Vincė Jonuškaitė-Zaunienė, Leskaitienė (g. 1901 m. sausio 22 d. Senasis Subačius, Panevėžio apskr. – m. 1997 m. gegužės 18 d. Santa Barbara, Kalifornijos valstija; 1997 m. rugpjūčio 15 d. perlaidota Kaune) – Lietuvos dainininkė (mecosopranas).
Subačius, Panevėžio apskr
Santa Barbara, Kalifornijos valstija
Biografija
redaguotiD. Zauniaus žmona. 1915 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Lietuvoje pasitraukė į Voronežą, lankė muzikos mokyklą, kur dainuoti mokė latvių solistė Elza Zubitė, dalyvavo lietuvių pabėgėlių renginiuose. 1918 m. grįžusi į Lietuvą baigė mokytojų kursus, mokytojavo, dirbo Žemės ūkio ministerijoje Kaune, įstojo į Kauno muzikos mokyklos fortepijono klasę, vaidino, dainavo „Vilkolakio“ spektakliuose. 1919 m. dainavo Vaidilutės partiją – M. Petrausko operoje „Birutė“. 1920–1923 m. dainavimo mokėsi Berlyno aukštojoje muzikos mokykloje pas A. Fišerį ir privačiai pas O. Marini. 1923–1925 m. studijavo Romoje pas E. Feiringą, 1926 m. ir 1928 m. tobulinosi Milane pas M. Samarką ir V. Belecą. 1925–1944 m. Valstybės teatro solistė. Sukūrė 47 vaidmenis. Jos Karmen – vienas ryškiausių Lietuvos teatro istorijoje.
Dainavo Buenos Airių teatro „Colon“, Prahos „Narodni Divadlo“, Talino „Estonia“, Rygos nacionalinėje operoje, Paryžiaus „Opéra Comique“ ir kituose teatruose. Kaip kamerinė dainininkė koncertavo Berlyne, Varšuvoje, Vienoje, Maskvoje, Londone, Kopenhagoje. Atgaivino ir įtvirtino Lietuvoje kamerinio vokalinio koncerto tradiciją. Repertuarą sudarė klasikų ir XX a. kompozitorių kūriniai. Surengė lietuvių kompozitorių ir liaudies dainų koncertų su paaiškinimais Lietuvoje, 1925 m. Romoje, 1931 m. Stokholme, 1934 m. Paryžiuje. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Nuo 1948 m. gyveno JAV. Koncertavo Čikagoje, Toronte, skaitė paskaitas apie lietuvių liaudies dainas, dalyvavo visuomeninėje veikloje.[1]
Vaidmenys
redaguoti- Karmen – Žoržas Bizė. Karmen
- Dalila – Kamilis Sen Sansas. Samsonas ir Dalila
- Amneris, Ulrika, Azučena – Džiuzepė Verdis. Aida, Kaukių balius. Trubadūras
- Marta – Eduardas d’Alberas. Slėnis
- Ortrūda – Richardas Vagneris. Lohengrinas
- Grafienė – Piotras Čaikovskis Pikų dama
- Šarlotė – Žiulis Masnė. Verteris
Įvertinimas
redaguoti- 1934 m. „Renaissance Française“ draugijos aukso medalis
- 1935 m. Gedimino 3 laipsnio ordinas
- Nuo 2000 m. akademinio skautų sąjūdžio Vydūno fondo iniciatyva Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje kasmet rengiami Vincės Jonuškaitės vokalistų konkursai
Atminimas
redaguotiVincės Jonuškaitės vardu pavadintas Kupiškio rajono Subačiaus gimnazijos skyrius.
- Jūratė Vyliūtė. Vincė Jonuškaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 721 psl.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Vincė Jonuškaitė, Kas yra Vincė Jonuškaitė? Ką reiškia Vincė Jonuškaitė?