Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vinčos kultūra vidurinio ir vėlyvojo neolito kultūra gyvavusi Balkanų pusiasalyje maždaug tarp V tūkstm pr m e pabaigos
Vinčos kultūra
Vinčos kultūra – vidurinio ir vėlyvojo neolito kultūra, gyvavusi Balkanų pusiasalyje maždaug tarp V tūkstm. pr. m. e. pabaigos ir IV tūkstm. pr. m. e. Pavadinta pagal Vinčos kalvos archeologinę vietovę Dunojaus pakrantėje, netoli Belgrado (Serbija). Kitų, šiai kultūrai priskiriamų radinių rasta Moravos, Vardaro slėniuose, taip pat Rumunijoje (), Bosnijoje (prie Tuzlos).
| Vinčos kultūra | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||
| Vinčos kultūros figūrėlė | ||||||
| Dab. valstybės | Serbija, Rumunija, Bosnija ir Hercegovina, Makedonija, Bulgarija | |||||
| Ist. regionas | centriniai Balkanai: Dunojaus, Moravos, Vardaro slėniai ir kt. | |||||
| Gyvenvietės | , , , , , Rudna Glava, Vršacas ir kt. | |||||
| Amžius | vėlyvasis neolitas | |||||
| Vikiteka | Vinčos kultūraVikiteka | |||||
Pirmieji Vinčos kultūros gyventojai gyveno pusiau žeminėse, vėliau ėmė statytis stačiakampius stulpinius namus. Dirbo akmeniniais ir raginiais įrankiais, turėjo varinių dirbinių. Darė plonasienius keraminius indus, puoštus raštais, keramines statulėles. Vertėsi gyvulininkyste, žemdirbyste, žvejyba.
1908 m. Vinčos kalvą ištyrė serbų archeologas .
Vinčos kultūros kilmė neaiški. Gali būti, kad ji atkeliavusi iš Mažosios Azijos, nors teigia ją kilus iš vietinės .Marija Gimbutienė mano, kad Vinčos kultūra žymėjo paskutinę Senosios Europos stadiją – vėliau ją užkariauja indoeuropiečiai iš Ponto stepės.
1961 m. Terterios vietovėje (Rumunija), kapavietėje rastos molinės lentelės bei figūrėlės. Ant kai kurių dirbinių rasta piktogramų, primenančių raštą. Dalis tyrėjų šiuos įrašus laiko pirmykščiu . Kadangi radiniai datuojami ~VI–V tūkstm. pr. m. e., šie spėjami rašto ženklai amžiumi pranoksta šumerų dantiraštį.
- Moteriška Vinčos kultūros figūrėlė
- Moliniai Vinčos indai
- Žymenys ant Terterios amuleto
- Vinčos kultūros būsto rekonstrukcija
Šaltiniai
- Vinčos kultūra. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 280–281 psl.
- Chapman, John (1981). The Vinča culture of south-east Europe: Studies in chronology, economy and society (2 vols). BAR International Series. 117. Oxford: BAR.
- Gimbutas, Marija A., ed. (1976). Neolithic Macedonia as reflected by excavation at Anza, southeast Yugoslavia. Los Angeles: Institute of Archaeology, University of California.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vinčos kultūra, Kas yra Vinčos kultūra? Ką reiškia Vinčos kultūra?
Vincos kultura vidurinio ir velyvojo neolito kultura gyvavusi Balkanu pusiasalyje mazdaug tarp V tukstm pr m e pabaigos ir IV tukstm pr m e Pavadinta pagal Vincos kalvos archeologine vietove Dunojaus pakranteje netoli Belgrado Serbija Kitu siai kulturai priskiriamu radiniu rasta Moravos Vardaro sleniuose taip pat Rumunijoje Bosnijoje prie Tuzlos Vincos kultura5700 m pr m e 4500 m pr m e Vincos kulturos figureleDab valstybes Serbija Rumunija Bosnija ir Hercegovina Makedonija BulgarijaIst regionas centriniai Balkanai Dunojaus Moravos Vardaro sleniai ir kt Gyvenvietes Rudna Glava Vrsacas ir kt Amzius velyvasis neolitasVikiteka Vincos kulturaVikiteka Pirmieji Vincos kulturos gyventojai gyveno pusiau zeminese veliau eme statytis staciakampius stulpinius namus Dirbo akmeniniais ir raginiais įrankiais turejo variniu dirbiniu Dare plonasienius keraminius indus puostus rastais keramines statuleles Vertesi gyvulininkyste zemdirbyste zvejyba 1908 m Vincos kalva istyre serbu archeologas Vincos kulturos kilme neaiski Gali buti kad ji atkeliavusi is Mazosios Azijos nors teigia ja kilus is vietines Marija Gimbutiene mano kad Vincos kultura zymejo paskutine Senosios Europos stadija veliau ja uzkariauja indoeuropieciai is Ponto stepes 1961 m Terterios vietoveje Rumunija kapavieteje rastos molines lenteles bei figureles Ant kai kuriu dirbiniu rasta piktogramu primenanciu rasta Dalis tyreju siuos įrasus laiko pirmyksciu Kadangi radiniai datuojami VI V tukstm pr m e sie spejami rasto zenklai amziumi pranoksta sumeru dantirastį Moteriska Vincos kulturos figurele Moliniai Vincos indai Zymenys ant Terterios amuleto Vincos kulturos busto rekonstrukcijaSaltiniaiVincos kultura Lietuviskoji tarybine enciklopedija XII t Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1984 T XII Vaislapelis Zvorune 280 281 psl Chapman John 1981 The Vinca culture of south east Europe Studies in chronology economy and society 2 vols BAR International Series 117 Oxford BAR Gimbutas Marija A ed 1976 Neolithic Macedonia as reflected by excavation at Anza southeast Yugoslavia Los Angeles Institute of Archaeology University of California