Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vilniaus gynybinės sienos bastėja XVII a pirmoje pusėje pastatytas fortifikacinis statinys sudarytas iš bokšto patrankų
Vilniaus gynybinės sienos bastėja
Vilniaus gynybinės sienos bastėja – XVII a. pirmoje pusėje pastatytas fortifikacinis statinys, sudarytas iš bokšto, patrankų patalpos ir juos jungiančio tunelio. Laikomas sudėtine Vilniaus gynybinės sienos dalimi.
Istorija
Bastėjos būdavo statomos nuo XVI a. XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje Lietuvai ėmė kelti grėsmę totoriai ir besikurianti centralizuota rusų valstybė. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras, tenkindamas Vilniaus gyventojų prašymą, 1503 metais liepė išmūryti miesto gynybinę sieną. Statyti sieną privalėjo visi miesto gyventojai, o tie, kurie negalėjo statyti mūro, turėjo pastatyti aštriakuolių sieną. Gynybinės sienos statyba buvo baigta 1522 metais. Siena turėjo dešimt vartų ir penkis bokštus.
XVII a. amžiuje iškilus Maskvos ir švedų grėsmei, vėl susirūpinta miesto gynyba. Pradėjus rekonstruoti Vilniaus gynybinę sieną, netoli Subačiaus vartų pastatyta renesanso stiliaus bastėja. Ji buvo skirta artilerijos ugnimi atmušti priešą nuo miesto.
Bastėją pastačius ir ją naudojus pagal paskirtį, joje buvo pastatyta 11 patrankų. Bastėja paminėta 1627 m. miesto gynybinės sienos apžiūros dokumente. Manoma, jog ją projektavo karo inžinierius .
Bastėja nukentėjo 1655-1661 m. kare su Rusija. Vėliau buvo remontuota. Ją suremontavus, pažymėta 1753 m. Fiurstenhofo Vilniaus miesto plane dar esanti žemės paviršiuje. Vėlesniuose planuose, išskyrus bokštą, bastėja pažymėta nebebuvo. XVIII a. pabaigoje bastėjos gynybiniai grioviai ir mūrai buvo užpilti. Dalis teritorijos užstatyta pastatais.
I pasaulinio ir II pasaulinio karų metu vokiečiai bastėjoje buvo įsirengę slėptuvę ir ginklų sandėlį. Jie užmūrijo šaudymo angas bei židinius, sugadino grindis.
Po II pasaulinio karo bastėjoje buvo įrengtas sandėlys. 1965-1970 m. bastėjos teritorijoje pradėti archeologiniai kasinėjimai ir bastėjos atkūrimo darbai: atstatytas bokštas, restauruotas patrankų patalpos vidus ir juos jungiantis tunelis.
Struktūra
Bastėjos patrankų patalpa 8 metrų aukščio, pasagos formos, sumūryta iš raudonų ir gelsvų plytų, joje buvo įtaisytos šaudymo angos patrankoms. Pamatai sumūryti iš lauko riedulių. Šiaurės pusėje bastėja pasiekia statų šlaitą, rytų pusėje ją supa 3-4 metrų pločio gynybinis griovys. Patrankų patalpoje yra dvidešimt nišų parakui, salietrai, kitoms medžiagoms ir įrengimams laikyti. Buvo suprojektuoti du židiniai patrankoms uždegti ir rankoms sušilti. Patrankų patalpą su bokštu jungia tunelis.
Bastėjos bokštas stačiakampio formos, 12 metrų ilgio ir 9 metrų pločio, be rūsių. Jo arkiniai pamatai remiasi į mūro stulpus. Bokštas sumūrytas iš plytų. Į jį patenkama pro duris iš Bokšto gatvės.
Bastėjos tunelis yra 48 metrų ilgio, 2,8 metrų pločio ir 3,5 metrų aukščio. Jis padengtas cilindriniu skliautu. Tunelyje yra išlikusi ventiliacinė anga. Šiuo metu iš tunelio suformuota laiptinė.
Dabartis
1987 m. bastėjoje atidarytas ginklų muziejus, priklausantis Lietuvos nacionaliniam muziejui. Muziejuje eksponuojama ginkluotė nuo XV a. iki XIX a.: akmeniniai patrankų sviediniai, senosios patrankos ir raitelių šarvai. Bastėjoje įrengtoje ekspozicijoje esanti ikonografinė medžiaga atskleidžia to meto gynybos ypatumus. Patrankų patalpoje kaupiantis drėgmei, 2007 metais buvo atnaujinti restauravimo darbai, įrengtas autentiškus bastėjos mūrus nuo drėgmės saugantis kolektorius. Taip pat restauruojami išorės mūrai.
Bastėjoje rengiami edukaciniai užsiėmimai.
Nuorodos
- Irena Jučienė. Vilniaus artilerijos bastionas. Vilnius: Mintis, 1990. ISBN 5-417-00311-5.
- Morta Baužienė. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus. Vilnius: Savastis, 2012. ISBN 978-9986-420-89-7.
- Vidas Poškus. Nedingęs Vilnius. Miesto akupunktūros. Vilnius: Tyto alba, 2017. ISBN 978-609-466-146-4.
- Vilniaus bastėja Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [1]
- Lietuvos nacionalinio muziejaus pateikta informacija apie užsiėmimus Vilniaus gynybinėje bastėjoje. [2] Archyvuota kopija 2019-11-05 iš Wayback Machine projekto.
54°40′37″ š. pl. 25°17′32″ r. ilg. / 54.67694°š. pl. 25.29222°r. ilg.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kas yra Vilniaus gynybinės sienos bastėja? Ką reiškia Vilniaus gynybinės sienos bastėja?
Vilniaus gynybines sienos basteja XVII a pirmoje puseje pastatytas fortifikacinis statinys sudarytas is boksto patranku patalpos ir juos jungiancio tunelio Laikomas sudetine Vilniaus gynybines sienos dalimi IstorijaBasteja ir sienos fragmentas Bastejos budavo statomos nuo XVI a XV a pabaigoje XVI a pradzioje Lietuvai eme kelti gresme totoriai ir besikurianti centralizuota rusu valstybe Lietuvos didysis kunigaikstis Aleksandras tenkindamas Vilniaus gyventoju prasyma 1503 metais liepe ismuryti miesto gynybine siena Statyti siena privalejo visi miesto gyventojai o tie kurie negalejo statyti muro turejo pastatyti astriakuoliu siena Gynybines sienos statyba buvo baigta 1522 metais Siena turejo desimt vartu ir penkis bokstus XVII a amziuje iskilus Maskvos ir svedu gresmei vel susirupinta miesto gynyba Pradejus rekonstruoti Vilniaus gynybine siena netoli Subaciaus vartu pastatyta renesanso stiliaus basteja Ji buvo skirta artilerijos ugnimi atmusti priesa nuo miesto Basteja pastacius ir ja naudojus pagal paskirtį joje buvo pastatyta 11 patranku Basteja pamineta 1627 m miesto gynybines sienos apziuros dokumente Manoma jog ja projektavo karo inzinierius Basteja nukentejo 1655 1661 m kare su Rusija Veliau buvo remontuota Ja suremontavus pazymeta 1753 m Fiurstenhofo Vilniaus miesto plane dar esanti zemes pavirsiuje Velesniuose planuose isskyrus boksta basteja pazymeta nebebuvo XVIII a pabaigoje bastejos gynybiniai grioviai ir murai buvo uzpilti Dalis teritorijos uzstatyta pastatais I pasaulinio ir II pasaulinio karu metu vokieciai bastejoje buvo įsirenge sleptuve ir ginklu sandelį Jie uzmurijo saudymo angas bei zidinius sugadino grindis Po II pasaulinio karo bastejoje buvo įrengtas sandelys 1965 1970 m bastejos teritorijoje pradeti archeologiniai kasinejimai ir bastejos atkurimo darbai atstatytas bokstas restauruotas patranku patalpos vidus ir juos jungiantis tunelis StrukturaVilniaus gynybines sienos basteja Bastejos patranku patalpa 8 metru aukscio pasagos formos sumuryta is raudonu ir gelsvu plytu joje buvo įtaisytos saudymo angos patrankoms Pamatai sumuryti is lauko rieduliu Siaures puseje basteja pasiekia statu slaita rytu puseje ja supa 3 4 metru plocio gynybinis griovys Patranku patalpoje yra dvidesimt nisu parakui salietrai kitoms medziagoms ir įrengimams laikyti Buvo suprojektuoti du zidiniai patrankoms uzdegti ir rankoms susilti Patranku patalpa su bokstu jungia tunelis Bastejos bokstas staciakampio formos 12 metru ilgio ir 9 metru plocio be rusiu Jo arkiniai pamatai remiasi į muro stulpus Bokstas sumurytas is plytu Į jį patenkama pro duris is Boksto gatves Bastejos tunelis yra 48 metru ilgio 2 8 metru plocio ir 3 5 metru aukscio Jis padengtas cilindriniu skliautu Tunelyje yra islikusi ventiliacine anga Siuo metu is tunelio suformuota laiptine DabartisBastejos restauravimas 2008 m 1987 m bastejoje atidarytas ginklu muziejus priklausantis Lietuvos nacionaliniam muziejui Muziejuje eksponuojama ginkluote nuo XV a iki XIX a akmeniniai patranku sviediniai senosios patrankos ir raiteliu sarvai Bastejoje įrengtoje ekspozicijoje esanti ikonografine medziaga atskleidzia to meto gynybos ypatumus Patranku patalpoje kaupiantis dregmei 2007 metais buvo atnaujinti restauravimo darbai įrengtas autentiskus bastejos murus nuo dregmes saugantis kolektorius Taip pat restauruojami isores murai Bastejoje rengiami edukaciniai uzsiemimai NuorodosIrena Juciene Vilniaus artilerijos bastionas Vilnius Mintis 1990 ISBN 5 417 00311 5 Morta Bauziene Pasizvalgymas po senojo Vilniaus murus Vilnius Savastis 2012 ISBN 978 9986 420 89 7 Vidas Poskus Nedinges Vilnius Miesto akupunkturos Vilnius Tyto alba 2017 ISBN 978 609 466 146 4 Vilniaus basteja Visuotineje lietuviu enciklopedijoje 1 Lietuvos nacionalinio muziejaus pateikta informacija apie uzsiemimus Vilniaus gynybineje bastejoje 2 Archyvuota kopija 2019 11 05 is Wayback Machine projekto 54 40 37 s pl 25 17 32 r ilg 54 67694 s pl 25 29222 r ilg 54 67694 25 29222