Vilniaus universiteto Biochemijos institutas

Šiame straipsnyje pernelyg plačiai remiamasi su straipsnio objektu artimai susijusiais šaltiniais. Dėl to straipsnyje pateikiama informacija gali būti nepakankamai objektyvi. Jei galite, straipsnio informaciją pagrįskite nuorodomis į nepriklausomus antrinius šaltinius

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biochemijos institutas
Įkurtas	1967 m. sausio 1 d.
Direktorius	Kastis Krikštopaitis
Vieta	Saulėtekio al. 7, Vilnius, Lietuva
Svetainė	www.bchi.vu.lt

54°43′20″š. pl. 25°19′36″r. ilg. / 54.72236°š. pl. 25.326798°r. ilg. / 54.72236; 25.326798 Vilniaus universiteto Biochemijos institutas – mokslinių tyrimų institucija, vidinis Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro padalinys. Svarbiausios mokslinės veiklos kryptys: biologinių darinių struktūros, funkcionavimo ir taikymo tyrimai bei signalinių kelių ir epigenetinio reguliavimo tyrimai navikinėse ir kamieninėse ląstelėse, t. p. atliekama įvairių bioorganinių junginių sintezė ir tyrimai.

Istorija

Institutas įsteigtas 1967 m. sausio 1 d. LTSR Mokslų akademijos Prezidiumo nutarimu, priimtu 1966 m. lapkričio 23 d. Pirmosios mokslinių tyrimų kryptys buvo: fermentų struktūros ir modeliavimo tyrimai; mutageninių mikroorganizmų, skirtų fermentų bei gyvulininkystei naudingos biomasės gamybai, kūrimas citotoksinių medžiagų sintezė ir panaudojimo tyrimai; baltymų ir aminorūgščių gamyba iš maistinių ir techninių žaliavų atliekų bei tyrimai. Veiklą institutas pradėjo Chemijos ir cheminės technologijos instituto rūmuose A. Goštauto g. 9. 1980 m. institutas buvo perkeltas į naujas patalpas adresu Mokslininkų g. 12.

Nuo 1967 m. institute buvo atliekami priešnavikinių, priešleukeminių, chemosteriliantinių ir mutageninių savybių turinčių preparatų tyrimai. Institute susintetinti junginiai (lofenalis, heksafosfamidas, pafencilas, fenalonas) tuo metu buvo patvirtinti onkologinių susirgimų gydymui, šių junginių gamybos linijos įdiegtos Lietuvos chemijos ir farmacijos pramonėje. Taip pat nagrinėta ląstelės branduolio struktūra, genų veikla ir imunologija. XX a. devintojo dešimtmečio viduryje pradėjo vystytis fermentinės katalizės pagrindu veikiančių biosensorių kūrimas ir taikymai (sukurta bei aprašyta per 30 įvairių biosensorių). Sukurti gliukozės biosensoriai buvo panaudoti gliukozės analizatoriuose „Eksan-G“, kurių gamyba pradėta 1986 m. Panevėžio tiksliosios mechanikos gamykloje.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1991 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (LRV) nutarimu institutui suteiktas Valstybinio mokslo instituto statusas, patvirtintos pagrindinės veiklos kryptys. 1992 m. LRV patvirtino instituto pirmąjį statutą.

1997 m. kovo 28 d. įregistruota Valstybės biudžetinė įstaiga „Biochemijos institutas“, bei 1998 m. LRV nutarimu buvo patvirtintos naujos instituto mokslinių tyrimų kryptys.

2010 m. spalio 1 d. LRV nutarimu institutas prijungtas prie Vilniaus universiteto kamieninio akademinio padalinio teisėmis. 2016 m. lapkričio 14 d. institutas buvo reorganizuotas ir apjungiant tris VU kamieninius akademinius padalinius įsteigtas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras.

Struktūra

• Bioanalizės skyrius (vadovas dr. Marius Dagys);
• Bioelektrochemijos ir biospektroskopijos skyrius (vadovė dr. Rima Budvytytė);
• Biologinių modelių skyrius (vadovė prof. dr. Daiva Baltriukienė);
• Ksenobiotikų biochemijos skyrius (vadovas habil. dr. Narimantas Čėnas);
• Ląstelės molekulinės biologijos skyrius (vadovė prof. dr. Rūta Navakauskienė);
• Molekulinės mikrobiologijos ir biotechnologijos skyrius (vadovas prof. dr.);
• Proteomikos centras (vadovas dr. Mindaugas Valius);
• Bioorganinių junginių chemijos laboratorija (vadovas dr. Mantas Jonušis).

Bendra informacija

Institute dirba daugiau kaip 80 aukštos kvalifikacijos mokslo darbuotojų ir tyrėjų. Institute atliekami biochemijos, molekulinės biologijos, biofizikos, chemijos mokslo krypčių moksliniai tyrimai bei eksperimentinės plėtros darbai, nagrinėjantys baltymų ir jų sistemų struktūros, funkcionavimo, praktinio pritaikymo klausimus, genų struktūros, raiškos bei ląstelių signalinių ir reguliavimo sistemų veikimą, taip pat atliekama įvairių bioorganinių junginių sintezė.

Biochemijos institute vyksta doktorantūros studijos (studijuoja 30 doktorantų), I ir II pakopo studentai ruošia baigiamuosius darbus, atlieka praktikas bei vykdo tyrimus.

Mokslininkai ir tyrėjai aktyviai dalyvauja tarptautinėse ir Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programose, atlieka mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų, programų ir kitas ekspertizes, teikia konsultacijas įvairiais mokslo ir studijų klausimais. Instituto mokslininkai palaiko glaudžius mokslinius bei dalykinius ryšius su kitomis Lietuvos ir užsienio mokslo ir studijų institucijomis, atskirais mokslininkais, dalyvauja edukacinėje veikloje, rengia vadovėlius ir studijų programas. Instituto mokslinės grupės bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio chemijos bei biotechnologijos pramonės įmonėmis, atlieka įvairius užsakomuosius mokslinius tyrimus.

Vadovai

Vardas ir pavardė	Nuo	Iki
Liuda Rasteikienė	1967 m. sausio 1 d.	1985 m. gruodžio 2 d.
Juozas Kulys	1985 m. gruodžio 2 d.	1992 m. kovo 26 d.
Valdemaras Razumas	1992 m. kovo 26 d.	2004 m. gegužės 4 d.
Valdas Laurinavičius	2004 m. gegužės 5 d.	2014 m. gegužės 5 d.
Kastis Krikštopaitis	2014 m. gegužės 6 d.

Žymiausi mokslininkai

• prof. dr. Rūta Navakauskienė
• habil. dr. Narimantas Čėnas
• habil. dr. Arūnas Gineitis
• akad. Antanas Jasaitis
• akad. Sofija Kanopkaitė
• akad. Juozas Kulys
• akad. Valdas Laurinavičius
• prof.
• habil. dr. Rimas Nivinskas
• akad. Valdemaras Razumas
• akad. Pranas Sadauskas

Nuorodos

• Oficiali svetainė

Šaltiniai

1. Biochemijos institutas. Istorija Archyvuota kopija 2017-06-05 iš Wayback Machine projekto.
2. Biochemijos institutas. Bendra informacija Archyvuota kopija 2020-07-11 iš Wayback Machine projekto.