Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vilniaus kraštas 1920 1922 m vadinta Vidurinė Lietuva nuo 1925 m Vilniaus vaivadija alternatyviai kraštas 1922 1926 m va
Vilniaus kraštas
Vilniaus kraštas (1920–1922 m. vadinta Vidurinė Lietuva, nuo 1925 m. Vilniaus vaivadija, alternatyviai kraštas 1922–1926 m. vadinosi Vilniaus žemė, kartais dar vadinama Vilnija, lenk. Wileńszczyzna) – rytinė ir pietrytinė Lietuvos dalis su Vilniumi, nuo 1919 m. balandžio iki 1939 m. rugsėjo (išskyrus 1920 m. liepos–gruodžio mėnesius) okupuota Lenkijos. Vilniaus krašto šiaurinė ir vakarinė sienos kelis kartus kito, jas įtvirtinti bandė Antantės šalys, nustatydamos demarkacijos linijas. Krašto sostine laikytas Vilnius, jame taip pat buvo Druskininkai, Eišiškės, Ignalina, Švenčionėliai, Švenčionys, Trakai, Varėna.
| Lietuvos istorija |
| Lietuvos priešistorė |
| Baltų žemės |
| Kryžiaus žygiai į Pabaltijį |
| Lietuvos valstybės susidarymas |
| Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė |
| Lietuvos statutai |
| Liublino unija |
| Abiejų Tautų Respublika |
| ATR padalijimai |
| Rusijos imperija (Vakarų kraštas) |
| Vokietijos imperija (Oberostas) |
| Nepriklausomybės paskelbimas |
| Lietuvos Respublika, Vilniaus kraštas |
| Hitlerinės Vokietijos okupacija |
| Sovietinė okupacija (Lietuvos TSR) |
| Po Nepriklausomybės atkūrimo |
Iš pradžių krašto riba rytuose ir pietuose ėjo pagal 1920 m. liepos 12 d. sutartį tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos: nuo Dauguvos pro Breslaują, Pastovį, Naručio ežero rytinę pakrantę, Molodečną, Valažiną, Beržūnos žemupiu ir Nemunu beveik iki Gardino. Šiaurės vakaruose riba sutapo su paskutine Lietuvos-Lenkijos demarkacine linija, o šiaurėje – su Latvijos-Lenkijos siena. Po 1940 m. Vilniaus kraštu vadinamos žemės, kurias 1939–1940 m. SSRS grąžino Lietuvai.
Vokietijai užpuolus Lenkiją, Lietuva gavo progą lengvai atsiimti Vilniaus kraštą ginklu. Tai skatino ir Vokietija, dėl ko, kaip vėliau atskleidė V. Molotovas, nerimavo ir SSRS, bijodama turėti prie savo sienų priartėjusią Vokietijos interesų zoną. Tačiau rugsėjo 5 d. posėdyje premjero Jono Černiaus Vyriausybė vieno balso persvara Vilniaus vadavimo planui, nepaisydama visuomenės, kariuomenės, daugelio intelektualų noro, nepritarė. Neryžtingas buvo ir prezidentas A. Smetona.
1939 m. rugsėjo 17 d. SSRS įsiveržė į Lenkiją, rugsėjo 19 d. užėmė Vilnių, o rugsėjo 21 d. ir Vilniaus kraštą. 1939 m. spalio 10 d. pasirašyta Lietuvos-SSRS sutartimi Lietuvai buvo grąžinta tik dalis Vilniaus krašto – 6909 km² teritorija su 490 000 gyventojų – apie vieną penktadalį. Po Lietuvos okupacijos, 1940 m. lapkričio 6 d., prie Lietuvos buvo prijungta dar 2637 km² dydžio teritorija (Druskininkai, Dieveniškės, Švenčionys). Visa Lietuvai grąžinto Vilniaus krašto dalis nuo tol apėmė tik 9546 km² su 565 400 gyventojų.
Istorija
Vilniaus krašto istorija prasideda su Pirmojo pasaulinio karo pabaiga. Vokiečių okupacinė kariuomenė iš Vilniaus pradėjo trauktis nuo 1918 m. gruodžio pabaigos ir iki metų galo pasitraukė iš miesto. Iki tol čia veikusi Mykolo Sleževičiaus vyriausybė, grasinant lenkų nacionalistinėms pajėgoms ir artėjant bolševikų Raudonajai armijai, pasitraukė į Kauną.
Pasitraukus vokiečiams Vilnius trumpam atitenka lenkų nacionalistams, kurie 1919 m. sausio 1-5 dienomis kontroliuoja miestą. Lenkų kareiviai ir legionieriai sugeba numalšinti bolševikų pastangas perimti miestą į savo rankas, tačiau jau 1919 m. sausio 5 d. Raudonoji armija išstumia legionierius. Vilnius iki 1919 balandžio 19 d. lieka bolševikų valdžioje, čia kuriasi V. Kapsuko vadovaujama Lietuvos Sovietų Respublika, kuri nuo 1919 vasario 27 d. tampa Lietuvos-Baltarusijos Socialistine Respublika (Litbelas).
Keičiantis karo eigai – puolant lenkams, 1919 m. balandžio 19 d. bolševikų pajėgos palieka Vilnių, Litbelo vyriausybė pasitraukia į Minską. 1920 m. gegužės 7 d. po daugiau nei pusmečio diplomatinių kontaktų Kremliuje pagaliau prasidėjo Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos derybos, kurios 1920 m. liepos 12 d. baigėsi sutarties pasirašymu, nustatant sieną rytuose, ėjusią prie Molodečno, atsižvelgiant į situaciją iki LDK okupacijos 1795 m. ir lietuvių gyvenamų istorinių-etninių žemių ribą 16 -18 amžiuose. 1920 m. liepos 14 d. Vilnių, kurį liepos 10 d. Lietuvai pripažino Antantė, traukdamiesi palikinėjo lenkų kariai, susikovę prie Rykantų su lietuviais ir susprogdinę tiltą per Vokę. 1920 m. liepos 15 d. užlaikyta Lietuvos kariuomenė pietų metu įžygiavo į Vilnių, kur rado Raudonosios armijos kavalerijos dalinį vadovaujamą G. Gajaus, įžygiavusio ryte. 1920 m. rugpjūčio 6 d. Lietuvos Steigiamasis Seimas ratifikavo Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutartį, o Raudonoji armija paliko Vilnių, trimis etapais, bet ne Vilniaus kraštą – rugpjūčio 25 d.
Lenkija laikinai Vilniaus kraštą pripažino kaip Lietuvos dalį pagal susitarimą (pasirašytas 1920 m. spalio 7 d.) Suvalkų sutartis, kuris turėjo įsigalioti spalio 10 d. 12 valandą. Suvalkų sutartį Lenkija praėjus dviem dienoms sulaužė ir vėl jėga spalio 9 d. užėmė Vilnių ir Vilniaus kraštą, kurį valdė iki pat Antrojo pasaulinio karo. Iš pradžių okupacija teisinta tuo, kad Vilnių užėmė Lenkijos vyriausybės nekontroliuojamas lenkų generolas Liucjanas Želigovskis. Šis spalio 12 d. paskelbė Vidurio Lietuvos valstybę.
Tačiau taip vadinama „Vidurio Lietuva“ užėmė tik mažą dalį Rytų Lietuvos žemių, kurios pagal 1920 m. sutartis turėjo priklausyti Lietuvai. Sovietų diplomatai derybose Rygoje su Lenkija sumąstė jėzuitišką išeitį, kad nereikėtų denonsuoti 1920 m. liepos 12 d. Taikos sutartį su Lietuva – sovietai pasiūlė lenkams sukurti „buferinę“ keliasdešimt km pločio zoną tarp Lietuvos (su sovietų 1920 m. liepos 12 d. pripažintomis Lietuvos sienomis), bei Sovietų valdomų žemių. Ir oficialiai būtent tik ta gana siaura „buferinė zona“ sovietų buvo pripažįstama Lenkijai perduotomis teritorijomis.
1922 m. sausio 8 d. įvyko rinkimai į Vidurio Lietuvos seimą, kuriuos dauguma lietuvių, ir dalis žydų ir baltarusių boikotavo. Rinkimuose dalyvavo lietuvių 8,2%, žydų 15,3%, baltarusių 41%, iš viso dalyvavo 64,4% rinkėjų (249 325 gyventojų). Išrinktasis seimas nutarė prijungti kraštą prie Lenkijos.
Vilniaus krašte buvo sukurta fiktyvi valstybė – Vidurinė Lietuva, kurią 1922 m. kovo 24 d. Lenkijos seimas oficialiai prijungė prie Lenkijos. Balandžio 6 d. kraštas įėjo į sudarytą Vilniaus administracinę apygardą. 1925 m. gruodžio 22 d. vienodinant su Lenkijos administracija, Lenkijos seimas įstatymu įsteigė Vilniaus vaivadiją. Vilniaus kraštas su dalimi vakarų Baltarusijos buvo padalintas tarp Vilniaus, Naugarduko ir Balstogės vaivadijų.
Vilniaus krašto praradimas 1920 m. lėmė visą tolimesnę Lietuvos saugumo ir užsienio politiką bei santykius su kaimynais. Tautų Sąjunga faktiškai pripažino Vilnių Lenkijai. 1926 m. Lietuvoje buvo patvirtintas planas organizuoti Lenkijos pavergtų tautų sukilimą ir taip kraštą atsiimti.
Lietuva kelis kartus bandė slapta su Lenkija derėtis dėl Vilniaus krašto ir tarpusavio santykių (1936 m., 1937 m.). Pilnai situacija su Vilniaus krašto klausimu pasikeitė Vokietijai pradėjus agresiją Europoje ir suartėjus su Sovietų Sąjunga. Iki tol buvusi jėgų pusiausvyra regione ėmė griūti ir 1938 m. po Lenkijos pateikto ultimatumo, grasinant karu, Lietuva buvo priversta užmegzti su Lenkija diplomatinius santykius, tačiau Lenkijos 1922 m. įvykdytą Vilniaus ir rytų Lietuvos aneksiją Lietuva ir toliau oficialiai nepripažino.
1931 m., lenkų kontroliuojamais gyventojų surašymo duomenimis, Vilniaus krašte gyveno 546 000 žmonės, iš kurių 69 % buvo lenkai, 12,5 % žydai, 11 % lietuviai, 3,5 % rusai, 3 % baltarusiai. Nuo pirmųjų Vilniaus krašto okupacijos dienų oficialia kalba tapo lenkų. Nors Lenkijos įstatymai ir numatė tautinių mažumų teises (pvz., švietimo gimtąja kalba), tačiau praktiškai tai nebuvo įgyvendinta. Nuo 1925 m. masiškai pradėtos uždarinėti ne lenkų privačios mokyklos.
Valdymas
1931 m. Vilniuje, Vilniaus-Trakų apskrityje ir Švenčionių apskrityje buvo 546.000 gyventojų. 1921–1932 m. kaimai buvo skirstomi į vienkiemius, naikinami servitutai. Vilniaus-Trakų ir Švenčionių apskrityse išskirstyti 452 kaimai, turėję 1002,7 km² žemės. Lietuvių tyrinėtojų duomenimis, apie 1930 m. Vilniaus krašte buvo apie 25 proc. lietuvių, 35 proc. lenkų, 15 proc. žydų, 5 proc. rusų, 5 proc. baltarusių. Valstybine kalba nuo 1924 m. faktiškai tapo lenkų kalba.
1939 m. rugsėjo 1 d. Vokietijai užpuolus Lenkiją ir jai žlungant, rugsėjo 17 d. Raudonoji Armija įžengė į vakarų Ukrainą, vakarų Baltarusiją ir Vilniaus kraštą. Spalio 10 d. Lietuvos-SSRS sutartimi sovietai perdavė Vilniaus kraštą Lietuvai: 6909 km² teritoriją su 490.000 gyventojų. Spalio 30 d. krašte buvo sudarytos šios apskritys:
| Apskritys | Valsčiai |
| Švenčionėlių apskritis |
|
| Valkininkų apskritis |
|
| Vilniaus apskritis |
|
1940 m. rugpjūčio 3 d. SSRS Aukščiausiosios Tarybos 7-oji sesija nutarė Lietuvos SSR perduoti tą Baltarusijos SSR teritorijos dalį, kurioje gyventojų daugumą sudarė lietuviai. Lapkričio 6 d. prie Lietuvos prijungta dar apie 2600 km², Vilniaus krašto teritorija padidėjo iki 9546 km² ir gyveno 565.400 gyv. Iš Baltarusijos SSR perimtoje teritorijoje sudarytos apskritys ir valsčiai:
- iš Švenčionių apskrities dalies ir Švenčionėlių apskrities – Švenčionių apskritis;
- iš perduotos Pariečės ir Rodūnios rajonų teritorijos – Alytaus apskrities Marcinkonių, Druskininkų ir Rudnios valsčiai;
- iš Varenavo rajono dalies – Vilniaus apskrities Dieveniškių ir Šalčininkų valsčiai.
Kinokronika
- Žygis į Vilnių (1939 m. spalio 27 – 28 d.)
Šaltiniai
- 31 K. Škirpa, Lietuvos nepriklausomybės sutemos (1938–1940). Atsiminimai ir dokumentai. V., 1996, p. 193, 202. http://www.technologijos.lt/n/mokslas/istorija_ir_archeologija/S-13467/straipsnis/Istorijos-puslapiai-Ilgas-kelias-i-Vilniu-Pirma-dalis
- https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/104029/1/ISSN2029-7181_2011_V_81.N_1.PG_3-11.pdf
- Vilniaus kraštas(parengė Juozas Marcinkevičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-08-08).
- Vilniaus kraštas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.
- Vilnijos vartai. [1]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vilniaus kraštas, Kas yra Vilniaus kraštas? Ką reiškia Vilniaus kraštas?
Vilniaus krastas 1920 1922 m vadinta Vidurine Lietuva nuo 1925 m Vilniaus vaivadija alternatyviai krastas 1922 1926 m vadinosi Vilniaus zeme kartais dar vadinama Vilnija lenk Wilenszczyzna rytine ir pietrytine Lietuvos dalis su Vilniumi nuo 1919 m balandzio iki 1939 m rugsejo isskyrus 1920 m liepos gruodzio menesius okupuota Lenkijos Vilniaus krasto siaurine ir vakarine sienos kelis kartus kito jas įtvirtinti bande Antantes salys nustatydamos demarkacijos linijas Krasto sostine laikytas Vilnius jame taip pat buvo Druskininkai Eisiskes Ignalina Svencioneliai Svencionys Trakai Varena Lietuvos istorijaLietuvos priesistoreBaltu zemesKryziaus zygiai į PabaltijįLietuvos valstybes susidarymasLietuvos Didzioji KunigaikstysteLietuvos statutaiLiublino unijaAbieju Tautu RespublikaATR padalijimaiRusijos imperija Vakaru krastas Vokietijos imperija Oberostas Nepriklausomybes paskelbimasLietuvos Respublika Vilniaus krastasHitlerines Vokietijos okupacijaSovietine okupacija Lietuvos TSR Po Nepriklausomybes atkurimo Is pradziu krasto riba rytuose ir pietuose ejo pagal 1920 m liepos 12 d sutartį tarp Lietuvos ir Sovietu Rusijos nuo Dauguvos pro Breslauja Pastovį Narucio ezero rytine pakrante Molodecna Valazina Berzunos zemupiu ir Nemunu beveik iki Gardino Siaures vakaruose riba sutapo su paskutine Lietuvos Lenkijos demarkacine linija o siaureje su Latvijos Lenkijos siena Po 1940 m Vilniaus krastu vadinamos zemes kurias 1939 1940 m SSRS grazino Lietuvai Vokietijai uzpuolus Lenkija Lietuva gavo proga lengvai atsiimti Vilniaus krasta ginklu Tai skatino ir Vokietija del ko kaip veliau atskleide V Molotovas nerimavo ir SSRS bijodama tureti prie savo sienu priartejusia Vokietijos interesu zona Taciau rugsejo 5 d posedyje premjero Jono Cerniaus Vyriausybe vieno balso persvara Vilniaus vadavimo planui nepaisydama visuomenes kariuomenes daugelio intelektualu noro nepritare Neryztingas buvo ir prezidentas A Smetona 1939 m rugsejo 17 d SSRS įsiverze į Lenkija rugsejo 19 d uzeme Vilniu o rugsejo 21 d ir Vilniaus krasta 1939 m spalio 10 d pasirasyta Lietuvos SSRS sutartimi Lietuvai buvo grazinta tik dalis Vilniaus krasto 6909 km teritorija su 490 000 gyventoju apie viena penktadalį Po Lietuvos okupacijos 1940 m lapkricio 6 d prie Lietuvos buvo prijungta dar 2637 km dydzio teritorija Druskininkai Dieveniskes Svencionys Visa Lietuvai grazinto Vilniaus krasto dalis nuo tol apeme tik 9546 km su 565 400 gyventoju IstorijaJ Pilsudskio dvikalbis kreipimasis Buvusios Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes gyventojams 1919 m balandisJ Pilsudskis Vilniuje 1919 m Vilniaus gyventojai sveikina Lietuvos kariuomene 1939 11 23Lietuvos kariuomenes sutikimas Katedros aikstejeRytine Lietuvos siena pagal 1920 m liepos 12 d Lietuvos Sovietu Rusijos sutartį kuria Lietuvai pripazintas Gardinas Lyda ir kitos lietuviu tautos istorines etnines zemes Vilniaus krasto istorija prasideda su Pirmojo pasaulinio karo pabaiga Vokieciu okupacine kariuomene is Vilniaus pradejo trauktis nuo 1918 m gruodzio pabaigos ir iki metu galo pasitrauke is miesto Iki tol cia veikusi Mykolo Slezeviciaus vyriausybe grasinant lenku nacionalistinems pajegoms ir artejant bolseviku Raudonajai armijai pasitrauke į Kauna Pasitraukus vokieciams Vilnius trumpam atitenka lenku nacionalistams kurie 1919 m sausio 1 5 dienomis kontroliuoja miesta Lenku kareiviai ir legionieriai sugeba numalsinti bolseviku pastangas perimti miesta į savo rankas taciau jau 1919 m sausio 5 d Raudonoji armija isstumia legionierius Vilnius iki 1919 balandzio 19 d lieka bolseviku valdzioje cia kuriasi V Kapsuko vadovaujama Lietuvos Sovietu Respublika kuri nuo 1919 vasario 27 d tampa Lietuvos Baltarusijos Socialistine Respublika Litbelas Keiciantis karo eigai puolant lenkams 1919 m balandzio 19 d bolseviku pajegos palieka Vilniu Litbelo vyriausybe pasitraukia į Minska 1920 m geguzes 7 d po daugiau nei pusmecio diplomatiniu kontaktu Kremliuje pagaliau prasidejo Lietuvos ir Sovietu Rusijos taikos derybos kurios 1920 m liepos 12 d baigesi sutarties pasirasymu nustatant siena rytuose ejusia prie Molodecno atsizvelgiant į situacija iki LDK okupacijos 1795 m ir lietuviu gyvenamu istoriniu etniniu zemiu riba 16 18 amziuose 1920 m liepos 14 d Vilniu kurį liepos 10 d Lietuvai pripazino Antante traukdamiesi palikinejo lenku kariai susikove prie Rykantu su lietuviais ir susprogdine tilta per Voke 1920 m liepos 15 d uzlaikyta Lietuvos kariuomene pietu metu įzygiavo į Vilniu kur rado Raudonosios armijos kavalerijos dalinį vadovaujama G Gajaus įzygiavusio ryte 1920 m rugpjucio 6 d Lietuvos Steigiamasis Seimas ratifikavo Lietuvos ir Sovietu Rusijos taikos sutartį o Raudonoji armija paliko Vilniu trimis etapais bet ne Vilniaus krasta rugpjucio 25 d Lenkija laikinai Vilniaus krasta pripazino kaip Lietuvos dalį pagal susitarima pasirasytas 1920 m spalio 7 d Suvalku sutartis kuris turejo įsigalioti spalio 10 d 12 valanda Suvalku sutartį Lenkija praejus dviem dienoms sulauze ir vel jega spalio 9 d uzeme Vilniu ir Vilniaus krasta kurį valde iki pat Antrojo pasaulinio karo Is pradziu okupacija teisinta tuo kad Vilniu uzeme Lenkijos vyriausybes nekontroliuojamas lenku generolas Liucjanas Zeligovskis Sis spalio 12 d paskelbe Vidurio Lietuvos valstybe Taciau taip vadinama Vidurio Lietuva uzeme tik maza dalį Rytu Lietuvos zemiu kurios pagal 1920 m sutartis turejo priklausyti Lietuvai Sovietu diplomatai derybose Rygoje su Lenkija sumaste jezuitiska iseitį kad nereiketu denonsuoti 1920 m liepos 12 d Taikos sutartį su Lietuva sovietai pasiule lenkams sukurti buferine keliasdesimt km plocio zona tarp Lietuvos su sovietu 1920 m liepos 12 d pripazintomis Lietuvos sienomis bei Sovietu valdomu zemiu Ir oficialiai butent tik ta gana siaura buferine zona sovietu buvo pripazįstama Lenkijai perduotomis teritorijomis Lenku administracijos uzdaroma seniausia Vilniaus lietuviska moykkla veikusi nuo 1907 m 1922 m sausio 8 d įvyko rinkimai į Vidurio Lietuvos seima kuriuos dauguma lietuviu ir dalis zydu ir baltarusiu boikotavo Rinkimuose dalyvavo lietuviu 8 2 zydu 15 3 baltarusiu 41 is viso dalyvavo 64 4 rinkeju 249 325 gyventoju Isrinktasis seimas nutare prijungti krasta prie Lenkijos Vilniaus kraste buvo sukurta fiktyvi valstybe Vidurine Lietuva kuria 1922 m kovo 24 d Lenkijos seimas oficialiai prijunge prie Lenkijos Balandzio 6 d krastas įejo į sudaryta Vilniaus administracine apygarda 1925 m gruodzio 22 d vienodinant su Lenkijos administracija Lenkijos seimas įstatymu įsteige Vilniaus vaivadija Vilniaus krastas su dalimi vakaru Baltarusijos buvo padalintas tarp Vilniaus Naugarduko ir Balstoges vaivadiju Vilniaus krasto praradimas 1920 m leme visa tolimesne Lietuvos saugumo ir uzsienio politika bei santykius su kaimynais Tautu Sajunga faktiskai pripazino Vilniu Lenkijai 1926 m Lietuvoje buvo patvirtintas planas organizuoti Lenkijos pavergtu tautu sukilima ir taip krasta atsiimti Lietuva kelis kartus bande slapta su Lenkija deretis del Vilniaus krasto ir tarpusavio santykiu 1936 m 1937 m Pilnai situacija su Vilniaus krasto klausimu pasikeite Vokietijai pradejus agresija Europoje ir suartejus su Sovietu Sajunga Iki tol buvusi jegu pusiausvyra regione eme griuti ir 1938 m po Lenkijos pateikto ultimatumo grasinant karu Lietuva buvo priversta uzmegzti su Lenkija diplomatinius santykius taciau Lenkijos 1922 m įvykdyta Vilniaus ir rytu Lietuvos aneksija Lietuva ir toliau oficialiai nepripazino 1931 m lenku kontroliuojamais gyventoju surasymo duomenimis Vilniaus kraste gyveno 546 000 zmones is kuriu 69 buvo lenkai 12 5 zydai 11 lietuviai 3 5 rusai 3 baltarusiai Nuo pirmuju Vilniaus krasto okupacijos dienu oficialia kalba tapo lenku Nors Lenkijos įstatymai ir numate tautiniu mazumu teises pvz svietimo gimtaja kalba taciau praktiskai tai nebuvo įgyvendinta Nuo 1925 m masiskai pradetos uzdarineti ne lenku privacios mokyklos Atvirukas su Lenkijos okupuotomis teritorijomisValdymas1931 m Vilniuje Vilniaus Traku apskrityje ir Svencioniu apskrityje buvo 546 000 gyventoju 1921 1932 m kaimai buvo skirstomi į vienkiemius naikinami servitutai Vilniaus Traku ir Svencioniu apskrityse isskirstyti 452 kaimai tureje 1002 7 km zemes Lietuviu tyrinetoju duomenimis apie 1930 m Vilniaus kraste buvo apie 25 proc lietuviu 35 proc lenku 15 proc zydu 5 proc rusu 5 proc baltarusiu Valstybine kalba nuo 1924 m faktiskai tapo lenku kalba Vilniaus krasto teritorija perduota Lietuvai 1939 spalio 10 d Vilniaus krasto teritorija perduota Lietuvai 1940 rugpjucio 3 d Vilniaus krasto teritorija Baltarusijos SSR sudetyje nuo 1939 m 1939 m rugsejo 1 d Vokietijai uzpuolus Lenkija ir jai zlungant rugsejo 17 d Raudonoji Armija įzenge į vakaru Ukraina vakaru Baltarusija ir Vilniaus krasta Spalio 10 d Lietuvos SSRS sutartimi sovietai perdave Vilniaus krasta Lietuvai 6909 km teritorija su 490 000 gyventoju Spalio 30 d kraste buvo sudarytos sios apskritys Apskritys ValsciaiSvencioneliu apskritis Duksto valscius Ignalinos valscius Kaltanenu valscius Pabrades valscius Smalvu valscius Svencioneliu valsciusValkininku apskritis Eisiskiu valscius Rudiskiu valscius Salcininkeliu valscius Turgeliu valscius Valkininku valscius Varenos II valsciusVilniaus apskritis Maisiagalos valscius Medininku valscius Naujosios Vilnios valscius Nemencines valscius Paberzes valscius Rieses valscius Rudaminos valscius Traku valscius 1940 m rugpjucio 3 d SSRS Auksciausiosios Tarybos 7 oji sesija nutare Lietuvos SSR perduoti ta Baltarusijos SSR teritorijos dalį kurioje gyventoju dauguma sudare lietuviai Lapkricio 6 d prie Lietuvos prijungta dar apie 2600 km Vilniaus krasto teritorija padidejo iki 9546 km ir gyveno 565 400 gyv Is Baltarusijos SSR perimtoje teritorijoje sudarytos apskritys ir valsciai is Svencioniu apskrities dalies ir Svencioneliu apskrities Svencioniu apskritis is perduotos Parieces ir Rodunios rajonu teritorijos Alytaus apskrities Marcinkoniu Druskininku ir Rudnios valsciai is Varenavo rajono dalies Vilniaus apskrities Dieveniskiu ir Salcininku valsciai KinokronikaZygis į Vilniu 1939 m spalio 27 28 d Saltiniai31 K Skirpa Lietuvos nepriklausomybes sutemos 1938 1940 Atsiminimai ir dokumentai V 1996 p 193 202 http www technologijos lt n mokslas istorija ir archeologija S 13467 straipsnis Istorijos puslapiai Ilgas kelias i Vilniu Pirma dalis https www vdu lt cris bitstream 20 500 12259 104029 1 ISSN2029 7181 2011 V 81 N 1 PG 3 11 pdf Vilniaus krastas parenge Juozas Marcinkevicius Visuotine lietuviu enciklopedija tikrinta 2024 08 08 Vilniaus krastas Tarybu Lietuvos enciklopedija T 4 Simno Zvorune Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1988 Vilnijos vartai 1