Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Violončelė
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Violončelė iš priekio ir šono | |
| Hornbostel–Sachs klasifikacija | 321.322-71 (sudėtinis chordofonas, garsas išgaunamas stryku) |
|---|---|
| Išsivystė | apytiksliai 1660 m. iš |
| Garsų diapazonas | |
| | |
| Susiję instrumentai | |
| | |
Violončelė – , strykinis chordofonas, turintis keturias stygas:C (do), G (sol), D (re) ir A (la). Violončelė, šnekamojoje kalboje vadinama čele, yra bosinis smuiko šeimos narys. XVII a. ištobulinti trys smuiko variantai, iš kurių vieno - Viola da Gamba, vėliau ir ištobulinta violončelė.
Grojama atsisėdus. Violončelė derinama kvintomis. Žmogus, grojantis violončele, vadinamas violončelininku arba violončelistu. Violončelės ilgis būna įvairus ir priklauso nuo jos modelio, tačiau standartinis ilgis - apie 75 cm. Violončelės pagal dydį skirstomos į:
- vieno ketvirčio (1/4),
- dviejų ketvirčių (2/4),
- trijų ketvirčių (3/4),
- pilnąją.
Natos violončelei dažniausiai rašomos boso arba tenoro raktuose.
Violončelė orkestre
Orkestruose violončelistai sėdi pačiame pakraštyje, dešinėje (žiūrint iš žiūrovo pozicijos), taigi violončelistai būna dirigento dešinėje. Kameriniame orkestre violončelių būna keletas – nuo trijų iki aštuonių, o simfoniniame orkestre – nuo aštuonių ir daugiau. Jų kiekis priklauso nuo to, kokio dydžio yra orkestras ir kiek muzikantų turi atlikti tam tikrą kūrinį. Šių instrumentų bosinis skambesys daugiausia naudojamas pritarimui, nors nemažai būna ir solinių vietų, tačiau orkestre violončelių, palyginti, yra nedaug (smuikų būna keliskart daugiau).
Istorija
Pavadinimas „violončelė“ kilęs iš italų kalbos ir reiškia „didelė viola“. Violončele grojama orkestruose, styginių instrumentų kvartetuose, taip pat ir solo. Violončelėms parašyta daug sonatų ir koncertų. Nors violončele dažniausiai grojama klasikinė muzika, tačiau taip pat ja grojama pop, roko ir netgi metalo stiliaus muzika.
Žymiausi baroko kūriniai violončelei yra šešios Johano Sebastiano Bacho siuitos be akompanimento, klasicizmo eroje du Jozefo Haidno koncertai, romantizmo eroje Antoníno Dvořáko, Edvardo Elgaro koncertai, bei dvi Johaneso Bramso sonatos.
Pirmąją violončelę XVI a. pagamino italų meistras Andrea Amati. Žymiausi violončelių gamintojai:
- Andrea Amati (1500–1577 m.)
- (1626–1698 m.)
- Antonijus Stradivarijus (1644–1737 m.)
Šiomis dienomis senųjų meistrų, ypač Stradivarijaus, gamintos violončelės labai vertinamos dėl gero skambesio. Labai svarbu violončelę nulakuoti tinkamu laku, nes lakas lemia didelę dalį instrumento skambesio. Manoma, kad pagrindinė Stradivarijaus instrumentų paslaptis yra lakas, tačiau iki šiol nežinoma tiksli jo sudėtis.
Įdomu
Iki XX a. violončele grojo labai nedaug moterų, nes buvo nepadoru, neelegantiška ir nemoteriška instrumentą laikyti tarp kojų.
Grojimas
Violončele grojama daugeliu būdų, tačiau galima išskirti du populiariausius: ir .
- Arco – griežimas stygomis. Stryko valdymo technikos vadinamos , kaip, pavyzdžiui, , , , ir t. t.
- Pizzicato – grojimas stygas užgaunant pirštais. Toks grojimo būdas naudojamas daug rečiau nei arco,dažniausiai orkestrinėje muzikoje.
Strykas
Violončelė, kaip ir kiti smuiko šeimos instrumentai turi stryką. Violončelės strykas šiek tiek storesnis už smuiko stryką. Brangių strykų medinė stryko dalis gaminama iš medžio Caesalpinia echinata. Kokybiškesni strykai daromi iš tamsesnės ir tankesnės šio medžio branduolinės medienos (šio medžio ji angl. vadinama pernambuco), kiek prastesni – iš balanos medienos (o ši – angl. brasilwood). Branduolinė mediena elastingesnė, garso greitis joje didesnis, todėl ji strykui labiau tinka. Pastaruoju metu išpopuliarėjo strykai gaminami iš plastiko ar kitų medžiagų.
Stryko apatinė dalis pagaminta iš , arba kitaip - arklio uodegos plaukų. Prieš grodami violončelininkai ašutus sutepa iš sakų gaminama . Kanifolija padidina sukibimą tarp ašutų ir stygos.
Konstrukcija
Žymūs pasaulio violončelininkai
Kai kurie žymiausi pasaulio violončelininkai:
- Luigi Boccherini
- David Geringas
- Yo-Yo Ma
- Mstislavas Rostropovičius
- Apocalyptica
Žymiausi Lietuvos violončelininkai
- Rimantas Armonas
- Saulius Bartulis
- Davidas Geringas (pasaulinio garso violončelininkas)
- Ramutė Kalnėnaitė
- Edmundas Kulikauskas
- Saulius Lipčius
- Silvija Sondeckienė
- Vytautas Sondeckis
Šaltiniai
- Albertas Vytautas Baika, Arvydas Karaška. Violončelė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014. 256-257 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Violončelė, Kas yra Violončelė? Ką reiškia Violončelė?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius ViolonceleVioloncele is priekio ir sonoHornbostel Sachs klasifikacija321 322 71 sudetinis chordofonas garsas isgaunamas stryku Issivysteapytiksliai 1660 m isGarsu diapazonasSusije instrumentaiSmuikas altas kontrabosas Violoncele strykinis chordofonas turintis keturias stygas C do G sol D re ir A la Violoncele snekamojoje kalboje vadinama cele yra bosinis smuiko seimos narys XVII a istobulinti trys smuiko variantai is kuriu vieno Viola da Gamba veliau ir istobulinta violoncele Grojama atsisedus Violoncele derinama kvintomis Zmogus grojantis violoncele vadinamas violoncelininku arba violoncelistu Violonceles ilgis buna įvairus ir priklauso nuo jos modelio taciau standartinis ilgis apie 75 cm Violonceles pagal dydį skirstomos į vieno ketvircio 1 4 dvieju ketvirciu 2 4 triju ketvirciu 3 4 pilnaja Natos violoncelei dazniausiai rasomos boso arba tenoro raktuose Violoncele orkestreOrkestruose violoncelistai sedi paciame pakrastyje desineje ziurint is ziurovo pozicijos taigi violoncelistai buna dirigento desineje Kameriniame orkestre violonceliu buna keletas nuo triju iki astuoniu o simfoniniame orkestre nuo astuoniu ir daugiau Ju kiekis priklauso nuo to kokio dydzio yra orkestras ir kiek muzikantu turi atlikti tam tikra kurinį Siu instrumentu bosinis skambesys daugiausia naudojamas pritarimui nors nemazai buna ir soliniu vietu taciau orkestre violonceliu palyginti yra nedaug smuiku buna keliskart daugiau IstorijaPavadinimas violoncele kiles is italu kalbos ir reiskia didele viola Violoncele grojama orkestruose styginiu instrumentu kvartetuose taip pat ir solo Violoncelems parasyta daug sonatu ir koncertu Nors violoncele dazniausiai grojama klasikine muzika taciau taip pat ja grojama pop roko ir netgi metalo stiliaus muzika Zymiausi baroko kuriniai violoncelei yra sesios Johano Sebastiano Bacho siuitos be akompanimento klasicizmo eroje du Jozefo Haidno koncertai romantizmo eroje Antonino Dvorako Edvardo Elgaro koncertai bei dvi Johaneso Bramso sonatos Pirmaja violoncele XVI a pagamino italu meistras Andrea Amati Zymiausi violonceliu gamintojai Andrea Amati 1500 1577 m 1626 1698 m Antonijus Stradivarijus 1644 1737 m Siomis dienomis senuju meistru ypac Stradivarijaus gamintos violonceles labai vertinamos del gero skambesio Labai svarbu violoncele nulakuoti tinkamu laku nes lakas lemia didele dalį instrumento skambesio Manoma kad pagrindine Stradivarijaus instrumentu paslaptis yra lakas taciau iki siol nezinoma tiksli jo sudetis ĮdomuIki XX a violoncele grojo labai nedaug moteru nes buvo nepadoru neelegantiska ir nemoteriska instrumenta laikyti tarp koju GrojimasVioloncele grojama daugeliu budu taciau galima isskirti du populiariausius ir Arco griezimas stygomis Stryko valdymo technikos vadinamos kaip pavyzdziui ir t t Pizzicato grojimas stygas uzgaunant pirstais Toks grojimo budas naudojamas daug reciau nei arco dazniausiai orkestrineje muzikoje StrykasStrykas Violoncele kaip ir kiti smuiko seimos instrumentai turi stryka Violonceles strykas siek tiek storesnis uz smuiko stryka Brangiu stryku medine stryko dalis gaminama is medzio Caesalpinia echinata Kokybiskesni strykai daromi is tamsesnes ir tankesnes sio medzio branduolines medienos sio medzio ji angl vadinama pernambuco kiek prastesni is balanos medienos o si angl brasilwood Branduoline mediena elastingesne garso greitis joje didesnis todel ji strykui labiau tinka Pastaruoju metu ispopuliarejo strykai gaminami is plastiko ar kitu medziagu Stryko apatine dalis pagaminta is arba kitaip arklio uodegos plauku Pries grodami violoncelininkai asutus sutepa is saku gaminama Kanifolija padidina sukibima tarp asutu ir stygos KonstrukcijaZymus pasaulio violoncelininkaiKai kurie zymiausi pasaulio violoncelininkai Luigi Boccherini David Geringas Yo Yo Ma Mstislavas Rostropovicius ApocalypticaZymiausi Lietuvos violoncelininkaiRimantas Armonas Saulius Bartulis Davidas Geringas pasaulinio garso violoncelininkas Ramute Kalnenaite Edmundas Kulikauskas Saulius Lipcius Silvija Sondeckiene Vytautas SondeckisSaltiniaiAlbertas Vytautas Baika Arvydas Karaska Violoncele Visuotine lietuviu enciklopedija T XV Venk Zvo Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2014 256 257 psl