioji Visatos raidos faze kuomet visa Visatos energija virsta silumine ir pasiskirsto tolygiai fizikiniais terminais tariant pasiekiama maksimalios entropijos busena Silumines Visatos mirties teorijos kilme yra siejama su Viljamo Tomsono lordo Kelvino idejomis Jis spejo kad termodinamikos desniuose numatytas mechanines energijos virtimas yra universalus reiskinys AnalizeViljamas Tomsonas lordas Kelvinas 1852 m pasiule visuotines silumines mirties ideja Silumines visatos mirties hipoteze kilo is antrojo termodinamikos desnio kuris teigia kad izoliuotoje sistemoje entropija negali mazeti Jei Visata egzistuos pakankamai ilgai ji asimptotiskai pasieks busena kuomet visa Visatos energija bus pasiskirsciusi tolygiai Kitaip tariant del mechanines energijos issiskladymo ilgainiui Visatoje nebegales egzistuoti joks judejimas o visos Visatos temperatura bus labai artima absoliuciam nuliui Pirma karta tokia mintį 1852 metais pasiule Viljamas Tomsonas Visatos ateities modeliaiPrielaidos apie Visatos pabaiga zymiai kito ir dar nezinoma kuris Visatos modelis yra teisingas Uzdaros Visatos atveju ji savo raidos ciklo pabaigoje vel susitrauks ir manoma kad gale Visata bus labai karsta ir maksimalios entropijos busenoje taigi silumines mirties busena neisvengiama Jei Visata yra atvira t y ji plesis neapibrezta laiko tarpa ilgainiui ji taip pat atsidurs silumines mirties busenoje kuomet Visatos temperatura artes prie absoliutaus nulio o entropija pasieks maksimalia verte Moksline bendruomene siuo metu 2007 metais yra linkusi manyti kad Visata neapibreztai plesis Silumines mirties fazes1014 1040 metu Visatoje liks tik supermasyvios juodosios skyles taciau jos taip pat ilgainiui isnyks Apie 1014 metus liausis zvaigzdziu ir galaktiku formavimasis Ilgainiui isseks vandenilio kurį branduoliu jungimosi reakcijoms naudoja zvaigzdes Visatoje liks tik planetos asteroidai baltosios nykstukes rudosios nykstukes neutronines zvaigzdes bei juodosios skyles Spinduliuojantys objektai ilgainiui isbles ir pasieks aplinkos temperatura Apie 1015 1016 metais visos planetos ir zvaigzdes isklys is savo orbitu del gravitaciniu trikdymu lt 1036 metais į leptonus ir gama kvantus suskils puse protonu manoma kad protono pusamzis yra 1036 metu o apie lt 1040 metus protonu skaicius praktiskai pasieks nulį Vieninteliai materijos saltiniai bus juodosios skyles taciau jos irgi praras mase del Hokingo spinduliavimo 1040 10150 metu Siame etape likusios juodosios skyles letai nyks del Hokingo spinduliavimo Manoma kad apie 10150 metais ju nebeliks ir Visatoje liks tik atsitiktiniai fotonai bei leptonai Galutine visatos lemtis Suirus paskutiniosioms juodosioms skylems Visatos energija pasieks itin maza verte Kol kas nezinia kas įvyks po to Spejama kad daug akivaizdesni taps kvantiniai reiskiniai Taip pat skaitykiteDidysis sprogimas Juodoji skyle