Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  Lietuvaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkiyə  Türkiyə
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Centrinių Andų kultūra GallinazoŠalis Peru šiaurinė Kosta TautosLaikotarpis II a pr m e III a Galjinaso kultūra isp Cult

Viru kultūra

  • Pagrindinis puslapis
  • Viru kultūra
Viru kultūra
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Centrinių Andų kultūra:
Gallinazo
Šalis Peru (šiaurinė Kosta)
Tautos
Laikotarpis II a. pr. m. e.-III a.

Galjinaso kultūra (isp. Cultura Gallinazo), kitaip vadinama Viru kultūra (isp. Cultura Virú) – senovės Peru kultūra, gyvavusi dab. Peru teritorijos (Centrinių Andų regione) Ramiojo vandenyno pakrantėje II a. pr. m. e.-III a. Jos kultūrinis centras buvo slėnis.

Bruožai

Kultūros kūrėjai buvo palikuonys. Jie sukūrė sudėtingas irigacines sistemas Viru, Čikamos ir Močės upių slėniuose, kur vertėsi žemdirbyste: augino kukurūzus, pupeles, moliūgus, juką, medvilnę, ankštinius pipirus ir lukumą (pouteria lucuma).

Žymiausia kultūros vietovė ir tikriausiai politinis hipotetinės valstybės centras buvo Galjinaso archeologinė vietovė prie Viru upės. Čia randama maždaug 5 km² ploto gyvenvietė su religiniais, administraciniais ir gyvenamasiais statiniais. Svarbiausiomis kultūros gyvenvietėmis laikomos San Juan, Napo, Sarraque, Tomabal ir kt. Klestėjimo laikotarpiu kultūra įtakojo visą šiaurinę Kostos atkarpą nuo Lečės iki Uarmėjo.

Galjinaso kultūra išvystė gana aukšto lygio keramiką, kuriai būdingas raudonas fonas su baltais ornamentais, nors pasitaiko ir negatyvinių vaizdų, juodos spalvos panaudojimo. Jos kūrėjai pirmieji ėmė gaminti portretinę keramiką, kuria vėliau pagarsėjo močikai.

Vėlyvuoju laikotarpiu šiauriniame kultūros areale suklestėjo Močės kultūra, kuri vėliau visiškai užgožė Galjinaso kultūrą.

Nuorodos

Galinaso arba Viru kultūra (isp.) Archyvuota kopija 2009-08-31 iš Wayback Machine projekto.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 18 Lie, 2025 / 18:32

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Viru kultūra, Kas yra Viru kultūra? Ką reiškia Viru kultūra?

Centriniu Andu kultura GallinazoSalis Peru siaurine Kosta TautosLaikotarpis II a pr m e III a Galjinaso kultura isp Cultura Gallinazo kitaip vadinama Viru kultura isp Cultura Viru senoves Peru kultura gyvavusi dab Peru teritorijos Centriniu Andu regione Ramiojo vandenyno pakranteje II a pr m e III a Jos kulturinis centras buvo slenis BruozaiKulturos kurejai buvo palikuonys Jie sukure sudetingas irigacines sistemas Viru Cikamos ir Moces upiu sleniuose kur vertesi zemdirbyste augino kukuruzus pupeles moliugus juka medvilne ankstinius pipirus ir lukuma pouteria lucuma Zymiausia kulturos vietove ir tikriausiai politinis hipotetines valstybes centras buvo Galjinaso archeologine vietove prie Viru upes Cia randama mazdaug 5 km ploto gyvenviete su religiniais administraciniais ir gyvenamasiais statiniais Svarbiausiomis kulturos gyvenvietemis laikomos San Juan Napo Sarraque Tomabal ir kt Klestejimo laikotarpiu kultura įtakojo visa siaurine Kostos atkarpa nuo Leces iki Uarmejo Galjinaso kultura isvyste gana auksto lygio keramika kuriai budingas raudonas fonas su baltais ornamentais nors pasitaiko ir negatyviniu vaizdu juodos spalvos panaudojimo Jos kurejai pirmieji eme gaminti portretine keramika kuria veliau pagarsejo mocikai Velyvuoju laikotarpiu siauriniame kulturos areale suklestejo Moces kultura kuri veliau visiskai uzgoze Galjinaso kultura NuorodosGalinaso arba Viru kultura isp Archyvuota kopija 2009 08 31 is Wayback Machine projekto

Naujausi straipsniai
  • Rugpjūtis 12, 2025

    IX Rusijos imperijos gyventojų revizija

  • Rugpjūtis 27, 2025

    Huddersfield Town F.C.

  • Rugpjūtis 12, 2025

    Huangguošu krioklys

  • Rugpjūtis 14, 2025

    Hlivino valsčius

  • Rugpjūtis 13, 2025

    Hipopotamo Žiovulys

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje