Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vinterio dėsnis baltų ir slavų kalbų fonetikos ypatybė kurios dėsningumus 1978 m savo straipsnyje aprašė vokiečių kalbin
Vinterio dėsnis
Vinterio dėsnis – baltų ir slavų kalbų fonetikos ypatybė, kurios dėsningumus 1978 m. savo straipsnyje aprašė vokiečių kalbininkas . Šis dėsnis teigia, kad indoeuropiečių prokalbės (ide.) trumpieji balsiai */e/, */o/ (> baltų prok. */a/), */a/ < */h₂e/ (> slavų prok. */o/), */i/ ir */u/ prieš neaspiruotus skardžiuosius sprogstamuosius priebalsius pailgėjo ir įgijo kylančią akūtinę priegaidę.
R. Sukac manymu, Vinterio dėsnis galioja dar ir albanų kalboje.
Veikimo atvejai
Vinterio dėsnis atsiskleidžia, sakykime, šiuose pavyzdžiuose:
- Ide. *sed- 'sėdėti' (iš čia lot. sedeō, skr. sīdati, sen. gr. hézomai, angl. sit) > baltų ir slavų prokalbių *sēstei (< *sēd-tei) > liet. sė́sti, slav. sěsti (su dėsningai panaikintomis geminatomis *dt > *st; ir slavų prokalbės jatis /ě/ atspindi ide. ir baltų prok. */ē/).
- Ide. *h₂ebl- 'obuolys' (iš čia angl. apple, vok. Apfel) > baltų prok. *ābōl-, slavų prok. *āblu- > liet. obuolỹs, gal. óbuolį, liet. dial. ā́buolį, latv. âbuols, slav. ablъko, kroat. jȁbuka, slovėn. jábolko ir t. t. (ilgainiui slavų prokalbėje ide. ilgieji /*ā/ ir /*ō/ sutapo į vieną /*a/, o trumpieji /*a/ ir /*o/ – į vieną /*o/).
Kadangi prieš ide. paprastuosius */b/, */d/, */g/, */gʷ/ Vinterio dėsnis veikė, o prieš aspiruotuosius */bʰ/, */dʰ/, */gʰ/, */gʷʰ/ – ne, daroma prielaida, kad baltų ir slavų prokalbėse šis dėsnis ėmė galioti tada, kai ide. */bʰ/, */dʰ/, */gʰ/, */gʷʰ/ jose dar nebuvo sutapę su paprastaisiais skardžiaisiais sprogstamaisiais */b/, */d/, */g/.
Pradinė Vinterio dėsnio formuluotė buvo tokia, kad balsiai prieš ide. neaspiruotuosius skardžiuosius sprogstamuosius priebalsius reguliariai ilgėja bet kokioje padėtyje. Nors gana daug pavyzdžių šią formuluotę patvirtina, vis dėlto yra didelis skaičius jos neatitinkančių atvejų: pavyzdžiui, slav. stogъ 'kaugė' < ide. *stógos, slav. voda 'vanduo' < ide. wódr̥. 1994 m. kroatų kalbininkas Rankas Matasovičius pasiūlė Vinterio dėsnio pataisas, pagal kurias jis galioja tik uždaruosiuose skiemenyse. R. Matasovičiaus papildytas Vinterio dėsnis buvo taikomas 1998–2001 m. išleistame indoeuropiečių prokalbės veiksmažodžių žodyne (vok. Lexikon der indogermanischen Verben). Kitus Vinterio dėsnį ribojančius atvejus nagrinėjo F. Kortlandt, N. Shintani, J. Rasmussen, V. Dybo ir Holst.
Kritika
Ne visi baltų ir slavų kalbų istorinės kalbotyros specialistai pripažįsta Vinterio dėsnį. S. Patri (2006 m.), ištyręs šiam dėsniui nepaklūstančius atvejus, priėjo prie išvados, kad tai iš viso net ne dėsnis. Pasak jo, šio dėsnio išimčių tiek daug ir jos tokios skirtingos, kad neįmanoma padaryti jokio fonologinio apibendrinimo.
Išnašos
- Collinge N. E. (1985). The Laws of Indo-European. Amsterdam — Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. p. 225.
Literatūra
- Roman Sukac, Introduction to Proto-Indo-European and Balto-Slavic Accentology // Cambridge Scholars Publishing, 2013, p.169
- Kortlandt, Frederik (14–2 m. rugsėjo mėn.2, 1988), "Remarks on Winter's law" (PDF), Studies in Slavic and General Linguistics: Dutch Contributions to the 10th International Congress of Slavists (Sofia) 11: 387–396
- Dybo, Vladimir (2002), "Balto-Slavic Accentology And Winter's Law" (PDF), Studia Linguarum (Moscow: RSUH Publishers) 3: 295–515
- Matasović, Ranko (2002), "Toward a relative chronology of the earliest Baltic and Slavic sound changes", Baltistica 40/2
- Derksen, Rick (2002), "On the reception of Winter’s law" (PDF), Baltistica 37: 5–13
- Kortlandt, Frederik (2007), Winter's law again
- Kapović, Mate (2008), Uvod u indoeuropsku lingvistiku, Zagreb: Matica hrvatska, ISBN 978-953-150-847-6
- Matasović, Ranko (2008), Poredbenopovijesna gramatika hrvatskoga jezika, Zagreb: Matica hrvatska, ISBN 978-953-150-840-7
- Patri, Sylvain (2005), "Observations sur la loi de Winter" (in French), Historische Sprachforschung 118: 269–293
- Young, Steven (2008), "Winter's law and etymologies, with special reference to Lithuanian" (PDF), Baltistica 43/2: 201–218
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vinterio dėsnis, Kas yra Vinterio dėsnis? Ką reiškia Vinterio dėsnis?
Vinterio desnis baltu ir slavu kalbu fonetikos ypatybe kurios desningumus 1978 m savo straipsnyje aprase vokieciu kalbininkas Sis desnis teigia kad indoeuropieciu prokalbes ide trumpieji balsiai e o gt baltu prok a a lt h e gt slavu prok o i ir u pries neaspiruotus skardziuosius sprogstamuosius priebalsius pailgejo ir įgijo kylancia akutine priegaide R Sukac manymu Vinterio desnis galioja dar ir albanu kalboje Veikimo atvejaiVinterio desnis atsiskleidzia sakykime siuose pavyzdziuose Ide sed sedeti is cia lot sedeō skr sidati sen gr hezomai angl sit gt baltu ir slavu prokalbiu sestei lt sed tei gt liet se sti slav sesti su desningai panaikintomis geminatomis dt gt st ir slavu prokalbes jatis e atspindi ide ir baltu prok e Ide h ebl obuolys is cia angl apple vok Apfel gt baltu prok abōl slavu prok ablu gt liet obuolỹs gal obuolį liet dial a buolį latv abuols slav ablko kroat jȁbuka sloven jabolko ir t t ilgainiui slavu prokalbeje ide ilgieji a ir ō sutapo į viena a o trumpieji a ir o į viena o Kadangi pries ide paprastuosius b d g gʷ Vinterio desnis veike o pries aspiruotuosius bʰ dʰ gʰ gʷʰ ne daroma prielaida kad baltu ir slavu prokalbese sis desnis eme galioti tada kai ide bʰ dʰ gʰ gʷʰ jose dar nebuvo sutape su paprastaisiais skardziaisiais sprogstamaisiais b d g Pradine Vinterio desnio formuluote buvo tokia kad balsiai pries ide neaspiruotuosius skardziuosius sprogstamuosius priebalsius reguliariai ilgeja bet kokioje padetyje Nors gana daug pavyzdziu sia formuluote patvirtina vis delto yra didelis skaicius jos neatitinkanciu atveju pavyzdziui slav stog kauge lt ide stogos slav voda vanduo lt ide wodr 1994 m kroatu kalbininkas Rankas Matasovicius pasiule Vinterio desnio pataisas pagal kurias jis galioja tik uzdaruosiuose skiemenyse R Matasoviciaus papildytas Vinterio desnis buvo taikomas 1998 2001 m isleistame indoeuropieciu prokalbes veiksmazodziu zodyne vok Lexikon der indogermanischen Verben Kitus Vinterio desnį ribojancius atvejus nagrinejo F Kortlandt N Shintani J Rasmussen V Dybo ir Holst KritikaNe visi baltu ir slavu kalbu istorines kalbotyros specialistai pripazįsta Vinterio desnį S Patri 2006 m istyres siam desniui nepaklustancius atvejus priejo prie isvados kad tai is viso net ne desnis Pasak jo sio desnio isimciu tiek daug ir jos tokios skirtingos kad neįmanoma padaryti jokio fonologinio apibendrinimo IsnasosCollinge N E 1985 The Laws of Indo European Amsterdam Philadelphia John Benjamins Publishing Company p 225 LiteraturaRoman Sukac Introduction to Proto Indo European and Balto Slavic Accentology Cambridge Scholars Publishing 2013 p 169 Kortlandt Frederik 14 2 m rugsejo men 2 1988 Remarks on Winter s law PDF Studies in Slavic and General Linguistics Dutch Contributions to the 10th International Congress of Slavists Sofia 11 387 396 Dybo Vladimir 2002 Balto Slavic Accentology And Winter s Law PDF Studia Linguarum Moscow RSUH Publishers 3 295 515 Matasovic Ranko 2002 Toward a relative chronology of the earliest Baltic and Slavic sound changes Baltistica 40 2 Derksen Rick 2002 On the reception of Winter s law PDF Baltistica 37 5 13 Kortlandt Frederik 2007 Winter s law again Kapovic Mate 2008 Uvod u indoeuropsku lingvistiku Zagreb Matica hrvatska ISBN 978 953 150 847 6 Matasovic Ranko 2008 Poredbenopovijesna gramatika hrvatskoga jezika Zagreb Matica hrvatska ISBN 978 953 150 840 7 Patri Sylvain 2005 Observations sur la loi de Winter in French Historische Sprachforschung 118 269 293 Young Steven 2008 Winter s law and etymologies with special reference to Lithuanian PDF Baltistica 43 2 201 218