Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vilniaus miesto gynybinė sienaVieta VilniusNaudotas 1522 XVIII a pab Vilniaus miesto gynybinė siena akmeninė ir mūrinė V
Vilniaus gynybinė siena
| Vilniaus miesto gynybinė siena | ||
|---|---|---|
| Vieta | Vilnius | |
| Naudotas | 1522–XVIII a. pab. | |
Vilniaus miesto gynybinė siena – akmeninė ir mūrinė Vilniaus miesto siena, pastatyta XVI a. pradžioje.
Gynybinės sienos statyba ir reikšmė
XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje Lietuvai ir sostinei vis didesnę grėsmę ėmė kelti Krymo chanatas ir nauju rytų slavų centru virstanti Maskvos Didžioji Kunigaikštystė. Su didžiuliais teritoriniais nuostoliais 1503 m. pasibaigė antrasis LDK-Maskvos karas ir Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras, tenkindamas Vilniaus gyventojų prašymą, privilegijoje, išleistoje Gardine 1503 m. rugsėjo 6 d., liepė išmūryti miesto gynybinę sieną. Sienos statybas savo lėšomis rėmė Vilniaus vyskupas Albertas I Taboras, jis ir pašventino sienos statybų pradžią.
Iki to laiko Vilnius nebuvo aptvertas mūrine siena, o sostinės gynyba koncentravosi aukštutinėje ir Vilniaus pilyse. Statyti miesto sieną 1503 m. nusprendė patys miesto gyventojai, kuriuos įbaugino totorių įsiveržimai, kurie tais metais pasiekė krašto gilumą net už Vilniaus. Totoriams atremti Aleksandras buvo pašaukęs į kariuomenę Vilniaus miestelėnus. Miestiečių prašomas jis leido miestelėnų lėšomis aptverti sostinę siena, o joje įrengti penkerius vartus prie svarbiausių kelių: Vilniaus, kuris ėjo per Neries tiltą, pro Šnipiškių kaimą į Ukmergę, Trakų, Medininkų, Spaso, ėjusių į Užupio priemiestį bei Polocką, ir Pilies. Pilies vartai turėjo būti išmūryti ten, kur miesto siena jungėsi su didžiojo kunigaikščio dvaro siena, Pilies gatvės pradžioje, kuriuose dieną ir naktį turėjo budėti sargyba. Leidime bendrais bruožais nurodyta fortifikacijų linija ir vartų vietos. Greitesniam darbų vykdymui karalius vieneriems metams atleido miestiečius nuo kariuomenės prievolės. Paskubomis per metus pastatyta siena su vartais. Vėliau siena buvo perstatyta ir vartų atsirado daugiau.
Statyti sieną privalėjo visi miesto gyventojai, o tie, kurie negalėjo statyti mūro, turėjo pastatyti aštriakuolių sieną. Gynybinės sienos statyba buvo baigta 1522 metais. Siena turėjo dešimt vartų ir penkis bokštus. Ji buvo beveik pustrečio kilometro ilgio, kai kuriose vietose siekė iki 10-12 metrų aukščio. Sienos viršuje buvo įrengtos dengtos sargybiniams vaikščioti, pačioje sienoje - šaudymo angos.
Gynybinę sieną supo gilūs grioviai. Vanduo buvo tiekiamas iš prie Medininkų vartų tekėjusių upelių.
Vienu iš sienos architektų statytojų įvardinamas Mykolas Enkingeris, iki 1506 m. dirbęs Vilniuje.
Gynybinė siena Vilnių padalino į miesto ir priemiesčių dalis. Miestelėnai buvo pavaldūs magistratui, o priemiesčių gyventojams magistratas galios neturėjo. Miesto gyventojai negalėjo verstis žemdirbyste, tuo galėjo verstis priemiesčių gyventojai. Buvę Vilniaus priemiesčiai: Užupis, Paplavos, Lukiškės, Šnipiškės, Antakalnis. Taip pat išskiriami Rūdininkų, Žvejų, Aušros vartų priemiesčiai, teritorija, buvusi už Trakų vartų ir teritorija aplink Žaliąjį tiltą.
Siena 1648 m.
Gresiant Maskvos įsiveržimui į Lietuvą buvo imtasi rekonstruoti Vilniaus miesto gynybinius objektus. Patyręs LDK kartografas Frydrichas Gedkantas 1648 m. sudarė miesto gynybinės sienos ir priemiesčių, tarp jų – Lukiškių ir gretimų laukų planą, taip pat Kauno, Tauragės ir Virbalio miestų planus.
Matyt, vienas iš svarbesnių pokyčių – netoli Subačiaus vartų pastatyta bastėja. Ji turėjo artilerijos ugnimi atmušti priešą nuo miesto.
Frydricho Gedkanto sudarytame plane išskirti šie gynybinės sienos objektai (pagal laikrodžio rodyklę):
- Aušros (Medininkų) vartai – gotikinio stiliaus vartai, stovintys Aušros Vartų gatvėje, buvo vieni iš penkių (vėliau devynerių) vartų. Vėliau virš vartų arkos pastatytas fasadas su penkiomis ambrazūromis ir renesansinio stiliaus atiku. Aušros Vartai iki XVI a. pabaigos dažniausiai vadinti Krėvos (brama Krewska), paskui Medininkų (brama Miednicka) vardu, nes pro juos ėjo kelias iš Vilniaus į senąsias Krėvos ir Medininkų pilis. Vėliau pradėti vadinti Aštriaisiais Vartais (lot. Porta acialis, lenk. Ostra Brama). Pirmą kartą šis pavadinimas randamas 1594 m. Vilniaus miesto aktuose (Vaito knyga). Spėjama, kad vardas bus kilęs nuo miesto dalies, kurioje jie stovėjo. Makovskio raižinyje matoma, kad apie 1600 m. šis miesto galas tikrai buvo siaurutis, lyg smailus ragas. Ši miesto dalis vadinta Aštriuoju Galu (lenk. Ostry Koniec). Dabartinis Aušros Vartų pavadinimas yra neaiškios kilmės ir greičiausiai sugalvotas vėlesniais laikais, nes jokių atitikmenų ankstesnių laikų dokumentuose nėra. Taip vartų nevadino ir Vilniaus apylinkių lietuviai. Šis pavadinimas pirmiausia aptinkamas XX a. pradžios lietuviškuose laikraščiuose.
- – dar XIV a. čia ėjęs kelias į Rūdninkus (dabar – Rūdninkų ir Pylimo g. sankryža), o XV a. pro čia įvažiuodavo ir išvažiuodavo kunigaikščio svečiai, nes už keturių mylių nuo Vilniaus, šalia to kelio, 1470 m. Kazimieras Jogailaitis pastatęs rūmus. XVI a. atkarpa nuo rotušės iki miesto sienos, pavadinta Rūdninkų gatve, taip pat ir miesto sienos vartai.
- Trakų vartai – vartai stovėjo arti Trakų ir Pylimo gatvių sankryžos. Trakų keliu taip pat buvo vykstama į Gardiną, Kijevą. 1794 m. prie Trakų vartų sukilėliai susirėmė su caro kariuomene.
- – vartai apytiksliai stovėjo dabartinių dabartinių Benediktinių ir Šv.Ignoto (anksčiau – S. Žuko ir L. Giros) gatvių sankryžoje, kelias vedė į Neries upės prieplauką ir Ukmergės kelią, kuriuo XIV a. – XVI a. vyko susisiekimas su Ryga. Vartų pavadinimas kilo nuo upės (Neries) pavadinimo – Vilijos. XVIII a. vartai imti vadinti Vilniaus vardu.
- – vartų bokštas stovėjęs Benediktinių ir Totorių gatvių susikirtimo rytų pusėje. Pavadinimas kildinamas nuo neva bokštą saugojusių totorių karių.
- Marijos Magdalenos (Šlapieji) vartai – vartai stovėjo dabartinių L. Stuokos – Gucevičiaus ir Universiteto gatvių sankryžoje. Antrosios gatvės dalis nuo de Reusų rūmų iki centrinio telegrafo anksčiau vadinta „Šlapiąja“, nes čia buvusi žema, durpinga bei drėgna vieta. Kitą vardą jie gavo dėl netoliese stovėjusios Marijos koplyčios. Vartai įrengti geresniam miestiečių susisiekimui su vakariniais Vilniaus priemiesčiais. Gynybinio bokšto nebuvo, tik įvažiavimo anga sienoje.
- – miesto gynybinė siena jungėsi su žemutinės pilies teritorijos aptvaro siena ir sudarė su ja vientisą gynybinę sistemą. Vartai buvo didžiojo kunigaikščio žemėje. XVIII a. antroje pusėje jie buvo jau rekonstruoti ir triaukščiame tribunolo rūmų pastate išsiskyrė panašiomis baroko formomis.
- Bernardinų vartai – vartų bokštas stovėjo netoli Bernardinų bažnyčios, ties tiltu į Užupį. Pavadinimas kilo nuo Bernardinų bažnyčios ir gatvės, ėjusios iki Užupio tilto. Gynybiniu atžvilgiu bokštas buvo silpnas, nes iš šiaurės miestą patikimai saugojo ir gynė tvirtovinė Bernardinų bažnyčia.
- Išganytojo (Spaso) vartai – vartų bokštas stovėjo arti Vilnios, prie kelio, vedančio į Užupio priemiestį ir toliau į Polocką. Miesto teritorijoje kelio tęsinys ėjo Bokšto skersgatviu.
- ir Vilniaus gynybinės sienos bastėja – vartų bokštas stovėjo dabartinių Bokšto, Subačiaus ir Strazdelio gatvių sankryžoje. Dabar jo pamatų likučiai yra po Subačiaus gatvės važiojamąja dalimi. XVII a. jie buvo rekonstruoti ir su bastėja sudarė vientisą gynybinę liniją Vilniaus pietryčiuose. Architektūriniu požiūriu Subačiaus vartų bokštas buvo bene vertingiausias Vilniaus miesto gynybinėje sienoje. Jo viršutinį aukštą supo ne tik paprastos angos, skirtos šaudyti tolyn, bet ir mašikulos, pro kurias galima šaudyti žemyn, į pačią vartų papėdę.
Siena 1785–1786 m
1785–1786 m. Pranciškus Smuglevičius Adomo Kazimiero Čartoriskio ir LDK kanclerio Joachimo Chreptavičiaus užsakymu nutapė Vilniaus miesto ir jo architektūros vaizdų ciklą, kuriame užfiksuoti šie gynybinės sienos elementai:
- Aušros (Medininkų) vartai
- Bokštas (netoli dabartinės Halės turgavietės) ir gynybinės sienos dalis
- Rūdininkų vartai
- Subačiaus vartai
- Gynybinė siena netoli Subačiaus vartų
- Trakų vartai
- Vilijos vartai
Sienos naudojimas karinių konfliktų metu
Pagrindiniai išbandymai sienai teko švedų tvano metu, kai daugelis sienos bokštų 1655–1661 m. karo prieš Rusiją metu buvo sugriauti, vėliau atstatinėjami.
Siena stipriai nukentėjo ir Šiaurės karo (1700–1721) metu.
Sienos griovimas
1799–1802 m. rusų paskirti miesto administratoriai nuosekliai griovė miesto sieną:
- Aušros Vartai – palikti nenugriauti, matyt, dėl čia laikomo ir labai garbinamo švento paveikslo
- Rūdninkų vartai – 1800 m. galutinai sugriauti ir nebeatstatyti
- Trakų vartai – po 1794 m. susirėmimų vartai gerokai nukentėjo, bet tų pačių metų spalį buvo vėl atstatyti. 1803 m. vartų bokštas pradėtas griauti, tačiau magistratui pritarė gubernatorius ir buvo įsakyta bokštą remontuoti. 1804 m. bokštas vėl pradėtas griauti, nugriautas ir nebeatstatytas
- Vilijos (Vilniaus) vartus smarkiai apgadino 1715 m. gaisras, bokštas smarkiai nukentėjo per 1794 m. sukilimą. 1802 m. lapkričio 24 d. magistrato įsakymu vartai nugriauti, nepaliekant ant žemės paviršiaus jokių pėdsakų. Bokšto plytos panaudotos pirklių rūmų (dabar Valstybinė filharmonija) rekonstrukcijai.
- Totorių vartai kaip gynybiniu atžvilgiu silpni 1672 m. stiprinant gynybinę sieną buvo užversti rąstais ir užpilti žemėmis. Visgi, dar XVIII a. pabaigoje vartų bokštas buvo trijų aukštų, dengtas čerpių stogu. 1802 m. buvo įsakyta vartų bokštą nugriauti.
- Marijos Magdalenos (Šlapieji) vartai – XVII a. pabaigoje magistras įsakė uždaryti tuos miesto sienos vartus, kurie neturėjo stiprių gynybinių bokštų, todėl vartai 1677 m. buvo užmūryti ir daugiau nebenaudojami.
- Pilies vartai – XIX a. pradžioje vartai nugriauti
- Bernardinų vartai – XIX a. pradžioje vartų bokštas nugriautas
- Spaso vartai – 1794 m. sukilimo metu caro kariuomenė vartų bokštą gerokai apgadino. 1801 m. magistratas ragino ekonomus greičiau vartus nugriauti, tai ir buvo padaryta. Akmenys ir plytos panaudoti tilto per Vilnią remontui.
- Subačiaus vartai – 1801 m. gegužės 27 d. magistrato įsakymu vartų bokštas buvo nugriautas. Dalis bokšto plytų panaudota artilerijos kareivinių krosnių statybai, pirklių rūmų rekonstrukcijai.
Sienos restauravimas ir liekanos
1961 m. – restauruota sienos dalis ties Strazdelio ir Subačiaus g. (Subačiaus vartų zona) – architektai Bronislovas Krūminis ir Sigitas Benjaminas Lasavickas
1966 m. – pradėti archeologiniai ir architektūriniai bastėjos tyrimai bei atstatymo darbai: atstatytas ir uždengtas stogu bokštas, restauruotas patrankų patalpos vidus ir juos jungiantis tunelis.
1974 m. – vedant lietaus kanalizaciją, Subačiaus vartų bokšto pamatų fragmentai buvo iš dalies atidengti, ištirti ir užfiksuoti. Subačiaus vartų bokšto pamatų yra išlikę apie pusę.
1975 m. tiesiant šiluminę trasą dalis išlikusių Totorių vartų bokšto pamatų buvo atkasti, ištirti ir užfiksuoti. Yra išlikę apie trečdalis pamatų.
1987 m. bastėjoje atidarytas muziejus, kuriame eksponuojami XV a. – XIX a. ginklai ir ginkluotė: akmeniniai patrankų sviediniai, senosios patrankos ir raitelių apsauginiai šarvai.
Šaltiniai
- Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013. ISBN 978-9955-34-401-8.
- A.Juškevičius, J.Maceika. Vilnius ir jo apylinkės. (1937 m.), perleista Vilnius: Mintis, 1991. ISBN 5-417-00366-2.
- Sudarė Eugenijus Manelis, Romaldas Samavičius. Vilniaus miesto istorijos skaitiniai. Vilnius: Vilniaus knyga, 2001. ISBN 9955-490-03-9.
- Algirdas Matulevičius. Frydrichas Gedkantas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 479 psl.
- Algimantas Mačiulis. Bronislovas Krūminis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 141 psl.
Nuorodos
- Pylimo galerija (Apie mus)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vilniaus gynybinė siena, Kas yra Vilniaus gynybinė siena? Ką reiškia Vilniaus gynybinė siena?
Vilniaus miesto gynybine sienaVieta VilniusNaudotas 1522 XVIII a pab Vilniaus miesto gynybine siena akmenine ir murine Vilniaus miesto siena pastatyta XVI a pradzioje Gynybines sienos statyba ir reiksmeXV a pabaigoje XVI a pradzioje Lietuvai ir sostinei vis didesne gresme eme kelti Krymo chanatas ir nauju rytu slavu centru virstanti Maskvos Didzioji Kunigaikstyste Su didziuliais teritoriniais nuostoliais 1503 m pasibaige antrasis LDK Maskvos karas ir Lietuvos didysis kunigaikstis Aleksandras tenkindamas Vilniaus gyventoju prasyma privilegijoje isleistoje Gardine 1503 m rugsejo 6 d liepe ismuryti miesto gynybine siena Sienos statybas savo lesomis reme Vilniaus vyskupas Albertas I Taboras jis ir pasventino sienos statybu pradzia Iki to laiko Vilnius nebuvo aptvertas murine siena o sostines gynyba koncentravosi aukstutineje ir Vilniaus pilyse Statyti miesto siena 1503 m nusprende patys miesto gyventojai kuriuos įbaugino totoriu įsiverzimai kurie tais metais pasieke krasto giluma net uz Vilniaus Totoriams atremti Aleksandras buvo pasaukes į kariuomene Vilniaus miestelenus Miestieciu prasomas jis leido miestelenu lesomis aptverti sostine siena o joje įrengti penkerius vartus prie svarbiausiu keliu Vilniaus kuris ejo per Neries tilta pro Snipiskiu kaima į Ukmerge Traku Medininku Spaso ejusiu į Uzupio priemiestį bei Polocka ir Pilies Pilies vartai turejo buti ismuryti ten kur miesto siena jungesi su didziojo kunigaikscio dvaro siena Pilies gatves pradzioje kuriuose diena ir naktį turejo budeti sargyba Leidime bendrais bruozais nurodyta fortifikaciju linija ir vartu vietos Greitesniam darbu vykdymui karalius vieneriems metams atleido miestiecius nuo kariuomenes prievoles Paskubomis per metus pastatyta siena su vartais Veliau siena buvo perstatyta ir vartu atsirado daugiau Statyti siena privalejo visi miesto gyventojai o tie kurie negalejo statyti muro turejo pastatyti astriakuoliu siena Gynybines sienos statyba buvo baigta 1522 metais Siena turejo desimt vartu ir penkis bokstus Ji buvo beveik pustrecio kilometro ilgio kai kuriose vietose sieke iki 10 12 metru aukscio Sienos virsuje buvo įrengtos dengtos sargybiniams vaikscioti pacioje sienoje saudymo angos Gynybine siena supo gilus grioviai Vanduo buvo tiekiamas is prie Medininku vartu tekejusiu upeliu Vienu is sienos architektu statytoju įvardinamas Mykolas Enkingeris iki 1506 m dirbes Vilniuje Gynybine siena Vilniu padalino į miesto ir priemiesciu dalis Miestelenai buvo pavaldus magistratui o priemiesciu gyventojams magistratas galios neturejo Miesto gyventojai negalejo verstis zemdirbyste tuo galejo verstis priemiesciu gyventojai Buve Vilniaus priemiesciai Uzupis Paplavos Lukiskes Snipiskes Antakalnis Taip pat isskiriami Rudininku Zveju Ausros vartu priemiesciai teritorija buvusi uz Traku vartu ir teritorija aplink Zaliajį tilta 1648 m LDK kartografo Frydricho Gedkanto sudarytas Vilniaus miesto gynybines sienos planasSiena 1648 m Gresiant Maskvos įsiverzimui į Lietuva buvo imtasi rekonstruoti Vilniaus miesto gynybinius objektus Patyres LDK kartografas Frydrichas Gedkantas 1648 m sudare miesto gynybines sienos ir priemiesciu tarp ju Lukiskiu ir gretimu lauku plana taip pat Kauno Taurages ir Virbalio miestu planus Matyt vienas is svarbesniu pokyciu netoli Subaciaus vartu pastatyta basteja Ji turejo artilerijos ugnimi atmusti priesa nuo miesto Frydricho Gedkanto sudarytame plane isskirti sie gynybines sienos objektai pagal laikrodzio rodykle Ausros Medininku vartai uz ju Svc Trejybes baznycia kaireje Rudninku bokstas apie 1785 m Ausros Medininku vartai gotikinio stiliaus vartai stovintys Ausros Vartu gatveje buvo vieni is penkiu veliau devyneriu vartu Veliau virs vartu arkos pastatytas fasadas su penkiomis ambrazuromis ir renesansinio stiliaus atiku Ausros Vartai iki XVI a pabaigos dazniausiai vadinti Krevos brama Krewska paskui Medininku brama Miednicka vardu nes pro juos ejo kelias is Vilniaus į senasias Krevos ir Medininku pilis Veliau pradeti vadinti Astriaisiais Vartais lot Porta acialis lenk Ostra Brama Pirma karta sis pavadinimas randamas 1594 m Vilniaus miesto aktuose Vaito knyga Spejama kad vardas bus kiles nuo miesto dalies kurioje jie stovejo Makovskio raizinyje matoma kad apie 1600 m sis miesto galas tikrai buvo siaurutis lyg smailus ragas Si miesto dalis vadinta Astriuoju Galu lenk Ostry Koniec Dabartinis Ausros Vartu pavadinimas yra neaiskios kilmes ir greiciausiai sugalvotas velesniais laikais nes jokiu atitikmenu ankstesniu laiku dokumentuose nera Taip vartu nevadino ir Vilniaus apylinkiu lietuviai Sis pavadinimas pirmiausia aptinkamas XX a pradzios lietuviskuose laikrasciuose Rudninku vartai apie 1785 m dar XIV a cia ejes kelias į Rudninkus dabar Rudninku ir Pylimo g sankryza o XV a pro cia įvaziuodavo ir isvaziuodavo kunigaikscio sveciai nes uz keturiu myliu nuo Vilniaus salia to kelio 1470 m Kazimieras Jogailaitis pastates rumus XVI a atkarpa nuo rotuses iki miesto sienos pavadinta Rudninku gatve taip pat ir miesto sienos vartai Traku vartai apie 1785 m Traku vartai vartai stovejo arti Traku ir Pylimo gatviu sankryzos Traku keliu taip pat buvo vykstama į Gardina Kijeva 1794 m prie Traku vartu sukileliai susireme su caro kariuomene Vilijos Vilniaus vartai vaizdas apytiksliai is dabartiniu Vilniaus Liejyklos g skvero uz ju Sv Jonu baznycios varpine Sv Ignoto ir Sv Kotrynos baznycios apie 1785 m vartai apytiksliai stovejo dabartiniu dabartiniu Benediktiniu ir Sv Ignoto anksciau S Zuko ir L Giros gatviu sankryzoje kelias vede į Neries upes prieplauka ir Ukmerges kelia kuriuo XIV a XVI a vyko susisiekimas su Ryga Vartu pavadinimas kilo nuo upes Neries pavadinimo Vilijos XVIII a vartai imti vadinti Vilniaus vardu vartu bokstas stovejes Benediktiniu ir Totoriu gatviu susikirtimo rytu puseje Pavadinimas kildinamas nuo neva boksta saugojusiu totoriu kariu Marijos Magdalenos Slapieji vartai vartai stovejo dabartiniu L Stuokos Guceviciaus ir Universiteto gatviu sankryzoje Antrosios gatves dalis nuo de Reusu rumu iki centrinio telegrafo anksciau vadinta Slapiaja nes cia buvusi zema durpinga bei dregna vieta Kita varda jie gavo del netoliese stovejusios Marijos koplycios Vartai įrengti geresniam miestieciu susisiekimui su vakariniais Vilniaus priemiesciais Gynybinio boksto nebuvo tik įvaziavimo anga sienoje Pilies vartai Vyriausiojo Lietuvos Tribunolo pastatas 1835 m miesto gynybine siena jungesi su zemutines pilies teritorijos aptvaro siena ir sudare su ja vientisa gynybine sistema Vartai buvo didziojo kunigaikscio zemeje XVIII a antroje puseje jie buvo jau rekonstruoti ir triauksciame tribunolo rumu pastate issiskyre panasiomis baroko formomis Bernardinu vartai vartu bokstas stovejo netoli Bernardinu baznycios ties tiltu į Uzupį Pavadinimas kilo nuo Bernardinu baznycios ir gatves ejusios iki Uzupio tilto Gynybiniu atzvilgiu bokstas buvo silpnas nes is siaures miesta patikimai saugojo ir gyne tvirtovine Bernardinu baznycia Isganytojo Spaso vartai vartu bokstas stovejo arti Vilnios prie kelio vedancio į Uzupio priemiestį ir toliau į Polocka Miesto teritorijoje kelio tesinys ejo Boksto skersgatviu Subaciaus vartai apie 1785 m ir Vilniaus gynybines sienos basteja vartu bokstas stovejo dabartiniu Boksto Subaciaus ir Strazdelio gatviu sankryzoje Dabar jo pamatu likuciai yra po Subaciaus gatves vaziojamaja dalimi XVII a jie buvo rekonstruoti ir su basteja sudare vientisa gynybine linija Vilniaus pietryciuose Architekturiniu poziuriu Subaciaus vartu bokstas buvo bene vertingiausias Vilniaus miesto gynybineje sienoje Jo virsutinį auksta supo ne tik paprastos angos skirtos saudyti tolyn bet ir masikulos pro kurias galima saudyti zemyn į pacia vartu papede Siena 1785 1786 m1785 1786 m Pranciskus Smuglevicius Adomo Kazimiero Cartoriskio ir LDK kanclerio Joachimo Chreptaviciaus uzsakymu nutape Vilniaus miesto ir jo architekturos vaizdu cikla kuriame uzfiksuoti sie gynybines sienos elementai Ausros Medininku vartai Bokstas netoli dabartines Hales turgavietes ir gynybines sienos dalis Rudininku vartai Subaciaus vartai Gynybine siena netoli Subaciaus vartu Traku vartai Vilijos vartaiSienos naudojimas kariniu konfliktu metuPagrindiniai isbandymai sienai teko svedu tvano metu kai daugelis sienos bokstu 1655 1661 m karo pries Rusija metu buvo sugriauti veliau atstatinejami Siena stipriai nukentejo ir Siaures karo 1700 1721 metu Sienos griovimas1799 1802 m rusu paskirti miesto administratoriai nuosekliai griove miesto siena Ausros Vartai palikti nenugriauti matyt del cia laikomo ir labai garbinamo svento paveikslo Rudninku vartai 1800 m galutinai sugriauti ir nebeatstatyti Traku vartai po 1794 m susiremimu vartai gerokai nukentejo bet tu paciu metu spalį buvo vel atstatyti 1803 m vartu bokstas pradetas griauti taciau magistratui pritare gubernatorius ir buvo įsakyta boksta remontuoti 1804 m bokstas vel pradetas griauti nugriautas ir nebeatstatytas Vilijos Vilniaus vartus smarkiai apgadino 1715 m gaisras bokstas smarkiai nukentejo per 1794 m sukilima 1802 m lapkricio 24 d magistrato įsakymu vartai nugriauti nepaliekant ant zemes pavirsiaus jokiu pedsaku Boksto plytos panaudotos pirkliu rumu dabar Valstybine filharmonija rekonstrukcijai Totoriu vartai kaip gynybiniu atzvilgiu silpni 1672 m stiprinant gynybine siena buvo uzversti rastais ir uzpilti zememis Visgi dar XVIII a pabaigoje vartu bokstas buvo triju aukstu dengtas cerpiu stogu 1802 m buvo įsakyta vartu boksta nugriauti Marijos Magdalenos Slapieji vartai XVII a pabaigoje magistras įsake uzdaryti tuos miesto sienos vartus kurie neturejo stipriu gynybiniu bokstu todel vartai 1677 m buvo uzmuryti ir daugiau nebenaudojami Pilies vartai XIX a pradzioje vartai nugriauti Bernardinu vartai XIX a pradzioje vartu bokstas nugriautas Spaso vartai 1794 m sukilimo metu caro kariuomene vartu boksta gerokai apgadino 1801 m magistratas ragino ekonomus greiciau vartus nugriauti tai ir buvo padaryta Akmenys ir plytos panaudoti tilto per Vilnia remontui Subaciaus vartai 1801 m geguzes 27 d magistrato įsakymu vartu bokstas buvo nugriautas Dalis boksto plytu panaudota artilerijos kareiviniu krosniu statybai pirkliu rumu rekonstrukcijai Sienos restauravimas ir liekanos1961 m restauruota sienos dalis ties Strazdelio ir Subaciaus g Subaciaus vartu zona architektai Bronislovas Kruminis ir Sigitas Benjaminas Lasavickas 1966 m pradeti archeologiniai ir architekturiniai bastejos tyrimai bei atstatymo darbai atstatytas ir uzdengtas stogu bokstas restauruotas patranku patalpos vidus ir juos jungiantis tunelis 1974 m vedant lietaus kanalizacija Subaciaus vartu boksto pamatu fragmentai buvo is dalies atidengti istirti ir uzfiksuoti Subaciaus vartu boksto pamatu yra islike apie puse 1975 m tiesiant silumine trasa dalis islikusiu Totoriu vartu boksto pamatu buvo atkasti istirti ir uzfiksuoti Yra islike apie trecdalis pamatu 1987 m bastejoje atidarytas muziejus kuriame eksponuojami XV a XIX a ginklai ir ginkluote akmeniniai patranku sviediniai senosios patrankos ir raiteliu apsauginiai sarvai SaltiniaiVladas Drema Dinges Vilnius Vilnius Versus Aureus 2013 ISBN 978 9955 34 401 8 A Juskevicius J Maceika Vilnius ir jo apylinkes 1937 m perleista Vilnius Mintis 1991 ISBN 5 417 00366 2 Sudare Eugenijus Manelis Romaldas Samavicius Vilniaus miesto istorijos skaitiniai Vilnius Vilniaus knyga 2001 ISBN 9955 490 03 9 Algirdas Matulevicius Frydrichas Gedkantas Visuotine lietuviu enciklopedija T VI Fau Goris Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 479 psl Algimantas Maciulis Bronislovas Kruminis Visuotine lietuviu enciklopedija T XI Kremacija Lenzo taisykle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 141 psl NuorodosPylimo galerija Apie mus