Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Virškinimas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Virškinimas – procesas, kurio metu maistas yra paverčiamas monomerinėmis medžiagomis, kurias organizmas ar ląstelė gali panaudoti tolesnei molekulių sintezei kaip žaliavą ar kaip energijos šaltinį.
Daugialąsčiuose organizmuose virškinimu paprastai užsiima virškinimo sistema.
Virškinimo būdai
Biologijoje skiriami tokie virškinimo būdai:
- Išorinis virškinimas – virškinimo fermentai išskiriami į ląstelės ar organizmo išorę, virškina ten esančias maistines medžiagas, o skaidant susidariusios smulkios molekulės įsiurbiamos per ląstelės plazminę membraną arba kūno paviršių. Būdingas grybams ir bakterijoms. Jį naudoja ir plėšrūs augalai.
- Atskiras išorinio virškinimo atvejis yra būdingas vorams ir kai kuriems kitiems gyvūnams, kurie virškinimo sultis sušvirkščia į nenurytą maisto objektą (pvz., voras į vabzdį), o po to susiurbia apvirškintas medžiagas ir baigia virškinti jau viduje.
- Ertminis virškinimas – virškinimo fermentai veikia specialiose kūno ertmėse (virškinimo traktas), o susidariusios smulkios molekulės įsiurbiamos pro ertmės sieneles. Ertminis virškinimas efektyvesnis už išorinį tuo, kad išorinio virškinimo metu dalis susidarančių molekulių išsisklaido aplinkoje ar jas įsisavina kiti organizmai.
- Viduląstelinis virškinimas – maisto objektai virškinami ląstelių viduje. Tai gali būti susiję su fagocitoze arba autofagija (ląstelė lizosomose virškina savo dalis). Šis virškinimas būdingas vienaląsčiams organizmams (pvz., gyvūniniai pirmuonys), taip pat kai kuriems daugialąsčiams organizmams.
- Simbiozinis virškinimas – virškinimas, kai organizmas virškinimui panaudoja virškinimo trakto viduje gyvenančius mikroorganizmus. Pvz., termitų žarnyne gyvenantys bakterijos ir pirmuonys padeda virškinti celiuliozę, kurios nepajėgia virškinti patys tiesiogiai, kadangi gyvūnai nesugeba sintetinti .
Virškinimo procesai
Virškinimas susideda iš kelių etapų:
- maisto objektų smulkinimas. Susmulkintas maistas lengviau ryjamas ir sparčiau virškinamas:
- kramtymas – mechaninis maisto smulkinimas. Pvz., žinduoliai kramto dantimis, plėšrūs paukščiai drasko snapu, vabalai smulkina graužiamuoju burnos aparatu ir t. t.
- emulsinimas (emulgavimas) – maisto riebalų lašeliai susmulkinami ir paverčiami emulsija virškinamo maisto tyrėje. Stuburiniuose emulsinimą užtikrina su tulžimi į dvylikapirštę žarną išskiriamos . Emulsijos smulkūs lašeliai turi žymiai didesnį paviršių, negu tie patys neemulsuoti riebalai.
- stūmimas – peristaltiškai susitraukiant virškinimo trakto (stemplės, skrandžio, žarnų) sienelėms ryjamas maistas, maisto tyrelė stumiama toliau, šalinamos išmatos.
- stūmimas priešinga kryptimi (antiperistaltika) – peristaltinėms sienelių raumenų susitraukimo bangoms slenkant priešinga kryptimi tyrė sulaikoma tiesiojoje žarnoje, kad iš jos būtų įsiurbiami vanduo, jonai, vitaminai. Antiperistaltiniai susitraukimai vyksta ir vemiant.
- makromolekulių ir kitų stambių molekulių skaidymas į smulkias.
- rūgštingumo keitimas – virškinimo fermentai veikia tam tikros reakcijos terpėje. Pvz., žmogaus burnoje, stemplėje ir žarnose reakcija bazinė, o skrandyje – rūgštinė. Skrandyje reakciją rūgština skrandžio gleivinė, išskirdama šiek tiek druskos rūgšties. Tuo tarpu dvylikapirštėje druskos rūgštį neutralizuoja. Virškinant viduląsteliniu būdu lizosomose terpė taip pat rūgštinama.
- įsiurbimas – virškinimo metu susidariusios smulkios molekulės ir dalis su maistu patekusių jonų ir vanduo įsiurbiami į audinius (kraują).
- virškinimo atliekų šalinimas – nesuvirškintos medžiagos šalinamos laukan pro šalinamąją angą. Gyvūnai, neturintys šalinamosios angos, šalina pro burnos angą (pvz., planarijos).
Virškinimas žmogaus organizme
Žmogus turi gerai išsivysčiusią virškinimo organų sistemą, kurią sudaro virškinimo traktas ir virškinimo liaukos:
- Virškinimo traktą sudaro: burnos ertmė, ryklė, stemplė, skrandis, žarnynas ir išeinamoji anga.
- Virškinimo liaukos yra šios: seilių liaukos, skrandžio liaukos, kepenys, kasa, plonųjų žarnų liaukutės. Liaukų pagaminti fermentai netirpias maisto medžiagas paverčia tirpiomis. Virškinimo metu atpalaiduojama maiste sukaupta energija.
Burnoje pH šarminė. Joje skaidomas krakmolas. Skrandyje fermentas pepsinas skaido baltymus. Taip pat skrandyje skaidomi pieno riebalai, kiaušinio trynys, majonezas. Dvylikapirštėje žarnoje emulguojami riebalai. Kasos fermentai: skaido riebalus į glicerolį ir riebalų rūgštis, skaido maltozę iki gliukozės, tripsinas skaido baltymus iki aminorūgščių. Storojoje žarnoje įsiurbiamas vanduo ir mineralinės medžiagos. Joje gyvenančios E. coli bakterijos gamina B, H, K vitaminus.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Virškinimas, Kas yra Virškinimas? Ką reiškia Virškinimas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Virskinimas procesas kurio metu maistas yra paverciamas monomerinemis medziagomis kurias organizmas ar lastele gali panaudoti tolesnei molekuliu sintezei kaip zaliava ar kaip energijos saltinį Zmogaus virskinimo sistema Daugialasciuose organizmuose virskinimu paprastai uzsiima virskinimo sistema Virskinimo budaiBiologijoje skiriami tokie virskinimo budai Isorinis virskinimas virskinimo fermentai isskiriami į lasteles ar organizmo isore virskina ten esancias maistines medziagas o skaidant susidariusios smulkios molekules įsiurbiamos per lasteles plazmine membrana arba kuno pavirsiu Budingas grybams ir bakterijoms Jį naudoja ir plesrus augalai Atskiras isorinio virskinimo atvejis yra budingas vorams ir kai kuriems kitiems gyvunams kurie virskinimo sultis susvirkscia į nenuryta maisto objekta pvz voras į vabzdį o po to susiurbia apvirskintas medziagas ir baigia virskinti jau viduje Ertminis virskinimas virskinimo fermentai veikia specialiose kuno ertmese virskinimo traktas o susidariusios smulkios molekules įsiurbiamos pro ertmes sieneles Ertminis virskinimas efektyvesnis uz isorinį tuo kad isorinio virskinimo metu dalis susidaranciu molekuliu issisklaido aplinkoje ar jas įsisavina kiti organizmai Vidulastelinis virskinimas maisto objektai virskinami lasteliu viduje Tai gali buti susije su fagocitoze arba autofagija lastele lizosomose virskina savo dalis Sis virskinimas budingas vienalasciams organizmams pvz gyvuniniai pirmuonys taip pat kai kuriems daugialasciams organizmams Simbiozinis virskinimas virskinimas kai organizmas virskinimui panaudoja virskinimo trakto viduje gyvenancius mikroorganizmus Pvz termitu zarnyne gyvenantys bakterijos ir pirmuonys padeda virskinti celiulioze kurios nepajegia virskinti patys tiesiogiai kadangi gyvunai nesugeba sintetinti Virskinimo procesaiVirskinimas susideda is keliu etapu maisto objektu smulkinimas Susmulkintas maistas lengviau ryjamas ir sparciau virskinamas kramtymas mechaninis maisto smulkinimas Pvz zinduoliai kramto dantimis plesrus pauksciai drasko snapu vabalai smulkina grauziamuoju burnos aparatu ir t t emulsinimas emulgavimas maisto riebalu laseliai susmulkinami ir paverciami emulsija virskinamo maisto tyreje Stuburiniuose emulsinima uztikrina su tulzimi į dvylikapirste zarna isskiriamos Emulsijos smulkus laseliai turi zymiai didesnį pavirsiu negu tie patys neemulsuoti riebalai stumimas peristaltiskai susitraukiant virskinimo trakto stemples skrandzio zarnu sienelems ryjamas maistas maisto tyrele stumiama toliau salinamos ismatos stumimas priesinga kryptimi antiperistaltika peristaltinems sieneliu raumenu susitraukimo bangoms slenkant priesinga kryptimi tyre sulaikoma tiesiojoje zarnoje kad is jos butu įsiurbiami vanduo jonai vitaminai Antiperistaltiniai susitraukimai vyksta ir vemiant makromolekuliu ir kitu stambiu molekuliu skaidymas į smulkias rugstingumo keitimas virskinimo fermentai veikia tam tikros reakcijos terpeje Pvz zmogaus burnoje stempleje ir zarnose reakcija bazine o skrandyje rugstine Skrandyje reakcija rugstina skrandzio gleivine isskirdama siek tiek druskos rugsties Tuo tarpu dvylikapirsteje druskos rugstį neutralizuoja Virskinant vidulasteliniu budu lizosomose terpe taip pat rugstinama įsiurbimas virskinimo metu susidariusios smulkios molekules ir dalis su maistu patekusiu jonu ir vanduo įsiurbiami į audinius krauja virskinimo atlieku salinimas nesuvirskintos medziagos salinamos laukan pro salinamaja anga Gyvunai neturintys salinamosios angos salina pro burnos anga pvz planarijos Virskinimas zmogaus organizmeZmogus turi gerai issivysciusia virskinimo organu sistema kuria sudaro virskinimo traktas ir virskinimo liaukos Virskinimo trakta sudaro burnos ertme rykle stemple skrandis zarnynas ir iseinamoji anga Virskinimo liaukos yra sios seiliu liaukos skrandzio liaukos kepenys kasa plonuju zarnu liaukutes Liauku pagaminti fermentai netirpias maisto medziagas pavercia tirpiomis Virskinimo metu atpalaiduojama maiste sukaupta energija Burnoje pH sarmine Joje skaidomas krakmolas Skrandyje fermentas pepsinas skaido baltymus Taip pat skrandyje skaidomi pieno riebalai kiausinio trynys majonezas Dvylikapirsteje zarnoje emulguojami riebalai Kasos fermentai skaido riebalus į glicerolį ir riebalu rugstis skaido maltoze iki gliukozes tripsinas skaido baltymus iki aminorugsciu Storojoje zarnoje įsiurbiamas vanduo ir mineralines medziagos Joje gyvenancios E coli bakterijos gamina B H K vitaminus