Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vilniaus vyskupija Lietuvos vyskupija veikusi iki 1925 m kai tapo Vilniaus arkivyskupija Vilniaus katedraVyskupijos isto
Vilniaus vyskupystė
Vilniaus vyskupija – Lietuvos vyskupija, veikusi iki 1925 m., kai tapo Vilniaus arkivyskupija.
Vyskupijos istorija
Įkūrimas
1382 m. spalio 31 d. Dubysos sutartimi Jogaila pasižadėjo lietuvius apkrikštyti per ketverius metus ir Kryžiuočių ordinui atiduoti Žemaitiją iki Dubysos. Vytautas vokiečių buvo pakrikštytas 1383 m. ir gavo Vygando vardą. 1384 m. jis priėmė stačiatikių tikėjimą, o 1386 m. vėl katalikiškai krikštijosi (Aleksandru). Jogaila apsikrikštijo Krokuvoje 1386 m. ir gavo Vladislovo vardą. 1387 m. vasario 17 d. Jogaila Vilniaus Šv. Stanislovo bažnyčiai, būsimai katedrai, dovanojo Tauragnų pilį su valsčiumi, Labanoro bei Molėtų kaimus, taip pat Bokštų, Dubrovno ir , daržų, sklypų Vilniuje, 1 mūrinį bei 4 medinius namus ir dešimtinę žuvų iš karališkosios Nemuno žvejybos.
Janas Dlugošas nurodo, kad 1387 m. Jogaila pastatė ir aprūpino 7 parapines bažnyčias: Ukmergės, Maišiagalos, Nemenčinės, Medininkų, Krėvos, Obolcų (Vitebsko apskr.) ir Hainos (Minsko apskr.). Lietuviai buvo krikštijami 1387 m. vasarą. 1388 m. kovo 12 d. popiežius Urbonas VI Poznanės vyskupą įpareigojo kanoniškai sutvarkyti Vilniaus vyskupijos įsteigimą. atvykęs į Vilnių pastatytai bažnyčiai suteikė katedros titulą ir pirmuoju Vilniaus vyskupu paskyrė pranciškoną Andrių Vasilą. Vyskupija priskirta prie Gniezno arkivyskupijos. Sudaryta kapitula iš 2 prelatų ir 10 kanauninkų. 1435 m. įsteigtos arkidiakono, 1444 m. – kustodo, 1522 m. – scholastiko ir kantoriaus prelatūros.
Valdymo struktūra
XVI-XVIIII a. kapitulą sudarė 6 prelatai ir 12 kanauninkų. Jogaila, Vytautas ir kiti didikai kapitulai dovanojo dvarų ir kitų turtų. Arkidiakonui priklausė Parafianovo ir Rukainių dvarai. Vėliau padidintos ir Vilniaus vyskupo valdos. Iki 1512 m. įkurta sufragano (pavyskupio) pareigybė. Sufraganus rinkdavosi vyskupai ordinarai dažniausiai iš kapitulos narių ir prašydavo popiežiaus patvirtinimo.
Nuo 1639 m. baltarusiškajai vyskupijos daliai irgi skiriamas sufraganas. Dažnai sufraganai būdavo ir kitų vyskupijų tituliniai vyskupai. 1772 m. įsteigta Trakų, 1795 m. – Kuršo sufraganijos. Kapitulos nariai turėjo savo padėjėjus su prelato ar kanauninko koadjutoriaus (padėjėjo) titulu. Jie atstovaudavo prelatams ar kanauninkams, nereziduojantiems (neturintiems savo būstinės) katedroje, dalyvaudavo kapitulos posėdžiuose. XVIII a. buvo 15 koadjutorių. Be to, katedroje buvo 18 vikarų, kurie sudarė vikarų kolegiją ir turėjo savo statutą, 1653 m. patvirtintą vyskupo Jurgio Tiškevičiaus.
Bažnyčių tinklo plėtra
Be septynių 1387 m. Jogailos statytų bažnyčių, XIV a. pabaigoje Vilniuje buvo mažiausiai dar 4. Katalikų šventovės jau stovėjo Ašmenoje, Bistryčioje, Lydoje, Merkinėje, Naugarduke. Vytauto ir Jogailos laikais iki 1430 m. Vilniaus vyskupijoje pastatytos 27 katalikų bažnyčios. 1431–1500 m. funduotos dar 34. 1555 m. minimas vyskupijos administracinis vienetas – dekanatas. Vilniaus vyskupija apėmė beveik visą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, išskyrus Žemaičių seniūniją ir Trakų vaivadijos Upytės apskrities dalį – Trakų, Vilniaus, Vitebsko, Polocko, Minsko, Naugarduko, Mstislavlio, Smolensko vaivadijas ir dalį Bresto vaivadijos.
J. Ochmanskio duomenimis, XVI a. viduryje Vilniaus vyskupijoje buvo 259 parapinės bažnyčios, iš jų 83 turėjo altarijas. Daugiausia bažnyčių tada buvo Vilniaus (26), Ašmenos (53), Lydos (22), Ukmergės (23) ir Trakų (20) apskrityse. Polocko, Vitebsko ir Oršos apskrityse tebuvo po vieną. 1636 m. rytinės sritys atiteko įsteigtai Smolensko vyskupijai. Nuo XVII a. vidurio iki 1772 m. vyskupijos ribos nesikeitė, 1669 ir 1774 m. sinodų leidiniuose nurodyti tie patys 26 dekanatai: Alvito, Ašmenos, Augustavo, Bobruisko, Breslaujos, Gardino, Kauno, Knišino, Kupiškio, Lydos, Minsko, Naugarduko, Oršos, Pabaisko, Polocko, Radoškovičių, Rodūnios, Rožanų, Simno, Slonimo, Svyrių, Trakų, Ukmergės, Vilniaus, Vitebsko ir Volkovysko. 1669 m. buvo 410 bažnyčių, o 1744 m. – 388 parapinės bažnyčios, 74 filijos, 78 koplyčios, 63 altarijos. Į šį skaičių neįeina tos vienuolyno bažnyčios, kurios nebuvo parapinės. 1690 m. veikė 101 vienuolynas: dominikonų (32), jėzuitų (18), reguliariųjų atgailos kanauninkų (10), pranciškonų (9), senosios regulos karmelitų (8), basųjų karmelitų (3), bazilijonų (2), augustinų (2), kamaldulių (2), bonifratrų (2), (1), kartūzų (1), marijonų (1), seserų vienuolijų (9);
Vyskupiją aptarnaujančios įstaigos
Vyskupijos sostinė visą laiką buvo Vilnius. Čia gyveno vyskupas ordinaras ir sufraganai. Netoli katedros stovėjo vyskupų rūmai, o vasaros rezidencija pasirinkti Verkiai. 1582 m. įsteigta diecezinė kunigų seminarija. 1582–1798 m. Vilniuje veikė tarptautinė popiežiaus seminarija (alumnatas), 1803–1833 m. – tarpdiecezinė Vyriausioji dvasinė seminarija. 1834 m. įsteigta dvasinė akademija 1842 m. perkelta į Peterburgą. Konfesiniam gyvenimui aptarti būdavo šaukiami kunigų suvažiavimai – sinodai. Pirmasis sinodas įvyko 1520 ar 1521 m. 1626 m. sinode, be kita ko, nutarta mokyklose Šventąjį raštą aiškinti lenkiškai ir lietuviškai, į parapijas skirti lietuviškai mokančius vikarus. (Šių nutarimų nesilaikyta.) Paskutiniajame 1744 m. sinode nustatytos ir paskelbtos parapijų ribos. Vėliau aktualiais pastoracijos reikalais vyskupai skelbdavo ganytojiškus laiškus.
Vyksupijos teritorijos kaita XVIII-XIX a.
Per pirmąjį Lietuvos ir Lenkijos padalijimą 1772 m. prie Rusijos prijungtos Minsko, Mstislavlio, Vitebsko vaivadijos ir dalis Polocko vaivadijos. 1773 m., nesuderinus su popiežiumi, įsteigta Mogiliovo vyskupija, kuri 1782 m. pakelta į arkivyskupiją. Jos įsteigimas kanoniškai sutvarkytas 1783 m. Po Trečiojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo 1795 m. dalis Vilniaus vyskupijos, t. y. Balstogės sritis ir Užnemunė, atiteko Prūsijai. Tos diecezijos dalies Vilniui neleista administruoti, o 1797 m. įsteigta Vygrių vyskupija. 1798 m. naujai Minsko vyskupijai atiteko Bobruisko, Minsko, Radoškovičių dekanatai ir dalis Polocko dekanato. Prie Vilniaus vyskupijos prijungti latviški Kuršo ir Žiemgalos dekanatai. 1798 m. Vilniaus diecezija priskirta prie Mogiliovo arkivyskupijos.
XIX a. pradžioje buvo šie 22 dekanatai: Ašmenos, Breslaujos, Bresto, Gardino, Kauno, Kobrino, Kupiškio, Kuršo, Lydos, Naugarduko, Obelių, Pabaisko, Pružanų, Slonimo, Trakų, Ukmergės, Upytės, Užnerio, Vilniaus, Vyšniavo, Volkovysko ir Žiemgalos. 1806 m. vyskupijoje buvo 272 parapinės bažnyčios, 106 vienuolynai su 1226 vienuoliais ir 19 seserų vienuolynų su 343 vienuolėmis. Be to, XIX a. pradžioje Vilniaus vyskupijoje veikė 254 unitų bažnyčios. 1596 m. paskelbtas Lietuvos ir Lenkijos rytų ir vakarų bažnyčių susijungimas (unija). Nuo 1633 m. Vilnius – ir unitų vyskupijos centras. 1833 m. Vilniaus unitų vyskupu tapo . Jis dar prieš įšventinimą Rusijos valdžiai buvo pasižadėjęs pereiti į stačiatikybę. 1839 m. unitų bažnyčios atstovų vardu paprašė carą unitų bažnyčią prijungti prie stačiatikių.
1849 m. Rusijos imperijoje buvo keičiamos vyskupijų ribos. Vilniaus vyskupijai atiteko Gardino ir Vilniaus gubernijos. Žemaičių vyskupijai – Breslaujos, Kauno, Kupiškio, Kuršo, Obelių, Ukmergės, Upytės, Žiemgalos dekanatai ir dvi Pabaisko dekanato parapijos. Naugarduko dekanatas priskirtas prie Minsko vyskupijos. Prie Vilniaus vyskupijos prijungta Balstogės sritis, 1807–1848 m. priklausiusi Mogiliovo diecezijai. Vilniaus vyskupijai grąžinti Belsko, Radoškovičių, Sokulkos dekanatai ir dalis Polocko dekanato. 1869 m. prie Vilniaus vyskupijos prijungta be popiežiaus žinios panaikinta Minsko vyskupija. 1882 m. suderinus su popiežiumi, buvusi Minsko vyskupija priskirta prie Mogiliovo diecezijos. Prijungus Minsko dieceziją, Vilniaus vyskupijoje buvo 34 dekanatai. Nuo 1882 m. liko 23: Ašmenos, Balstogės, Belsko, Bresto, Dysnos, Gardino, Giedraičių, Kobrino, Lydos, Merkinės, Pružanų, Rodūnios, Slonimo, Sokulkos, Svyrių, Švenčionių, Trakų, Užnerio, Vilniaus miesto, Vilniaus apskrities, Vyšniavo ir Volkovysko. 1860 m. vyskupijoje buvo 298 parapinės bažnyčios ir 600 kunigų, 1901 m. – 235 parapinės bažnyčios ir 362 kunigai.
Vyskupijos turto konfiskacija
1792 m. prie Rusijos prijungtoje teritorijoje atsidūrusios bažnytinės žemės paskelbtos Rusijos iždo nuosavybe. Numalšinus T. Kosciuškos sukilimą, 1794 m. Rusijos vyriausybės įsaku Vilniaus vyskupo valdos taip pat paskelbtos valstybes nuosavybe. Remtasi 1789 m. liepos 27 d. Respublikos seimo įstatymu, skelbiančiu, kad vyskupo valdos, kai nėra jo ordinaro, turi atitekti iždui. Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis 1794 m. birželio 28 d. Varšuvoje lenkų sukilėlių pakartas. Vilniaus vyskupui valdžios paskirta alga – 10 000 rb per metus. Tai sudarė apie aštuntadalį nusavintų valdų pajamų. Vyskupo dvarai išdalyti privatiems asmenims. Molėtus ir Gervėčius Jekaterina II dovanojo Šuazeliui, Armoniškes – baronui Lefortui, Tauragnus – generolui Jagušinskiui, Raudondvarį – atsargos pulkininkui Parčevskiui. Salakas tapo Vilniaus generalgubernatoriaus valda. Vilniaus vyskupo dvarai Baltarusijoje išdalyti anksčiau. Vyskupo rūmuose įsikūrė generalgubernatorius. Trakų sufraganijos, Vilniaus Šv. Kazimiero koplyčios bei 9 turtingiausių bažnyčių (Anykščių, Ašmenos, Gardino, Geranainių, Kauno, Nemenčinės, Trakų, Vilniaus Šv. Jonų, Volpos) pajamos paskirtos Vilniaus universitetui. 1842–1843 m. suvalstybintos visos bažnytinės žemės, kuriose gyventa pavaldinių. Bažnyčioms skirta iki 33 dešimtinių (dešimtinė – 1,09 ha) žemės, o vienuolynams ir daugiau. Priklausomai nuo parapijiečių skaičiaus bažnyčios suskirstytos į 5 klases. I klasės parapijos klebonui nustatyta 600, II kl. – 500, III kl. – 400, IV kl. – 275, V kl. – 230 rb alga per metus. Vyskupui mokėta 2000, kapitulos klebonui – 300, prelatams – 250 rb per metus. 1843 m. kapitulos narių skaičius sumažintas iki 3. Jiems algos nemokėtos. Vėliau kanauninkams už atimtas valdas mokėta po 140-180 rb per metus. Vilniaus katedrai išlaikyti paskirta 2120 rb per metus.
Vienuolynai
Nepanaikinti vienuolynai 1842 m. suskirstyti į tris klases. I klasės turėjo turėti ne mažiau 22, II kl. – ne mažiau 16, III kl. – ne mažiau 13 vienuolių. I klasės seserų vienuolynai buvo tie, kurie turėjo ne mažiau 19, II kl. – ne mažiau 16, III kl. – ne mažiau 11 seserų. Visi vienuolynai, neturintys trečiai klasei nustatyto vienuolių skaičiaus, priskirti neetatiniams ir pasmerkti uždarymui. Į etatinius vienuolynus uždrausta priimti naujų narių. Jau 1798 m. Rusijos valdžia Vilniuje uždarė Šv. Ignoto bažnyčią. 1832 m. vienu įsaku Vilniaus vyskupijoje uždaryti 49 vienuolynai ir 29 jų bažnyčios. Iš viso 1832 m. Rusijos imperijoje uždaryti 192 vienuolynai, buvo likę 119. 1798–1885 m. vyskupijoje uždarytos 107 katalikų bažnyčios ir 81 koplyčia. Iki 1905 m. veikė šie vienuolynai: Gardino pranciškonų, Vilniaus benediktinių, Gardino brigitiečių, Slonimo bernardinių. Caro valdžia trukdė skirti vyskupus, 1863 m. ištrėmė vyskupą , nušalino nuo pareigų vyskupus ordinarus: (1885), (1902), Eduardą Ropą (1907).
Lietuvybės puoselėjimas
Iki 1794 m. Vilniaus vyskupai buvo LDK Ponų tarybos, Lietuvos ir Lenkijos valstybės senato nariai. Vieni iš įtakingiausių vyskupų Lietuvos valstybiniame ir kultūriniame gyvenime buvo Valerijonas Protasevičius, Jurgis Radvila, Ignotas Jokūbas Masalskis ir kiti. Dauguma Vilniaus vyskupų bei kapitulos narių buvo nelietuviai arba sulenkėję bajorai. Vyskupijoje kelis šimtmečius vykdyta lietuvių lenkinimo politika. 28 Vilniaus vyskupijos bažnyčių kunigaikščių aprūpinimo dokumentuose reikalaujama, kad nuolat būtų kunigas, mokantis lietuviškai. Tokie aktai žinomi ir dabar sulenkintose parapijose: Ikaznėje, Eišiškėse, Lavoriškėse, Rūdninkuose. 1802–1843 m. Vilniaus diecezijos (misionierių) spaustuvėje išspausdintos 65 lietuviškos knygos, tačiau nuo XVIII a. pirmosios pusės iki 1901 m. Vilniaus bažnyčiose nebesakyti pamokslai lietuvių kalba. 1828 m. pastabose apie Vilniaus dekanato vizitaciją konstatuojama, kad daugumos parapijų gyventojai lietuviai, valstietės moterys ir vaikai nesupranta lenkiškai, tačiau bažnyčiose lietuviškų pamokslų nesą. Lietuvių polonizacija per bažnyčią ypač sustiprėjo po 1863 m. sukilimo.
1884 m. tik 8 vyskupijos bažnyčiose buvo sakomi lietuviški pamokslai, 23 – lietuviški ir lenkiški, 6 – lenkiški ir retkarčiais lietuviški, kitose – tik lenkiški. Dekano Silvestro Gimžausko iniciatyva apie 1883 m. beveik visame Merkinės dekanate, be lenkiškų, pradėti sakyti ir lietuviški pamokslai. 1893 m. iš 62 vyskupijos lietuviškų parapijų 23 bažnyčiose pamokslai sakyti tik lenkiškai, 11 – lenkiškai ir lietuviškai, 28 – lietuviškai. Kilus lietuvių atgimimui, ypač„ trukdyta turėti lietuviškas pridėtines pamaldas bei sakyti pamokslus tose parapijose, kur vyravo dvikalbystė, arba tautiniu atžvilgiu mišriose. Nuo 1906 m. Vilniaus vyskupijos kurija leido kelis katalikiškus laikraščius tiktai lenkų kalba. Siekdami sustabdyti lenkinimą per bažnyčią, 1906 m. lietuviai inteligentai parengė memorandumą „Apie lenkų kalbą Lietuvos bažnyčiose“ ir pasiuntė popiežiui Pijui X. 1912 m. 70 lietuvių kunigų pasirašė antrą memorandumą popiežiui apie Vilniaus vyskupijos lenkinimą.
1912 m. vyskupijoje veikė 27 Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyriai. 1913 m. įsisteigė katalikiška lietuvių švietimo draugija „Rytas", 1914 m. turėjusi apie 40 skyrių. 1918 m. Vilniaus vyskupu paskirtas Jurgis Matulaitis. Tai buvo aukšto intelekto dvasios vadas, siekiantis darnaus visų tautų sugyvenimo. Lenkai dvasininkai privertė jį atsisakyti užimamų pareigų.
Arkivyskupijos įsteigimas
1920 m. lenkai užėmė Vilnių ir didesnę vyskupijos teritoriją. Iš Detuvoje likusios Vilniaus diecezijos dalies 1926 m. įsteigta Kaišiadorių vyskupija. Lenkijos valdomoje vyskupijos dalyje 1925 m. sudaryta Vilniaus arkivyskupija, viena iš 5 Lenkijos bažnytinių provincijų.
Vilniaus vyskupija
Vyskupai ir administratoriai
| Nuo | Iki | Asmuo | Vaizdas | Svarbi veikla |
| 1388 m. vasara | 1398 m. lapkričio 14 d. | Andrius I Vasila | ||
| 1399 m. gegužės 5 d. | 1407 m. vasario 7 d. | Jokūbas Plichta | ||
| 1408 m. sausio 16 d. | 1414 | Mikalojus I Gožkovskis | ||
| 1415 m. vasario 15 d. | 1421 m. gruodžio 22 d. | |||
| 1421 m. | 1422 m. | |||
| 1422 m. balandžio 4 d. | 1453 m. gegužės 9 d. | Motiejus I Trakiškis (Vilnietis) | ||
| 1453 m. spalio 17 d. | 1467 m. rugsėjo 29 d. | |||
| 1468 m. gegužės 4 d. | 1481 m. vasario 6 d. | Janas Losovičius | ||
| 1481 m. rugpjūčio 27 d. | 1491 | |||
| 1492 m. balandžio 1 d. | 1507 m. kovo 27 d. | Albertas I Taboras | ||
| 1507 m. rugsėjo 10 d. | 1519 m. balandžio 19 d. | Albertas II Radvila | ||
| 1519 m. rugsėjo 23 d. | 1536 m. kovo 15 d. | Jonas II iš Lietuvos kunigaikščių | ||
| 1536 m. kovo 15 d. | 1555 m. rugsėjo 4 d. | Paulius Algimantas Alšėniškis | ||
| 1556 m. balandžio 10 d. | 1579 m. gruodžio 31 d. | Valerijonas Protasevičius | ||
| 1579 m. gruodžio 31 d. | 1591 m. rugpjūčio 9 d. | Jurgis I kardinolas Radvila | ||
| 1592 | 1594 | - | adm. sufraganas | |
| 1600 m. liepos 31 d. | 1615 m. spalio 22 d. | Benediktas Vaina | ||
| 1616 m. gegužės 18 d. | 1630 m. sausio 9 d. | Eustachijus Valavičius | ||
| 1631 m. kovo 24 d. | 1649 m. balandžio 14 d. | Abraomas Vaina | ||
| 1649 m. gruodžio 9 d. | 1656 m. sausio 17 d. | Jurgis II Tiškevičius | ||
| 1656 m. spalio 16 d. | 1661 m. kovo 9 d. | Jonas III Karolis Daugėla Zaviša | ||
| 1661 m. lapkričio 21 d. | 1665 m. gegužės 17 d. | Jurgis III Bialozoras | ||
| 1667 m. liepos 18 d. | 1671 m. gegužės 22 d. | Aleksandras I Sapiega | ||
| 1682 m. gegužės 25 d. | 1684 m. gegužės 8 d. | adm. 1672–1682 | ||
| 1685 m. balandžio 9 d. | 1686 m. lapkričio 30 d. | |||
| 1687 m. lapkričio 24 d. | 1722 m. spalio 24 d. | Konstantinas Kazimieras Bžostovskis | ||
| 1722 m. spalio 24 d. | 1723 m. sausio 18 d. | Motiejus II Juozapas Ancuta | ||
| 1724 m. spalio 24 d. | 1729 m. vasario 19 d. | |||
| 1730 m. spalio 2 d. | 1762 m. sausio 23 d. | Mykolas Jonas Zenkovičius | ||
| 1762 m. kovo 29 d. | 1794 m. birželio 28 d. | Ignotas Jokūbas Masalskis | ||
| 1798 m. rugpjūčio 9 d. | 1808 m. rugpjūčio 26 d. | Jonas Nepomukas Kosakovskis | ||
| 1814 m. rugsėjo 26 d. | 1815 m. rugpjūčio 5 d. | Jeronimas Stroinovskis | adm. 1808–1813 | |
| 1815 | 1822 | - | adm. sufraganas Tadeušas Kundzičius | |
| 1816 | 1826 | - | adm. Mogiliovo metropolitas Stanislovas Sestrencevičius | |
| 1840 m. gruodžio 14 d. | 1841 m. gruodžio 27 d. | Andriejus III Benediktas Klangevičius | adm. 1828–1840 | |
| 1842 | 1846 | - | adm. sufraganas Jonas Civinskis | |
| 1848 m. liepos 3 d. | 1856 m. spalio 27 d. | Vaclovas Žilinskis | adm. 1847, 1857–1858 | |
| 1858 m. rugsėjo 27 d. | 1883 m. kovo 15 d. | ištremtas 1863, mirė 1891 | ||
| 1863 | 1866 | - | adm. prel. | |
| 1867 | 1882 | - | adm. | |
| 1883 m. kovo 15 d. | 1889 m. gruodžio 30 d. | nušalintas 1885, mirė 1929 | ||
| 1886 | 1889 | - | adm. , t. p. 1895–1897 | |
| 1889 m. gruodžio 30 d. | 1895 m. birželio 10 d. | Antanas Pranciškus Audzevičius | ||
| 1897 m. liepos 21 d. | 1902 m. rugsėjo 2 d. | |||
| 1903 m. lapkričio 9 d. | 1917 m. liepos 25 d. | Eduardas Roppas (von Ropp) | nušalintas 1907, mirė 1939 | |
| 1908 | 1917 | - | adm. | |
| 1918 m. spalio 23 d. | 1925 m. liepos 14 d. | Jurgis Matulaitis | ||
| 1925 m. gruodžio 14 d. | 1926 m. vasario 17 d. | arkiv. | ||
| 1926 m. birželio 24 d. | 1955 m. birželio 19 d. | arkiv. Romualdas Jalbžykovskis | 1942–1944 m. impeditus, nuo 1945 m. rezidavo Balstogėje | |
| 1989 m. d. | 1991 m. birželio 18 d. | arkiv. Julijonas Steponavičius | ||
| 1991 m. gruodžio 24 d. | 2013 m. balandžio 23 d. | arkiv. kardinolas Audrys Juozas Bačkis | ||
| nuo 2013 m. balandžio 23 d. | arkiv. Gintaras Linas Grušas |
Vyskupai koadjutoriai
- Jurgis Radvila 1574–1579
- Martynas Tryzna 1639–1643
- Motiejus Juozapas Ancuta 1717–1722
- Juozapas Sapiega 1737–1754
- Juozapas Kazimieras Kosakovskis 1791–1794
Vyskupai sufraganai
- 1512–1531
- 1532–1544
- Jurgis Albinas 1550–1570
- 1572–1594
- Mikalojus Pacas 1602–1610
- Abraomas Vaina 1611–1626
- Jurgis Tiškevičius 1627–1633
- 1634–1644
- Jeronimas Vladislovas Sanguška 1644–1655
- Aleksandras Kazimieras Sapiega 1655–1660
- Gotardas Jonas Tyzenhauzas 1661–1668
- 1683–1692
- Jonas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas 1694–1695
- 1696–1710
- Motiejus Juozapas Ancuta 1710–1717
- Jurgis Kazimieras Ancuta 1723–1737
- 1755–1763
- 1763–1781
- 1782–1793
- 1795–1803
- 1814–1819
- 1890–1896
Vyskupai sufraganai Baltarusijai
- 1652–1668
- 1669–1693
- 1696–1703
- 1704–1711
- 1712–1721
- Boguslavas Korvinas Gosievskis 1722–1744
- 1744–1755
- 1755–1763
- Steponas Jonas Giedraitis 1763–1765
- 1766–1782
- Stanislovas Sestrencevičius 1773–1774
Trakų vyskupai sufraganai
- Juozapas Kazimieras Kosakovskis 1775–1781
- 1782–1790
- 1796–1801
- 1804- ?
- Tadeušas Kundzičius 1815–1829
- Jonas Civinskis 1840–1846
Bresto vyskupai sufraganai
- 1798–1822
- Andrius Benediktas Klongevičius 1830–1840
Kuršo vyskupai sufraganai
- 1798–1828
- Kazimieras Dmochovskis 1840–1848
Šaltiniai
Misius K., Šinkūnas R. Lietuvos katalikų bažnyčios: Žinynas. – V.: Pradai, 1993.
Literatūra
- Tautiniai santykiai Vilniaus vyskupijoje 1798-1918 m. (sud. Vytautas Merkys). - Vilnius: Versus aureus, 2006. - 479 p.: iliustr. - ISBN 9955-699-42-6
Nuorodos
- Dvasinė akademija Brockhaus'o enciklopedijoje
- Vilniaus vyskupija 1744 m.
- Vilniaus vyskupijos dvasininkai 1789 m.
- Vilniaus vyskupijos dvasininkai 1792 m.
- Vilniaus vyskupijos dvasininkai 1872 m.
- Vilniaus (arki)vyskupai ordinarai (Vilniaus arkivyskupija) Archyvuota kopija 2010-05-03 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vilniaus vyskupystė, Kas yra Vilniaus vyskupystė? Ką reiškia Vilniaus vyskupystė?
Vilniaus vyskupija Lietuvos vyskupija veikusi iki 1925 m kai tapo Vilniaus arkivyskupija Vilniaus katedraVyskupijos istorijaĮkurimas 1382 m spalio 31 d Dubysos sutartimi Jogaila pasizadejo lietuvius apkrikstyti per ketverius metus ir Kryziuociu ordinui atiduoti Zemaitija iki Dubysos Vytautas vokieciu buvo pakrikstytas 1383 m ir gavo Vygando varda 1384 m jis prieme staciatikiu tikejima o 1386 m vel katalikiskai krikstijosi Aleksandru Jogaila apsikrikstijo Krokuvoje 1386 m ir gavo Vladislovo varda 1387 m vasario 17 d Jogaila Vilniaus Sv Stanislovo baznyciai busimai katedrai dovanojo Tauragnu pilį su valsciumi Labanoro bei Moletu kaimus taip pat Bokstu Dubrovno ir darzu sklypu Vilniuje 1 murinį bei 4 medinius namus ir desimtine zuvu is karaliskosios Nemuno zvejybos Janas Dlugosas nurodo kad 1387 m Jogaila pastate ir aprupino 7 parapines baznycias Ukmerges Maisiagalos Nemencines Medininku Krevos Obolcu Vitebsko apskr ir Hainos Minsko apskr Lietuviai buvo krikstijami 1387 m vasara 1388 m kovo 12 d popiezius Urbonas VI Poznanes vyskupa įpareigojo kanoniskai sutvarkyti Vilniaus vyskupijos įsteigima atvykes į Vilniu pastatytai baznyciai suteike katedros titula ir pirmuoju Vilniaus vyskupu paskyre pranciskona Andriu Vasila Vyskupija priskirta prie Gniezno arkivyskupijos Sudaryta kapitula is 2 prelatu ir 10 kanauninku 1435 m įsteigtos arkidiakono 1444 m kustodo 1522 m scholastiko ir kantoriaus prelaturos Valdymo struktura Vilniaus vyskupijos herbas XVI XVIIII a kapitula sudare 6 prelatai ir 12 kanauninku Jogaila Vytautas ir kiti didikai kapitulai dovanojo dvaru ir kitu turtu Arkidiakonui priklause Parafianovo ir Rukainiu dvarai Veliau padidintos ir Vilniaus vyskupo valdos Iki 1512 m įkurta sufragano pavyskupio pareigybe Sufraganus rinkdavosi vyskupai ordinarai dazniausiai is kapitulos nariu ir prasydavo popieziaus patvirtinimo Nuo 1639 m baltarusiskajai vyskupijos daliai irgi skiriamas sufraganas Daznai sufraganai budavo ir kitu vyskupiju tituliniai vyskupai 1772 m įsteigta Traku 1795 m Kurso sufraganijos Kapitulos nariai turejo savo padejejus su prelato ar kanauninko koadjutoriaus padejejo titulu Jie atstovaudavo prelatams ar kanauninkams nereziduojantiems neturintiems savo bustines katedroje dalyvaudavo kapitulos posedziuose XVIII a buvo 15 koadjutoriu Be to katedroje buvo 18 vikaru kurie sudare vikaru kolegija ir turejo savo statuta 1653 m patvirtinta vyskupo Jurgio Tiskeviciaus Baznyciu tinklo pletra Renesansinis Vilniaus vyskupijos kapitulos herbas Be septyniu 1387 m Jogailos statytu baznyciu XIV a pabaigoje Vilniuje buvo maziausiai dar 4 Kataliku sventoves jau stovejo Asmenoje Bistrycioje Lydoje Merkineje Naugarduke Vytauto ir Jogailos laikais iki 1430 m Vilniaus vyskupijoje pastatytos 27 kataliku baznycios 1431 1500 m funduotos dar 34 1555 m minimas vyskupijos administracinis vienetas dekanatas Vilniaus vyskupija apeme beveik visa Lietuvos Didziaja Kunigaikstyste isskyrus Zemaiciu seniunija ir Traku vaivadijos Upytes apskrities dalį Traku Vilniaus Vitebsko Polocko Minsko Naugarduko Mstislavlio Smolensko vaivadijas ir dalį Bresto vaivadijos J Ochmanskio duomenimis XVI a viduryje Vilniaus vyskupijoje buvo 259 parapines baznycios is ju 83 turejo altarijas Daugiausia baznyciu tada buvo Vilniaus 26 Asmenos 53 Lydos 22 Ukmerges 23 ir Traku 20 apskrityse Polocko Vitebsko ir Orsos apskrityse tebuvo po viena 1636 m rytines sritys atiteko įsteigtai Smolensko vyskupijai Nuo XVII a vidurio iki 1772 m vyskupijos ribos nesikeite 1669 ir 1774 m sinodu leidiniuose nurodyti tie patys 26 dekanatai Alvito Asmenos Augustavo Bobruisko Breslaujos Gardino Kauno Knisino Kupiskio Lydos Minsko Naugarduko Orsos Pabaisko Polocko Radoskoviciu Rodunios Rozanu Simno Slonimo Svyriu Traku Ukmerges Vilniaus Vitebsko ir Volkovysko 1669 m buvo 410 baznyciu o 1744 m 388 parapines baznycios 74 filijos 78 koplycios 63 altarijos Į sį skaiciu neįeina tos vienuolyno baznycios kurios nebuvo parapines 1690 m veike 101 vienuolynas dominikonu 32 jezuitu 18 reguliariuju atgailos kanauninku 10 pranciskonu 9 senosios regulos karmelitu 8 basuju karmelitu 3 bazilijonu 2 augustinu 2 kamalduliu 2 bonifratru 2 1 kartuzu 1 marijonu 1 seseru vienuoliju 9 Vyskupija aptarnaujancios įstaigos Vyskupijos sostine visa laika buvo Vilnius Cia gyveno vyskupas ordinaras ir sufraganai Netoli katedros stovejo vyskupu rumai o vasaros rezidencija pasirinkti Verkiai 1582 m įsteigta diecezine kunigu seminarija 1582 1798 m Vilniuje veike tarptautine popieziaus seminarija alumnatas 1803 1833 m tarpdiecezine Vyriausioji dvasine seminarija 1834 m įsteigta dvasine akademija 1842 m perkelta į Peterburga Konfesiniam gyvenimui aptarti budavo saukiami kunigu suvaziavimai sinodai Pirmasis sinodas įvyko 1520 ar 1521 m 1626 m sinode be kita ko nutarta mokyklose Sventajį rasta aiskinti lenkiskai ir lietuviskai į parapijas skirti lietuviskai mokancius vikarus Siu nutarimu nesilaikyta Paskutiniajame 1744 m sinode nustatytos ir paskelbtos parapiju ribos Veliau aktualiais pastoracijos reikalais vyskupai skelbdavo ganytojiskus laiskus Vyksupijos teritorijos kaita XVIII XIX a Per pirmajį Lietuvos ir Lenkijos padalijima 1772 m prie Rusijos prijungtos Minsko Mstislavlio Vitebsko vaivadijos ir dalis Polocko vaivadijos 1773 m nesuderinus su popieziumi įsteigta Mogiliovo vyskupija kuri 1782 m pakelta į arkivyskupija Jos įsteigimas kanoniskai sutvarkytas 1783 m Po Treciojo Lietuvos ir Lenkijos valstybes padalijimo 1795 m dalis Vilniaus vyskupijos t y Balstoges sritis ir Uznemune atiteko Prusijai Tos diecezijos dalies Vilniui neleista administruoti o 1797 m įsteigta Vygriu vyskupija 1798 m naujai Minsko vyskupijai atiteko Bobruisko Minsko Radoskoviciu dekanatai ir dalis Polocko dekanato Prie Vilniaus vyskupijos prijungti latviski Kurso ir Ziemgalos dekanatai 1798 m Vilniaus diecezija priskirta prie Mogiliovo arkivyskupijos XIX a pradzioje buvo sie 22 dekanatai Asmenos Breslaujos Bresto Gardino Kauno Kobrino Kupiskio Kurso Lydos Naugarduko Obeliu Pabaisko Pruzanu Slonimo Traku Ukmerges Upytes Uznerio Vilniaus Vysniavo Volkovysko ir Ziemgalos 1806 m vyskupijoje buvo 272 parapines baznycios 106 vienuolynai su 1226 vienuoliais ir 19 seseru vienuolynu su 343 vienuolemis Be to XIX a pradzioje Vilniaus vyskupijoje veike 254 unitu baznycios 1596 m paskelbtas Lietuvos ir Lenkijos rytu ir vakaru baznyciu susijungimas unija Nuo 1633 m Vilnius ir unitu vyskupijos centras 1833 m Vilniaus unitu vyskupu tapo Jis dar pries įsventinima Rusijos valdziai buvo pasizadejes pereiti į staciatikybe 1839 m unitu baznycios atstovu vardu paprase cara unitu baznycia prijungti prie staciatikiu 1849 m Rusijos imperijoje buvo keiciamos vyskupiju ribos Vilniaus vyskupijai atiteko Gardino ir Vilniaus gubernijos Zemaiciu vyskupijai Breslaujos Kauno Kupiskio Kurso Obeliu Ukmerges Upytes Ziemgalos dekanatai ir dvi Pabaisko dekanato parapijos Naugarduko dekanatas priskirtas prie Minsko vyskupijos Prie Vilniaus vyskupijos prijungta Balstoges sritis 1807 1848 m priklausiusi Mogiliovo diecezijai Vilniaus vyskupijai grazinti Belsko Radoskoviciu Sokulkos dekanatai ir dalis Polocko dekanato 1869 m prie Vilniaus vyskupijos prijungta be popieziaus zinios panaikinta Minsko vyskupija 1882 m suderinus su popieziumi buvusi Minsko vyskupija priskirta prie Mogiliovo diecezijos Prijungus Minsko diecezija Vilniaus vyskupijoje buvo 34 dekanatai Nuo 1882 m liko 23 Asmenos Balstoges Belsko Bresto Dysnos Gardino Giedraiciu Kobrino Lydos Merkines Pruzanu Rodunios Slonimo Sokulkos Svyriu Svencioniu Traku Uznerio Vilniaus miesto Vilniaus apskrities Vysniavo ir Volkovysko 1860 m vyskupijoje buvo 298 parapines baznycios ir 600 kunigu 1901 m 235 parapines baznycios ir 362 kunigai Vyskupijos turto konfiskacija 1792 m prie Rusijos prijungtoje teritorijoje atsidurusios baznytines zemes paskelbtos Rusijos izdo nuosavybe Numalsinus T Kosciuskos sukilima 1794 m Rusijos vyriausybes įsaku Vilniaus vyskupo valdos taip pat paskelbtos valstybes nuosavybe Remtasi 1789 m liepos 27 d Respublikos seimo įstatymu skelbianciu kad vyskupo valdos kai nera jo ordinaro turi atitekti izdui Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis 1794 m birzelio 28 d Varsuvoje lenku sukileliu pakartas Vilniaus vyskupui valdzios paskirta alga 10 000 rb per metus Tai sudare apie astuntadalį nusavintu valdu pajamu Vyskupo dvarai isdalyti privatiems asmenims Moletus ir Gervecius Jekaterina II dovanojo Suazeliui Armoniskes baronui Lefortui Tauragnus generolui Jagusinskiui Raudondvarį atsargos pulkininkui Parcevskiui Salakas tapo Vilniaus generalgubernatoriaus valda Vilniaus vyskupo dvarai Baltarusijoje isdalyti anksciau Vyskupo rumuose įsikure generalgubernatorius Traku sufraganijos Vilniaus Sv Kazimiero koplycios bei 9 turtingiausiu baznyciu Anyksciu Asmenos Gardino Geranainiu Kauno Nemencines Traku Vilniaus Sv Jonu Volpos pajamos paskirtos Vilniaus universitetui 1842 1843 m suvalstybintos visos baznytines zemes kuriose gyventa pavaldiniu Baznycioms skirta iki 33 desimtiniu desimtine 1 09 ha zemes o vienuolynams ir daugiau Priklausomai nuo parapijieciu skaiciaus baznycios suskirstytos į 5 klases I klases parapijos klebonui nustatyta 600 II kl 500 III kl 400 IV kl 275 V kl 230 rb alga per metus Vyskupui moketa 2000 kapitulos klebonui 300 prelatams 250 rb per metus 1843 m kapitulos nariu skaicius sumazintas iki 3 Jiems algos nemoketos Veliau kanauninkams uz atimtas valdas moketa po 140 180 rb per metus Vilniaus katedrai islaikyti paskirta 2120 rb per metus Vienuolynai Nepanaikinti vienuolynai 1842 m suskirstyti į tris klases I klases turejo tureti ne maziau 22 II kl ne maziau 16 III kl ne maziau 13 vienuoliu I klases seseru vienuolynai buvo tie kurie turejo ne maziau 19 II kl ne maziau 16 III kl ne maziau 11 seseru Visi vienuolynai neturintys treciai klasei nustatyto vienuoliu skaiciaus priskirti neetatiniams ir pasmerkti uzdarymui Į etatinius vienuolynus uzdrausta priimti nauju nariu Jau 1798 m Rusijos valdzia Vilniuje uzdare Sv Ignoto baznycia 1832 m vienu įsaku Vilniaus vyskupijoje uzdaryti 49 vienuolynai ir 29 ju baznycios Is viso 1832 m Rusijos imperijoje uzdaryti 192 vienuolynai buvo like 119 1798 1885 m vyskupijoje uzdarytos 107 kataliku baznycios ir 81 koplycia Iki 1905 m veike sie vienuolynai Gardino pranciskonu Vilniaus benediktiniu Gardino brigitieciu Slonimo bernardiniu Caro valdzia trukde skirti vyskupus 1863 m istreme vyskupa nusalino nuo pareigu vyskupus ordinarus 1885 1902 Eduarda Ropa 1907 Lietuvybes puoselejimas Iki 1794 m Vilniaus vyskupai buvo LDK Ponu tarybos Lietuvos ir Lenkijos valstybes senato nariai Vieni is įtakingiausiu vyskupu Lietuvos valstybiniame ir kulturiniame gyvenime buvo Valerijonas Protasevicius Jurgis Radvila Ignotas Jokubas Masalskis ir kiti Dauguma Vilniaus vyskupu bei kapitulos nariu buvo nelietuviai arba sulenkeje bajorai Vyskupijoje kelis simtmecius vykdyta lietuviu lenkinimo politika 28 Vilniaus vyskupijos baznyciu kunigaiksciu aprupinimo dokumentuose reikalaujama kad nuolat butu kunigas mokantis lietuviskai Tokie aktai zinomi ir dabar sulenkintose parapijose Ikazneje Eisiskese Lavoriskese Rudninkuose 1802 1843 m Vilniaus diecezijos misionieriu spaustuveje isspausdintos 65 lietuviskos knygos taciau nuo XVIII a pirmosios puses iki 1901 m Vilniaus baznyciose nebesakyti pamokslai lietuviu kalba 1828 m pastabose apie Vilniaus dekanato vizitacija konstatuojama kad daugumos parapiju gyventojai lietuviai valstietes moterys ir vaikai nesupranta lenkiskai taciau baznyciose lietuvisku pamokslu nesa Lietuviu polonizacija per baznycia ypac sustiprejo po 1863 m sukilimo 1884 m tik 8 vyskupijos baznyciose buvo sakomi lietuviski pamokslai 23 lietuviski ir lenkiski 6 lenkiski ir retkarciais lietuviski kitose tik lenkiski Dekano Silvestro Gimzausko iniciatyva apie 1883 m beveik visame Merkines dekanate be lenkisku pradeti sakyti ir lietuviski pamokslai 1893 m is 62 vyskupijos lietuvisku parapiju 23 baznyciose pamokslai sakyti tik lenkiskai 11 lenkiskai ir lietuviskai 28 lietuviskai Kilus lietuviu atgimimui ypac trukdyta tureti lietuviskas pridetines pamaldas bei sakyti pamokslus tose parapijose kur vyravo dvikalbyste arba tautiniu atzvilgiu misriose Nuo 1906 m Vilniaus vyskupijos kurija leido kelis katalikiskus laikrascius tiktai lenku kalba Siekdami sustabdyti lenkinima per baznycia 1906 m lietuviai inteligentai parenge memoranduma Apie lenku kalba Lietuvos baznyciose ir pasiunte popieziui Pijui X 1912 m 70 lietuviu kunigu pasirase antra memoranduma popieziui apie Vilniaus vyskupijos lenkinima 1912 m vyskupijoje veike 27 Lietuviu kataliku blaivybes draugijos skyriai 1913 m įsisteige katalikiska lietuviu svietimo draugija Rytas 1914 m turejusi apie 40 skyriu 1918 m Vilniaus vyskupu paskirtas Jurgis Matulaitis Tai buvo auksto intelekto dvasios vadas siekiantis darnaus visu tautu sugyvenimo Lenkai dvasininkai priverte jį atsisakyti uzimamu pareigu Arkivyskupijos įsteigimas 1920 m lenkai uzeme Vilniu ir didesne vyskupijos teritorija Is Detuvoje likusios Vilniaus diecezijos dalies 1926 m įsteigta Kaisiadoriu vyskupija Lenkijos valdomoje vyskupijos dalyje 1925 m sudaryta Vilniaus arkivyskupija viena is 5 Lenkijos baznytiniu provinciju Vilniaus vyskupijaVyskupai ir administratoriai Nuo Iki Asmuo Vaizdas Svarbi veikla1388 m vasara 1398 m lapkricio 14 d Andrius I Vasila1399 m geguzes 5 d 1407 m vasario 7 d Jokubas Plichta1408 m sausio 16 d 1414 Mikalojus I Gozkovskis1415 m vasario 15 d 1421 m gruodzio 22 d 1421 m 1422 m 1422 m balandzio 4 d 1453 m geguzes 9 d Motiejus I Trakiskis Vilnietis 1453 m spalio 17 d 1467 m rugsejo 29 d 1468 m geguzes 4 d 1481 m vasario 6 d Janas Losovicius1481 m rugpjucio 27 d 14911492 m balandzio 1 d 1507 m kovo 27 d Albertas I Taboras1507 m rugsejo 10 d 1519 m balandzio 19 d Albertas II Radvila1519 m rugsejo 23 d 1536 m kovo 15 d Jonas II is Lietuvos kunigaiksciu1536 m kovo 15 d 1555 m rugsejo 4 d Paulius Algimantas Alseniskis1556 m balandzio 10 d 1579 m gruodzio 31 d Valerijonas Protasevicius1579 m gruodzio 31 d 1591 m rugpjucio 9 d Jurgis I kardinolas Radvila1592 1594 adm sufraganas1600 m liepos 31 d 1615 m spalio 22 d Benediktas Vaina1616 m geguzes 18 d 1630 m sausio 9 d Eustachijus Valavicius1631 m kovo 24 d 1649 m balandzio 14 d Abraomas Vaina1649 m gruodzio 9 d 1656 m sausio 17 d Jurgis II Tiskevicius1656 m spalio 16 d 1661 m kovo 9 d Jonas III Karolis Daugela Zavisa1661 m lapkricio 21 d 1665 m geguzes 17 d Jurgis III Bialozoras1667 m liepos 18 d 1671 m geguzes 22 d Aleksandras I Sapiega1682 m geguzes 25 d 1684 m geguzes 8 d adm 1672 16821685 m balandzio 9 d 1686 m lapkricio 30 d 1687 m lapkricio 24 d 1722 m spalio 24 d Konstantinas Kazimieras Bzostovskis1722 m spalio 24 d 1723 m sausio 18 d Motiejus II Juozapas Ancuta1724 m spalio 24 d 1729 m vasario 19 d 1730 m spalio 2 d 1762 m sausio 23 d Mykolas Jonas Zenkovicius1762 m kovo 29 d 1794 m birzelio 28 d Ignotas Jokubas Masalskis1798 m rugpjucio 9 d 1808 m rugpjucio 26 d Jonas Nepomukas Kosakovskis1814 m rugsejo 26 d 1815 m rugpjucio 5 d Jeronimas Stroinovskis adm 1808 18131815 1822 adm sufraganas Tadeusas Kundzicius1816 1826 adm Mogiliovo metropolitas Stanislovas Sestrencevicius1840 m gruodzio 14 d 1841 m gruodzio 27 d Andriejus III Benediktas Klangevicius adm 1828 18401842 1846 adm sufraganas Jonas Civinskis1848 m liepos 3 d 1856 m spalio 27 d Vaclovas Zilinskis adm 1847 1857 18581858 m rugsejo 27 d 1883 m kovo 15 d istremtas 1863 mire 18911863 1866 adm prel 1867 1882 adm 1883 m kovo 15 d 1889 m gruodzio 30 d nusalintas 1885 mire 19291886 1889 adm t p 1895 18971889 m gruodzio 30 d 1895 m birzelio 10 d Antanas Pranciskus Audzevicius1897 m liepos 21 d 1902 m rugsejo 2 d 1903 m lapkricio 9 d 1917 m liepos 25 d Eduardas Roppas von Ropp nusalintas 1907 mire 19391908 1917 adm 1918 m spalio 23 d 1925 m liepos 14 d Jurgis Matulaitis1925 m gruodzio 14 d 1926 m vasario 17 d arkiv 1926 m birzelio 24 d 1955 m birzelio 19 d arkiv Romualdas Jalbzykovskis 1942 1944 m impeditus nuo 1945 m rezidavo Balstogeje1989 m d 1991 m birzelio 18 d arkiv Julijonas Steponavicius1991 m gruodzio 24 d 2013 m balandzio 23 d arkiv kardinolas Audrys Juozas Backisnuo 2013 m balandzio 23 d arkiv Gintaras Linas GrusasVyskupai koadjutoriai Jurgis Radvila 1574 1579 Martynas Tryzna 1639 1643 Motiejus Juozapas Ancuta 1717 1722 Juozapas Sapiega 1737 1754 Juozapas Kazimieras Kosakovskis 1791 1794Vyskupai sufraganai 1512 1531 1532 1544 Jurgis Albinas 1550 1570 1572 1594 Mikalojus Pacas 1602 1610 Abraomas Vaina 1611 1626 Jurgis Tiskevicius 1627 1633 1634 1644 Jeronimas Vladislovas Sanguska 1644 1655 Aleksandras Kazimieras Sapiega 1655 1660 Gotardas Jonas Tyzenhauzas 1661 1668 1683 1692 Jonas Jeronimas Krispinas Kirsensteinas 1694 1695 1696 1710 Motiejus Juozapas Ancuta 1710 1717 Jurgis Kazimieras Ancuta 1723 1737 1755 1763 1763 1781 1782 1793 1795 1803 1814 1819 1890 1896Vyskupai sufraganai Baltarusijai 1652 1668 1669 1693 1696 1703 1704 1711 1712 1721 Boguslavas Korvinas Gosievskis 1722 1744 1744 1755 1755 1763 Steponas Jonas Giedraitis 1763 1765 1766 1782 Stanislovas Sestrencevicius 1773 1774Traku vyskupai sufraganai Juozapas Kazimieras Kosakovskis 1775 1781 1782 1790 1796 1801 1804 Tadeusas Kundzicius 1815 1829 Jonas Civinskis 1840 1846Bresto vyskupai sufraganai 1798 1822 Andrius Benediktas Klongevicius 1830 1840Kurso vyskupai sufraganai 1798 1828 Kazimieras Dmochovskis 1840 1848SaltiniaiMisius K Sinkunas R Lietuvos kataliku baznycios Zinynas V Pradai 1993 LiteraturaTautiniai santykiai Vilniaus vyskupijoje 1798 1918 m sud Vytautas Merkys Vilnius Versus aureus 2006 479 p iliustr ISBN 9955 699 42 6NuorodosDvasine akademija Brockhaus o enciklopedijoje Vilniaus vyskupija 1744 m Vilniaus vyskupijos dvasininkai 1789 m Vilniaus vyskupijos dvasininkai 1792 m Vilniaus vyskupijos dvasininkai 1872 m Vilniaus arki vyskupai ordinarai Vilniaus arkivyskupija Archyvuota kopija 2010 05 03 is Wayback Machine projekto