Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Virškinimo sistema
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
Virškinimo sistema – organų sistema, dalyvaujanti maisto paėmime, rijime, smulkinime, virškinime, maisto medžiagų įsiurbime ir virškinimo atliekų šalinime. Šiai sistemai taip pat priskiriamas nervinis ir humoralinis išvardintų procesų valdymas.
| Virškinimo sistema | |
|---|---|
| Duomenys | |
| Klasifikacija | |
| Lotyniškai | systema digestorium |
| MeSH | D004064 |
| TA98 | A05.0.00.000 |
| TA2 | 2773 |
| FMA | 7152 |
Žmogaus virškinimo sistema
Žmogaus virškinimo sistema prasideda burnos ertmėje. Maistui esant burnoje, kiti virškinimo organai refleksiškai paruošia toliau jį perdirbti. Iš burnos maisto tyrė patenka į stemplę, iš jos – į skrandį. Toliau maistas slenka žarnynu, nesuvirškintos atliekos pasiekia tiesiąją žarną ir per išangę pašalinamos lauk. Virškinimo sistemai dar priklauso dvi stambios liaukos – kepenys ir kasa, kurios gamina virškinimo sultis. Be to, virškinimo sistema gamina hormonus ir dalyvauja apsauginėse reakcijose. Virškinimo organų sistemoje yra perdirbamos maisto ir energetinės medžiagos, kad jas lengviau galėtų įsisavinti audiniai ir ląstelės (virškinimas).
Pagrindinės virškinimo organų sistemos funkcijos
- Maisto paėmimas ir mechaniškas susmulkinimas – kramtymas. Tai atliekama pradinėje virškinimo organų sistemos dalyje – burnos ertmėje, tiesiogiai dalyvaujant dantims, lūpoms, žandams, kramtymo raumenims, liežuviui. Pastarasis kartu dar yra ir skonio jutimo organas. Taip pat yra svarbi ir kietojo gomurio ir seilių liaukų funkcija, šios gamina fermentus, skaidančius kai kurias medžiagas, kaip krakmolą, bei muciną, sulipdantį maisto gabalėlius ir taip paruošiantį kąsnį nurijimui.
- Transportinė funkcija – burnos ertmėje paruoštas maisto kąsnis yra nustumiamas į ryklę ir iš ten stemple keliauja į skrandį. Tai yra aktyvus procesas, vykstantis dėl šių organų sienos raumenų koordinuoto susitraukimo ir atsipalaidavimo. Tą pačią transportinę funkciją atlieka ir kitos virškinimo sistemos dalys: pakaitomis susitraukinėjant atskirų kanalo segmentų sienos žiediniams bei išilginiams raumenims virškinama masę yra stumiama tolyn visu kanalu. Tai peristaltiniai judesiai, kuriuos reguliuoja autonominė nervų sistema. Turinio judėjimui yra svarbus gleivinės liaukų išskiriamas sekretas, pavyzdžiui, seilės reikalingos ryti.
- Cheminis maisto medžiagų skaidymas, kurį atlieka fermentai, t. y. virškinimas. Šis procesas prasideda jau burnos ertmėje, kur seilių fermentai šiek tiek suskaido angliavandenius (krakmolą); baltymų virškinimas prasideda skrandyje, veikiant aktyviam fermentui pepsinui, kuris susidaro iš neaktyvaus pepsinogeno ir jį aktyvuojančios druskos rūgšties. Toliau pagrindinis virškinimo procesas vyksta pradinėje plonosios žarnos dalyje – dvylikapirštėje žarnoje, kur veikia kasos ir žarnos sulčių fermentai, kepenų gaminama tulžis, reikalinga riebalams virškinti. Maisto medžiagų polimerinės molekulės plonojoje žarnoje suskaidomos iki monomerų, riebalai – iki riebalų rūgščių, monoglicerolio, cholesterolio.
- Suvirškintų dalelių ir kitų medžiagų rezorbcija, arba įsiurbimas, pro žarnos epitelį į kraują (monosacharidai, aminorūgštys) arba į limą (riebalų skaidymo produktai). Įsiurbimas daugiausia vyksta plonojoje ir storojoje žarnoje, bet gali vykti ir burnos ertmėje bei skrandyje – tų medžiagų, kurios gali būti įsiurbiamos ir neskaidytos chemiškai, pavyzdžiui, vandens, mineralinių medžiagų, kai kurių nesudėtingų organinių junginių, vaistų, alkoholio ir kt. Svarbus su rezorbcine funkcija susijęs morfologinis – funkcinis virškinimo sistemos elementas yra kepenų vartų kraujotaka – visas veninis kraujas iš pilvo ertmėje esančių virškinimo sistemos organų su juose rezorbuotomis medžiagomis iš pradžių pro vartų veną patenka į kepenis ir tik jas perėjęs yra gražinamas į sisteminę kraujotaką.
- Šalinimo funkcija. Storojoje žarnoje iš likusių nesuvirškintų ar nerezorbuotų medžiagų formuojasi išmatos, kurios pro išeinamąją angą iš tiesiosios žarnos pašalinamos išorėn. Kai kurios medžiagos iš organizmo vidinės terpės gali būti išskiriamos pro gleivinės epitelį į organų ertmę; su tulžimi yra šalinami tulžies pigmentai – hemoglobino apykaitos produktai.
- Apsauginė funkcija – daugelio organų gleivinė yra apsauginę funkciją atliekančio limfoidinio audinio sankaupų limfoidiniai folikulai; jų daugiau yra ryklės srityje, plonojoje ir storojoje žarnoje, kirmėlinėje ataugoje. Gleivinės sekrete yra lizocimo, imunoglobulinų, kuriuos gamina limfoidinio audinio limfocitai. Gleivinės epitelis yra ir fizinis barjeras tarp išorinės aplinkos ir organizmo vidinės terpės.
- Reguliacinė funkcija – žarnos sienelėse gaminami įvairūs biologiškai aktyvūs junginiai, vadinamieji virškinimo hormonai, kurių dauguma yra polipeptidai, reguliuojantys konkrečių organų veiklą – sekreciją ir motoriką. Ši žarnos sienos peptiderginių ląstelių, gaminančių hormonus, visuma yra vadinama enteroendokrinine sistema. Kasa gamina hormonus – insuliną, gliukagoną, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą ir kituose organizmo audiniuose. Labai sudėtinga ir įvairi yra kepenų funkcija, nes jos gamina daug viso organizmo funkcionavimui gyvybiškai reikalingų medžiagų, pavyzdžiui, kraujo plazmos baltymus, krešumo faktorius. Vaisiaus kepenys atlieka ir kraujodaros funkciją – gamina kraujo elementus.
- Bendras visų žinduolių ir kitų stuburinių gyvūnų, kvėpuojančių plaučiais, požymis yra tas, kad embrione iš virškinimo sistemos priekinės dalies vystosi kvėpavimo organų sistema: iš ryklės priekinės sienos susidaro visi apatiniai kvėpavimo takai ir plaučiai, o nosies ertmė ir burnos ertmė – iš vienos bendros užuomazgos, todėl viršutinė virškinimo sistemos dalis, burnos ertmė, gali atlikti ir viršutinių kvėpavimo takų funkciją, o tai kartu reikalinga artikuliuotai kalbai.
- Virškinimo trakto spindyje, ypač gausiai – storojoje žarnoje, tirpsta daug mikroorganizmų – bakterijų, grybelių, tarp kurių ir organizmo susidaro simbiozės santykiai.
Virškinimo organų sienos sandara
Dauguma virškinimo sistemos organų yra tuščiaviduriai – ertminiai arba vamzdiniai. Nors esama organų funkcinių ir morfologinių skirtumų, jų siena beveik visame kanale turi labai panašią struktūrą, ir galima išskirti tris pagrindinius jos dangalus: gleivinę, raumeninį dangalą ir išorinį jungiamojo audinio sluoksnį – serozidinį dangalą arba adventiciją. Panaši yra ir kai kurių kitų sistemų tuščiavidurių organų, pavyzdžiui, šlapimo, lytinių takų, sandara.
Vidinį sienos dangalą sudaro gleivinė, o ją – keli sluoksniai. Epitelis yra gleivinės paviršiuje, jis gali būti daugiasluoksnis, jeigu toje vietoje reikalingas didesnis mechaninis tvirtumas, arba vienasluoksnis stulpiškasis, jeigu tave organe vyksta intensyvesnė rezorbcija ar virškinimas. Šis epitelio sluoksnis sudaro apsauginį barjerą tarp išorinės aplinkos ir organizmo vidinės terpės. Nuo morfologinių epitelio ypatumų priklauso jo pralaidumas ir kitos savybės. Epitelinės ląstelės sudaro įvairias gleivinės liaukas. Liaukos gali būti vienaląstės, tai yra specializuotos epitelinės ląstelės pačiame epitelyje. Kitos liaukos yra daugialąstės, išsidėsčiusio gleivinės gilumoje ir latakais susisiekiančios su organo spindžiu. Tai yra egzokrininės, arba išorinės sekrecijos, liaukos. Pagal histologinius požymius jos dar yra skirstomos į vamzdines ir pūslelines. Gaminamo sekreto pobūdis priklauso nuo konkretaus organo. Kai kurios ląstelės atlieka endokirninę funkciją – gamina hormonus.
Po epiteliu gulinti savoji gleivinės plokštelė yra sudaryta iš tankesnio jungiamojo audinio, kuriame daug smulkių kraujagyslių, liaukų, įvairaus dydžio limfoidinio audinio sankaupų, elastinių skaidulų, nervinių skaidulų ir kitų elementų. Tai storesnis sluoksnis, kuris sudaro pagrindinę gleivinės dalį, kartu jis maitina neturintį kraujagyslių epitelį. Raumeninė gleivinės plokštelė – plonas lygiųjų raumenų sluoksnis, kuris ne visų organų būna gerai išsivystęs: vienur gali sudaryti ištisinį sluoksnį, atskiriantį savąją plokštelę nuo pogleivio, o kitur gali būti tik pavienių raumeninių ląstelių, išsibarsčiusių žiedine arba išilgine kryptimi gleivinės savojoje plokštelėje. Pogleivis – palyginti tvirtas, kartu ir elastingas puriojo jungiamojo audinio sluoksnis. Stemplės, dvylikapirštės žarnos pogleivyje gali būti įsiterpusių liaukų, jame yra pogleivinis nervinis rezginys, priklausantis enterinei nervų sistemai. Šis sluoksnis taip pat ne visur vienodai išsivystę.
Gleivinė yra minkšta, drėgnu, įvairiai raukšlėtu paviršiumi – gali sudaryti išilgines arba žiedines raukšles. Raukšlėtumas ir gleivinės paslankumas priklauso nuo pogleivio storio ir savųjų gleivinės raumenų išsivystymo; raukšlės gali būti nuolatinės arba kintančios. Raukšlėtumas dar priklauso ir nuo organo prisipildymo: prisipildžiusio organo gleivinės raukšlės išsilygina. Pagal kraujagyslių tinklo ypatumus gali skirtis įvairių organų gleivinės spalva. Dažniausiai tai įvairūs raudonos ar rausvos spalvos atspalviai.
Virškinimo organų sistemos sklaida
Virškinimo sistemos raida yra sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja daug skirtingų užuomazgų. Per trečiąją embriono vystymosi savaitę iš trynio maišo stogo susiformuoja išilgai kūno einanti pirminė žarna, kuri kartu su chorda ir nerviniu vamzdeliu sudaro pirminį ašinių organų kompleksą. Pirminė žarna formuojasi iš dviejų gemalinių lapelių: iš endodermos vystosi būsimasis virškinimo trakto epitelis, o iš dalies nesegmentuotos mezodermos susidaro likusi, didesnioji sienos dalis – gleivinės savoji plokštelė, lygieji raumenys, serozinis dangalas, kraujagyslės ir kiti dariniai. Pirminės žarnos galvinis ir uodeginis galai iš pradžių yra aklini, juos uždaro burninės ryklės membrana ir kloakos membrana, atskiriančios pirminės žarnos ertmę nuo pirminės burnos duobės ir kloakos duobės. Apie ketvirtą savaitę membranos išnyksta ir pirminė žarna abiejuose galuose susisiekia su išore.
Pačią pirminę žarną galima skirstyti į tris dalis:
- priekinę žarną;
- vidurinę žarną;
- užpakalinę žarną.
Iš priekinės žarnos toliau formuojasi nedidelė dalis burnos ertės, ryklė, stemplė, skrandis, pradinė dvylikapirštės žarnos dalis iki nusileidžiančios dalies imtinai, kasa, kepenys su tulžies pūsle ir . Iš vidurinės susidaro dvylikapirštės žarnos dalis, esanti distaliau nuo didžiojo spenelio, tuščioji ir klubinės žarnos, storosios žarnos dalis – akloji, kylančioji gaubtinė, gaubtinės žarnos dalis. Iš užpakalinės vystosi likusi storosios žarnos dalus iki pat tiesiosios žarnos imtinai, tiktai pati galinė tiesiosios žarnos dalis susidaro iš kloakos duobutės.
Kitų gyvūnų virškinimo sistema
Aukščiau aprašyta žmogaus virškinimo sistema. Kitų gyvūnų virškinimo sistemų bendra sandara gali gana stipriai skirtis.
Nariuotakojų virškinimo sistema prasideda (pakitusios galūnės, prilaikančios, smulkinančios ir padedančios nuryti maistą).
Paukščiai turi pakitusią burną (snapas, prarasti dantys ir kramtymo funkcija), gūžį (praplatėjusi stemplės dalis).
Žolėdžių ir kitų gyvūnų, mintančių celiuliozės daug turinčiu maistu, virškinimo sistemos pasižymi vienu ar keliais ypatumais:
- – celiuliozę virškina celiulazes gaminantys mikroorganizmai.
- Ilgas žarnynas – celiuliozės virškinimas ilgai trunka, tam reikia daugiau vietos. Tai būdinga ir augalėdžiams vabzdžiams.
- Didelė akloji žarna – akloji žarna veikia kaip celiuliozės virškinimo talpykla.
- Sudėtinis daug skyrių turintis skrandis ir atrajojimas – būdinga atrajotojams.
Nemažai gyvūnų minta specifiniu maistu, todėl jų virškinimo sistema gamina specifinius fermentus. Pvz., keratinu mintantys gyvūnai (odgraužiai, kambario dulkių erkės, drabužinės kandys), vašku mintantys vaškiniai ugniukai ir t. t.
Burna - Ryklė - Stemplė - Skrandis - Kasa - Tulžies pūslė - Kepenys - Plonoji žarna - Storoji žarna - Išangė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Virškinimo sistema, Kas yra Virškinimo sistema? Ką reiškia Virškinimo sistema?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Sį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite sutvarkykite Virskinimo sistema organu sistema dalyvaujanti maisto paemime rijime smulkinime virskinime maisto medziagu įsiurbime ir virskinimo atlieku salinime Siai sistemai taip pat priskiriamas nervinis ir humoralinis isvardintu procesu valdymas Virskinimo sistemaDuomenysKlasifikacijaLotyniskai systema digestoriumMeSH D004064TA98 A05 0 00 000TA2 2773FMA 7152Zmogaus virskinimo sistemaStemples perejimas į skrandį Zmogaus virskinimo sistema prasideda burnos ertmeje Maistui esant burnoje kiti virskinimo organai refleksiskai paruosia toliau jį perdirbti Is burnos maisto tyre patenka į stemple is jos į skrandį Toliau maistas slenka zarnynu nesuvirskintos atliekos pasiekia tiesiaja zarna ir per isange pasalinamos lauk Virskinimo sistemai dar priklauso dvi stambios liaukos kepenys ir kasa kurios gamina virskinimo sultis Be to virskinimo sistema gamina hormonus ir dalyvauja apsauginese reakcijose Virskinimo organu sistemoje yra perdirbamos maisto ir energetines medziagos kad jas lengviau galetu įsisavinti audiniai ir lasteles virskinimas Pagrindines virskinimo organu sistemos funkcijosMaisto paemimas ir mechaniskas susmulkinimas kramtymas Tai atliekama pradineje virskinimo organu sistemos dalyje burnos ertmeje tiesiogiai dalyvaujant dantims lupoms zandams kramtymo raumenims liezuviui Pastarasis kartu dar yra ir skonio jutimo organas Taip pat yra svarbi ir kietojo gomurio ir seiliu liauku funkcija sios gamina fermentus skaidancius kai kurias medziagas kaip krakmola bei mucina sulipdantį maisto gabalelius ir taip paruosiantį kasnį nurijimui Transportine funkcija burnos ertmeje paruostas maisto kasnis yra nustumiamas į rykle ir is ten stemple keliauja į skrandį Tai yra aktyvus procesas vykstantis del siu organu sienos raumenu koordinuoto susitraukimo ir atsipalaidavimo Ta pacia transportine funkcija atlieka ir kitos virskinimo sistemos dalys pakaitomis susitraukinejant atskiru kanalo segmentu sienos ziediniams bei isilginiams raumenims virskinama mase yra stumiama tolyn visu kanalu Tai peristaltiniai judesiai kuriuos reguliuoja autonomine nervu sistema Turinio judejimui yra svarbus gleivines liauku isskiriamas sekretas pavyzdziui seiles reikalingos ryti Cheminis maisto medziagu skaidymas kurį atlieka fermentai t y virskinimas Sis procesas prasideda jau burnos ertmeje kur seiliu fermentai siek tiek suskaido angliavandenius krakmola baltymu virskinimas prasideda skrandyje veikiant aktyviam fermentui pepsinui kuris susidaro is neaktyvaus pepsinogeno ir jį aktyvuojancios druskos rugsties Toliau pagrindinis virskinimo procesas vyksta pradineje plonosios zarnos dalyje dvylikapirsteje zarnoje kur veikia kasos ir zarnos sulciu fermentai kepenu gaminama tulzis reikalinga riebalams virskinti Maisto medziagu polimerines molekules plonojoje zarnoje suskaidomos iki monomeru riebalai iki riebalu rugsciu monoglicerolio cholesterolio Suvirskintu daleliu ir kitu medziagu rezorbcija arba įsiurbimas pro zarnos epitelį į krauja monosacharidai aminorugstys arba į lima riebalu skaidymo produktai Įsiurbimas daugiausia vyksta plonojoje ir storojoje zarnoje bet gali vykti ir burnos ertmeje bei skrandyje tu medziagu kurios gali buti įsiurbiamos ir neskaidytos chemiskai pavyzdziui vandens mineraliniu medziagu kai kuriu nesudetingu organiniu junginiu vaistu alkoholio ir kt Svarbus su rezorbcine funkcija susijes morfologinis funkcinis virskinimo sistemos elementas yra kepenu vartu kraujotaka visas veninis kraujas is pilvo ertmeje esanciu virskinimo sistemos organu su juose rezorbuotomis medziagomis is pradziu pro vartu vena patenka į kepenis ir tik jas perejes yra grazinamas į sistemine kraujotaka Salinimo funkcija Storojoje zarnoje is likusiu nesuvirskintu ar nerezorbuotu medziagu formuojasi ismatos kurios pro iseinamaja anga is tiesiosios zarnos pasalinamos isoren Kai kurios medziagos is organizmo vidines terpes gali buti isskiriamos pro gleivines epitelį į organu ertme su tulzimi yra salinami tulzies pigmentai hemoglobino apykaitos produktai Apsaugine funkcija daugelio organu gleivine yra apsaugine funkcija atliekancio limfoidinio audinio sankaupu limfoidiniai folikulai ju daugiau yra rykles srityje plonojoje ir storojoje zarnoje kirmelineje ataugoje Gleivines sekrete yra lizocimo imunoglobulinu kuriuos gamina limfoidinio audinio limfocitai Gleivines epitelis yra ir fizinis barjeras tarp isorines aplinkos ir organizmo vidines terpes Reguliacine funkcija zarnos sienelese gaminami įvairus biologiskai aktyvus junginiai vadinamieji virskinimo hormonai kuriu dauguma yra polipeptidai reguliuojantys konkreciu organu veikla sekrecija ir motorika Si zarnos sienos peptiderginiu lasteliu gaminanciu hormonus visuma yra vadinama enteroendokrinine sistema Kasa gamina hormonus insulina gliukagona kurie reguliuoja medziagu apykaita ir kituose organizmo audiniuose Labai sudetinga ir įvairi yra kepenu funkcija nes jos gamina daug viso organizmo funkcionavimui gyvybiskai reikalingu medziagu pavyzdziui kraujo plazmos baltymus kresumo faktorius Vaisiaus kepenys atlieka ir kraujodaros funkcija gamina kraujo elementus Bendras visu zinduoliu ir kitu stuburiniu gyvunu kvepuojanciu plauciais pozymis yra tas kad embrione is virskinimo sistemos priekines dalies vystosi kvepavimo organu sistema is rykles priekines sienos susidaro visi apatiniai kvepavimo takai ir plauciai o nosies ertme ir burnos ertme is vienos bendros uzuomazgos todel virsutine virskinimo sistemos dalis burnos ertme gali atlikti ir virsutiniu kvepavimo taku funkcija o tai kartu reikalinga artikuliuotai kalbai Virskinimo trakto spindyje ypac gausiai storojoje zarnoje tirpsta daug mikroorganizmu bakteriju grybeliu tarp kuriu ir organizmo susidaro simbiozes santykiai Virskinimo organu sienos sandaraDauguma virskinimo sistemos organu yra tusciaviduriai ertminiai arba vamzdiniai Nors esama organu funkciniu ir morfologiniu skirtumu ju siena beveik visame kanale turi labai panasia struktura ir galima isskirti tris pagrindinius jos dangalus gleivine raumeninį dangala ir isorinį jungiamojo audinio sluoksnį serozidinį dangala arba adventicija Panasi yra ir kai kuriu kitu sistemu tusciaviduriu organu pavyzdziui slapimo lytiniu taku sandara Vidinį sienos dangala sudaro gleivine o ja keli sluoksniai Epitelis yra gleivines pavirsiuje jis gali buti daugiasluoksnis jeigu toje vietoje reikalingas didesnis mechaninis tvirtumas arba vienasluoksnis stulpiskasis jeigu tave organe vyksta intensyvesne rezorbcija ar virskinimas Sis epitelio sluoksnis sudaro apsauginį barjera tarp isorines aplinkos ir organizmo vidines terpes Nuo morfologiniu epitelio ypatumu priklauso jo pralaidumas ir kitos savybes Epitelines lasteles sudaro įvairias gleivines liaukas Liaukos gali buti vienalastes tai yra specializuotos epitelines lasteles paciame epitelyje Kitos liaukos yra daugialastes issidesciusio gleivines gilumoje ir latakais susisiekiancios su organo spindziu Tai yra egzokrinines arba isorines sekrecijos liaukos Pagal histologinius pozymius jos dar yra skirstomos į vamzdines ir puslelines Gaminamo sekreto pobudis priklauso nuo konkretaus organo Kai kurios lasteles atlieka endokirnine funkcija gamina hormonus Po epiteliu gulinti savoji gleivines plokstele yra sudaryta is tankesnio jungiamojo audinio kuriame daug smulkiu kraujagysliu liauku įvairaus dydzio limfoidinio audinio sankaupu elastiniu skaidulu nerviniu skaidulu ir kitu elementu Tai storesnis sluoksnis kuris sudaro pagrindine gleivines dalį kartu jis maitina neturintį kraujagysliu epitelį Raumenine gleivines plokstele plonas lygiuju raumenu sluoksnis kuris ne visu organu buna gerai issivystes vienur gali sudaryti istisinį sluoksnį atskiriantį savaja plokstele nuo pogleivio o kitur gali buti tik pavieniu raumeniniu lasteliu issibarsciusiu ziedine arba isilgine kryptimi gleivines savojoje ploksteleje Pogleivis palyginti tvirtas kartu ir elastingas puriojo jungiamojo audinio sluoksnis Stemples dvylikapirstes zarnos pogleivyje gali buti įsiterpusiu liauku jame yra pogleivinis nervinis rezginys priklausantis enterinei nervu sistemai Sis sluoksnis taip pat ne visur vienodai issivyste Gleivine yra minksta dregnu įvairiai rauksletu pavirsiumi gali sudaryti isilgines arba ziedines rauksles Rauksletumas ir gleivines paslankumas priklauso nuo pogleivio storio ir savuju gleivines raumenu issivystymo rauksles gali buti nuolatines arba kintancios Rauksletumas dar priklauso ir nuo organo prisipildymo prisipildziusio organo gleivines rauksles issilygina Pagal kraujagysliu tinklo ypatumus gali skirtis įvairiu organu gleivines spalva Dazniausiai tai įvairus raudonos ar rausvos spalvos atspalviai Virskinimo organu sistemos sklaidaVirskinimo sistemos raida yra sudetingas procesas kuriame dalyvauja daug skirtingu uzuomazgu Per treciaja embriono vystymosi savaite is trynio maiso stogo susiformuoja isilgai kuno einanti pirmine zarna kuri kartu su chorda ir nerviniu vamzdeliu sudaro pirminį asiniu organu kompleksa Pirmine zarna formuojasi is dvieju gemaliniu lapeliu is endodermos vystosi busimasis virskinimo trakto epitelis o is dalies nesegmentuotos mezodermos susidaro likusi didesnioji sienos dalis gleivines savoji plokstele lygieji raumenys serozinis dangalas kraujagysles ir kiti dariniai Pirmines zarnos galvinis ir uodeginis galai is pradziu yra aklini juos uzdaro burnines rykles membrana ir kloakos membrana atskiriancios pirmines zarnos ertme nuo pirmines burnos duobes ir kloakos duobes Apie ketvirta savaite membranos isnyksta ir pirmine zarna abiejuose galuose susisiekia su isore Pacia pirmine zarna galima skirstyti į tris dalis priekine zarna vidurine zarna uzpakaline zarna Is priekines zarnos toliau formuojasi nedidele dalis burnos ertes rykle stemple skrandis pradine dvylikapirstes zarnos dalis iki nusileidziancios dalies imtinai kasa kepenys su tulzies pusle ir Is vidurines susidaro dvylikapirstes zarnos dalis esanti distaliau nuo didziojo spenelio tuscioji ir klubines zarnos storosios zarnos dalis akloji kylancioji gaubtine gaubtines zarnos dalis Is uzpakalines vystosi likusi storosios zarnos dalus iki pat tiesiosios zarnos imtinai tiktai pati galine tiesiosios zarnos dalis susidaro is kloakos duobutes Kitu gyvunu virskinimo sistemaAuksciau aprasyta zmogaus virskinimo sistema Kitu gyvunu virskinimo sistemu bendra sandara gali gana stipriai skirtis Nariuotakoju virskinimo sistema prasideda pakitusios galunes prilaikancios smulkinancios ir padedancios nuryti maista Pauksciai turi pakitusia burna snapas prarasti dantys ir kramtymo funkcija guzį praplatejusi stemples dalis Zoledziu ir kitu gyvunu mintanciu celiuliozes daug turinciu maistu virskinimo sistemos pasizymi vienu ar keliais ypatumais celiulioze virskina celiulazes gaminantys mikroorganizmai Ilgas zarnynas celiuliozes virskinimas ilgai trunka tam reikia daugiau vietos Tai budinga ir augaledziams vabzdziams Didele akloji zarna akloji zarna veikia kaip celiuliozes virskinimo talpykla Sudetinis daug skyriu turintis skrandis ir atrajojimas budinga atrajotojams Nemazai gyvunu minta specifiniu maistu todel ju virskinimo sistema gamina specifinius fermentus Pvz keratinu mintantys gyvunai odgrauziai kambario dulkiu erkes drabuzines kandys vasku mintantys vaskiniai ugniukai ir t t Vikiteka Virskinimo sistema vaizdine ir garsine medziaga v rZmogaus organu sistemos Virskinimo sistema Burna Rykle Stemple Skrandis Kasa Tulzies pusle Kepenys Plonoji zarna Storoji zarna Isange